Ginklai, narkotikai, darknetas ir bitkoinai – kuo čia dėtos Lietuvos fintech bendrovės?

Ginklai, narkotikai – prie šių dalykų prekybos savaip prisideda ir lietuvių bendrovės
Ginklai, narkotikai – prie šių dalykų prekybos savaip prisideda ir lietuvių bendrovės
  © Alfa.lt fotomontažas

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, padirbti pinigai, egzotiški, tačiau nelabai legalūs dalykėliai, ginklai, netgi užsakomosios žmogžudystės – viso to galima įsigyti tamsiajame internete, vadinamajame darknete, jei tik žinai, kur ieškoti. Tačiau kodėl tiek darkneto pardavėjai, tiek pirkėjai pamėgo kriptovaliutas ir kuo čia dėtos lietuvių bendrovės?

Kriptovaliutų, ypač bitkoino, ryšys su tamsiuoju internetu pastebimas ir aptarinėjamas jau kelerius metus. Lietuviškoje žiniasklaidoje su šiomis temomis susijusių tekstų turbūt daug nerasite, tačiau didieji tarptautinės rinkos žaidėjai jau kurį laiką žvalgosi į procesus ir aplinkybes, kurie suvedė kriptovaliutas su juodojo interneto rinkomis.

Iliustratyviai, nors ir ganėtinai lakoniškai juodųjų interneto turgaviečių ir kriptovaliutų draugystės istoriją praėjusį balandį aprašė anglakalbių finansų ir verslo naujienų portalas Thebalance.com. Tokios draugystės esmė išties gan paprasta: nei narkotikus, ginklus ar kitus nelegalius dalykėlius perkantis asmuo, nei jų pardavėjas nenori būti atskleisti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl negali naudotis tradicinėmis valiutomis ir tradicinėmis bankinėmis paslaugomis. Jei iš savo sąskaitos atlikinėsite keistus pavedimus neaiškioms įmonėms ar asmenims, jais greitai gali susidomėti jūsų bankas, o vėliau – ir teisėsauga. Galiausiai teks aiškintis, kur ir kam pervedėte pinigus. Panašūs galvos skausmai kamuoja ir juoduosius pardavėjus – jei pas kvailą pirkėją teisėsauga ras ginklų, narkotikų ar kitų draudžiamų dalykų, patikrinus jo banko sąskaitas galima greitai suvesti galus, kam šis pirkėjas pervedinėjo pinigus ir galiausiai, kas stovi už šių sąskaitų.


Nusikaltimai internete

Nusikaltimai internete© Pixabay.com

Būtent čia į pagalbą juodųjų darkneto turgaviečių prekeiviams ir pirkėjams atėjo kriptovaliutos, ypač populiarusis bitkoinas. Pastaroji kriptovaliuta pasirodė naudinga tuo, kad bent teoriškai garantuoja anonimiškumą – iškeitus eurus į bitkoinus, jūsų valiuta dingsta iš bankų ir teisėsaugos institucijų radarų, pastarosios jau negalės patikrinti, kur leidžiate savo bitkoinus. O juodųjų turgaviečių pardavėjai, gavę jūsų bitkoinus, irgi jausis ramūs – kadangi ši kriptovaliuta garantuoja tam tikrą anonimiškumą, labai sunku patikrinti, ar pardavėjas, kas jis bebūtų, į tradicinę valiutą iškeitė bitkoinus, gautus iš prekybos narkotikais, ar tiesiog sėkmingai investavo.

Prižiūrėti neprižiūrimą

Bent kiek besidomint kriptovaliutomis tampa akivaizdu, kad per kelerius pastaruosius metus jos tapo ganėtinai šiuolaikiniam pasauliui svarbiu ir unikaliu reiškiniu, o kartu – ir plačia bei pelninga verslo šaka. Šis reiškinys nesvetimas ir fintech kraštu tapusioje Lietuvoje – turime tiek bendrovių, bandančių iš to užsidirbti, tiek institucijų, bandančių sužiūrėti kriptovaliutas.

Tokiems prievaizdams Lietuvoje kyla keblumų. „Su virtualiosiomis valiutomis susijusios paslaugos kol kas nėra laikomos finansinėmis paslaugomis, jos nėra reguliuojamos ir nepatenka į Lietuvos banko priežiūros lauką“, – anksčiau Alfa.lt yra rašęs Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas.

Anot Lietuvos banko, tokioms paslaugoms yra taikomi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai, tačiau virtualiųjų valiutų keityklas šiuo aspektu prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Pastaroji tarnyba nurodė, kad nuo šių metų pradžios buvo imtasi griežčiau kontroliuoti kriptovaliutų keityklas.

„Nuo šių metų sausio 10 d. visos virtualiųjų valiutų keityklos privalo vykdyti nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui. Virtualiųjų valiutų keityklos yra įpareigotieji subjektai, kurie nuo dalykinių santykių pradžios turi identifikuoti klientų tapatybę, taip pat iš naujo peridentifikuoti senesnius klientus (tai buvo privaloma padaryti iki liepos mėn.). Kliento tapatybės nustatymo reikalavimas taikomas ir vienkartinėms operacijoms, kurių suma viršija 1 tūkst. eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai virtualiųjų valiutų keityklos turi pranešti apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius bei operacijas daugiau nei 15 tūkst. eurų (nesvarbu, grynieji ar negrynieji pinigai), kai yra keitimas iš kriptovaliutos į normalią valiutą (ar turtą) arba iš normalios valiutos į kriptovaliutą.


Bitkoinų kūrėjų tikslas - paversti juos įprastine atsiskaitymo priemone

Bitkoinų kūrėjų tikslas - paversti juos įprastine atsiskaitymo priemone© SCANPIX

Taip pat depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai ir virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba“, – rašė FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.

Anot M. Zdanauskaitės, virtualiųjų valiutų keityklos laikosi nurodymų – per šiuos metus FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdyba iš virtualiųjų valiutų keityklų iš viso gavo 49 pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

Daugiau kontrolės

Situacija per artimiausius metus gali dar labiau pasikeisti – kaip Alfa.lt informavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovė Regina Levickienė, siekdamas įgyvendinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos atitinkamas nuostatas, tikslus ir uždavinius, NTAKD bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, rengiami tarpinstituciniai veiklos planai.

Vienas iš nurodomų tokio plano užmojų yra parengti metodines rekomendacijas „dėl procesinių veiksmų su virtualiomis valiutomis atlikimo“. Rengiant pastarąsias, prie NTAKD turėtų prisidėti daugybė teisėsaugos institucijų – Generalinė prokuratūra, FNTT, STT, Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir Muitinės kriminalinė tarnyba.

NTAKD žiniomis, Policijos departamentas taip pat yra numatęs 2020–2021 m. įgyvendinti su kriptovaliutomis susijusį dviejų etapų projektą „Pajėgumų stiprinimas užkardant, atskleidžiant ir tiriant elektroninius nusikaltimus“.

Anot NTAKD, šie projektai ir planai rengiami turint galvoje kelis tikslus – pirma, sudaryti teisines priemones kriptovaliutoms konfiