Politologai apie pirmuosius vyriausybės darbo mėnesius: ministrai per dažnai teigia, kad jų žodžiai buvo neteisingai suprasti

Vyriausybė
Vyriausybė
  © Paulius Peleckis / Fotobankas

Sekmadienį sukako lygiai trys mėnesiai nuo Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto darbo pradžios. Politologai tikina, kad naujoji Vyriausybė bent jau kol kas itin didelių nuopuolių dar nepatyrė, tačiau ekspertai jau ir dabar įžvelgia kelių ministrų patirties bei kompetencijos trūkumus, daugiausia klaidų pastebima ministrų komunikacijoje, o ne pačiuose sprendimuose.

„Pagrindinė tema, apie kurią dabar sukasi Vyriausybė, yra koronavirusas, kažkokiose kitose temose dabar tas mūsų ministrų kabinetas nėra labai matomas. Visa komunikacija net ir tais pačiais COVID-19 klausimais nėra labai plati, tikrai nesijaučia stipraus Vyriausybės buvimo.

I. Šimoytės ministrų kabinetas neturi personažų, neturi matomų veidų, to trūksta. (...) Tokią Vyriausybę galėtum turėti kokiame Monake ar Liuksemburge, kur sėdi, atsakomybių jokių ir ramu. Kai yra koronavirusas, užsienio reikalai ir taip toliau, yra tokia sudėtinga situacija – patirties reikia. Aš nekritikuoju Vyriausybės, tik sakau, kad ji niekuo neišsiskiria“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis.

Politologas kalbėdamas apie aštuonioliktosios Vyriausybės komunikaciją tikino, kad joje yra itin daug spragų. Anot profesoriaus, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė tokių problemų net ir pačioje kadencijos pradžioje neturėjo. 

„Kalbant apie komunikaciją, tai praėjusi Vyriausybė kur kas intensyviau komunikavo ir tam skyrė labai didelį dėmesį, dabar mes to nematome. Aiškinimo, kas vyksta, kodėl vieni ar kiti sprendimai priimami, viso to nėra. Matyt, čia reikia kalbėti ne tik apie komunikaciją, bet reikia žinoti ir tai, ką komunikuoti, jei nėra ką pasakyti, tuomet čia ir yra problema“, – Alfa.lt sakė Š. Liekis.

„Sakyčiau, godi Vyriausybė pasitaikė šį kartą“

Politologas išskirtinai atkreipė dėmesį į Evelinos Dobrovolskos kvalifikacijos trūkumą einant teisingumo ministrės pareigas. Tiesa, Š. Liekis pridūrė, kad ministrės nuveiktus darbus turėtų įvertinti būtent tos srities specialistai.

„Yra labai platus laukas, už ką Teisingumo ministerija yra atsakinga, reikia stebėti, kiek įstatymų yra inicijuota, kokios pertvarkos yra planuojamos ir panašiai. Tad, atsiprašau, žmogus su bakalauru, na, šiek tiek negerai. Paprastai yra reikalaujama ištisinės penkerių metų kvalifikacijos, kad žmogus galėtų advokatu ar prokuroru būti, jau nekalbant apie visus papildomus reikalavimus. Tai išeitiniai duomenys nėra geri, apie tai reikia galvoti ir šnekėti, nes į tai buvo atmestinai pažiūrėta“, – tikino VDU politologas.


Evelina Dobrovolska ir Aušrinė Armonaitė

Evelina Dobrovolska ir Aušrinė Armonaitė© Paulius Peleckis / Fotobankas

Neteisingai suprasti

VDU docentas, politologas Bernaras Ivanovas kalbėdamas apie pirmuosius tris centro dešinės Vyriausybės darbo mėnesius tikino, kad šie ministrai per dažnai teigia, kad jų žodžiai buvo neteisingai suprasti ir neteisingai interpretuoti.

„Pirmiausia tai šiai Vyriausybei reikia jos ministrų pozicijų aiškinimų. Ką buvo galima pastebėti per šiuos tris mėnesius, tai, kad tuos ministrus, kurie sulaukia daugiausia dėmesio, juos esą visi ne taip supranta, ne taip interpretuoja ir panašiai. Aišku, kad tai vyksta ne šiaip sau, nes kažkaip tokių panašių istorijų su praėjusia Vyriausybe aš nepamenu“, – teigia B. Ivanovas.

Politologo manymu, pirmaisiais naujojo ministrų kabineto darbo mėnesiais didžiausios klaidos buvo matomos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

„Monika Navickienė iš karto kėlė klausimą dėl vaiko pinigų, jau tada ji su savo neaiškiais pasisakymais sukėlė skandalą, betgi, žinoma, „ją ne taip suprato“. Tuomet vėl buvo tokia istorija su socialinėmis ir rizikos šeimomis, kai buvo lyg ir pasakyta, kad reikia bausti atimant vaiko pinigus ir panašiai. Na, tai čia, manau, yra visiškos nekompetencijos klausimas, tokie pareiškimai rodo pareigų neatitikimą.

Visi tokie atvejai yra lyg kažkoks pirmas bandymas apčiupinėti visuomenę. Vyriausybė žiūri, ar žmonės sureaguos kažkaip, ar ne, duos per nagus ar neduos. Tas toks bandymas yra ganėtinai įžūlokas, praeitame ministrų kabinete mes vėlgi to nematėme. Sakyčiau, godi Vyriausybė pasitaikė šį kartą“, – piktinosi VDU politologas.


Monika Navickienė

Monika Navickienė© Paulius Peleckis / Fotobankas

Klaidų jau yra

Tiesa, kritikos sulaukė ir teisingumo ministrė. Anot B. Ivanovo, politikos naujokė jau yra padariusi kelias, tačiau dar ne kritines klaidas.

„Ji išgarsėjo per dvi istorijas. Pirmoji buvo, kai E. Dobrovolska bandė kartu su žurnalistais skaityti nepaprastosios padėties įstatymą. Prisiskaitė iki to, kad pradėjo kalbėti apie privataus būsto neliečiamumo panaikinimą ir panašiai, o paskui vėl buvo pasakyta, kad ją ne taip suprato. Vėliau buvo dar vienas epizodas su žodžio laisvės klausimu, kalbėjo apie neapykantos kurstymą internete, vėl kažką prisikalbėjo ir vėlgi ne taip suprato, vėl teko aiškintis“, – Alfa.lt sakė politologas.

B. Ivanovas nemažai kritikos pažėrė ir Agnei Bilotaitei. Anot politologo, Vidaus reikalų ministerijos bandymas tvarkytis su judėjimo šalies viduje ribojimų įgyvendinimu nekelia pasitikėjimo, sukritikavo ir ministrės kalbėseną.

„Buvo tokia laida, kur kalbėjo A. Bilotaitė ir Aušrinė Armonaitė, tai mane labai nustebino, kad vidaus reikalų ministrė kalbėjo itin nerišliai, nesugebėjo į nė vieną klausimą atsakyti, I. Armonaitei teko atsakinėti už ją. Tokie dalykai irgi kelia tam tikrą susirūpinimą, nes stebėjau ne vieną, o kelis jos interviu ir visada to rišlumo trūksta. Žinoma, kalbėjimo maniera yra vienas dalykas, visai kas kita yra reali situacija.

Bėda ta, kad visi tie judėjimo ribojimai yra toks labiau imitavimas, nes mes matome, kad tie blokavimai yra tik kai kur, tokie labiau parodomieji ir tai labai smarkiai diskredituoja valstybę. Nes jei valstybė negali užtikrinti plataus masto kaip kokioje Prancūzijoje, kur tie regionai iš tikrųjų yra apriboti, ribojimo, tai geriau to išvis nedaryti. Tai tikrai neprideda garbės šiai ministerijai“, – sakė politologas.


A. Bilotaitė

A. Bilotaitė© Paulius Peleckis / Fotobankas

Arūnas Dulkys vis tik yra I. Šimonytės šešėlyje

Politikos ekspertas daug vilčių nededa ir į sveikatos apsaugos ministro pažadus.

„Man regis, A. Dulkys vis tik yra I. Šimonytės šešėlyje, na, jis yra biurokratas. Premjerė viską ir sveikatos politikoje tvarko, ir statistiką administruoja. (...) Bent kol kas atrodo, kad pačiam ponui A. Dulkiui sekasi sunkiai, tad bijau, kad visi tie jo paskelbti planai dėl pandemijos tvarkymo nebus įvykdyti. Na, bet įvertinant visą situaciją, kurioje jis atsidūrė, aš jam neigiamo pažymio dar nerašyčiau“, – teigė B. Ivanovas.

Kultūros sektoriuje – tragedija

Kol vieni ministrai sulaukia kritikos dėl padarytų klaidų, kiti, politologo manymu, klaidų nedaro, nes apskritai nieko nedaro.

„Jau ir praeitoje Vyriausybėje mūsų kultūros ministras buvo nematomas žmogus, ypač pandemijai prasidėjus kultūros sektorius visiškai jo pasigedo, ir dabar situacija yra tokia pati. Nežinau, kaip čia tokį dalyką ir vertinti, su kultūros sektoriumi yra visiška tragedija – dar toks pusmetis ir turbūt nebereiks kultūros ministro“, – nuogąstavo B. Ivanovas.


Bernaras Ivanovas

Bernaras Ivanovas© Organizatoriai

Išvengta „didelių žemės drebėjimų“

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė naujojo ministrų kabineto darbą vertino kiek švelniau, politologė pabrėžė faktą, kad ši Vyriausybė dirba neįprastomis ir gan sudėtingomis sąlygomis. Anot R. Urbonaitės, nepaisant situacijos sudėtingumo, šiai Vyriausybei kol kas pavyko išvengti „didelių žemės drebėjimų“.

„Daugiau tos kritikos gal buvo dėl Vyriausybės komunikacijos, o ne pačių sprendimų. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijoje jau buvo keli tokie didesni kluptelėjimai, pavyzdžiui, dėl karantino ribojimų atlaisvinimų, toks pažadas, kuris nevirto realybe. Ekspertai kalba ir apie tai, kad ne iki galo yra sustyguota vakcinacijos kampanija, ir dar kyla klausimas, ar vakcinuoti buvo pasiruošta laiku. Tačiau bet kuriuo atveju mes turime mažėjantį užsikrėtimų ir mirčių skaičių bei išvengta sveikatos sistemos kolapso“, – sakė politologė.


Arūnas Dulkys

Arūnas Dulkys© Paulius Peleckis / Fotobankas

Kiek daugiau kritikos sulaukė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Politologė tikina, kad Jurgita Šiugždinienė nepateikia išsamių atsakymų ir paaiškinimų, kodėl yra priimami tam tikri sprendimai.

„Akivaizdu, kad kai kurie sprendimai jau yra padaryti, pavyzdžiui, dėl egzaminų sesijos. Turiu pripažinti, kad, žiūrint ir į ekspertų pasisakymus, man kyla klausimų, ar tikrai šitas sprendimas buvo iki galo apgalvotas. Kaip aš suprantu, didžioji dalis mokyklų tokiam sprendimui, tokiam grafikui nepritarė. (...) Galiausiai dabar nėra iki galo aišku, kodėl buvo priimti būtent tokie sprendimai.

Taip pat ministrės komentaruose yra labai daug tokios žvalgybos. Aš suprantu, kad ta žvalgyba dar tikrai vyksta, bet kai mes matome tas ministrės abejones, tada kyla klausimų, ar tikrai yra ta aiški strategija“, – teigė MRU politologė.


Jurgita Šiugždinienė

Jurgita Šiugždinienė© Organizatoriai

„G. Landsbergis kalbant apie užsienio politiką aplenkia ir G. Nausėdą“

R. Urbonaitė kol kas aukščiausius pažymius rašytų dviem ministerijoms, viena jų – Užsienio reikalų ministerija.

„Reikia pripažinti, kad Gabrielius Landsbergis nuo pat pradžios yra labai aktyvus, panašu, kad net kalbant apie užsienio politiką aplenkia ir Gitaną Nausėdą. Jo strategija, atrodo, yra net nebūtinai šlifuoti kiekvieną frazę ar žodį ir kalbėti diplomatiškai, o kartais net nevengti ir tokių labai aštrių pasisakymų“, – sakė R. Urbonaitė.

Dirba tyliai, bet užtikrintai

Naujasis susisiekimo ministras, politologės vertinimu, bent jau kol kas savo darbą atlieka itin gerai, ypač lyginant su praeitos Vyriausybės susisiekimo ministru.

„Praeitoje Vyriausybėje Susisiekimo ministerija skambėjo ir skambėjo dėl skandalų, jų sūkuryje paprastai buvo buvęs ministras Jaroslavas Narkevičius. Dabar mes turime Marių Skuodį, kuris dirba tyliai, bet labai užtikrintai. Be jokios tragiškos dramaturgijos buvo atleistas oro navigacijos direktorius, sušaukta Lietuvos geležinkelių valdyba, į komunikacijos vadoves buvo atsisakyta skirti J. Narkevičiaus buvusią patarėją. Na, ir visi šie veiksmai, kurie tikrai yra tokie gan ryžtingi, praėjo be jokių skandalų“, – tikino MRU politologė.


Rima Urbonaitė

Rima Urbonaitė© Edvard Blaževič

„Hierarchiniai santykiai Vyriausybės viduje yra gana akivaizdūs“

VDU politologas Algis Krupavičius antrino prieš tai išsakytai nuomonei ir tikino, kad šiuo metu pats svarbiausias ministrų elgesio veiksnys yra pandemija. Anot politologo, šios Vyriausybės išskirtinumas – itin atidus ministrės pirmininkės žodžių klausymasis.

„Vyriausybė dar tik pradėjo savo darbą, tad kol kas kažkokius gilesnius apibendrinimus dar sunku daryti. Na, bet akivaizdu, kad Vyriausybėje labai svarbus balsas yra premjerė, viceministrai stengiasi atidžiai klausyti, ką ir kaip sako ministrė pirmininkė. Tie hierarchiniai santykiai Vyriausybės viduje yra gana akivaizdūs.

Kol kas visos ministerijos bando suformuluoti pagrindinių darbų sąrašą savo kadencijai. Kažkokių ypatingų suklupimų dar nebuvo, žinoma, buvo tokie keli: kai buvo paaiškinta, kad ryt, poryt Vyriausybė ims spręsti atlaisvinimo sąlygas, bet paskui atlaisvinimas buvo nukeltas. Taip pat tam tikros interesų grupės irgi ne visada sulaukia atgalinio ryšio iš Vyriausybės. Tad yra tokių smulkių komunikacijos problemų, bet iš esmės kažkokių mirtinų klaidų per tuos tris mėnesius padaryta nebuvo“, – sakė VDU politologas.

A. Krupavičius vertindamas Vyriausybę išskyrė sveikatos apsaugos ministrą. Anot politologo, dažna kritika A. Dulkiui dėl nematomumo nėra iki galo pagrįsta, nes, anot politologo, ministras dirba ne vienas, jį papildo kiti asmenys.

„Buvusio ir dabartinio sveikatos apsaugos ministrų komunikacija labai skiriasi. Aurelijus Veryga labai aktyviai ir asmeniškai komentavo visus sprendimus ir tendencijas pandemijos vystymesi, kartais net atrodydavo, kad jis yra viešųjų reikalų atstovas, o ne ministras. (...) Tuo aktyvumu A. Veryga ne visada naudojosi tinkamai, sakyčiau, net per daug. A. Dulkys pasirinko kitą taktiką, jis kalba rečiau, kalba tik kritinėmis temomis, mes jo kasdien nematome žiniasklaidoje, bet pasakyti, kad jis neaktyvus ar nematomas, būtų klaidinga. Šį ministrą papildo kiti pareigūnai: Nacionalinio sveikatos centro atstovai, viceministrai, ministerijos viešųjų ryšių tarnyba ir panašiai“, – Alfa.lt sakė A. Krupavičius.

Politologas įsitikinęs, kad I. Šimonytės Vyriausybė per daug konfliktuoja su šalies vadovu.

„Viena iš šios Vyriausybės problemų yra stumdymasis alkūnėmis su prezidentu ir net ne vienu klausimu. Dabar daugiausia to matome dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje.

Akivaizdu, kad tiek valdančioji koalicija, tiek Vyriausybė ir ministrė pirmininkė tą klausimą kelia ir bando ieškoti kažkokių aplinkinių sprendimų. Iš esmės Konstitucija aiškiai sako, kad valstybės vadovas yra prezidentas ir jis atstovauja šaliai visais lygiais, tad be Konstitucijos pakeitimo pakeisto atstovavimo tvarka yra neįmanoma“, – teigė VDU politologas.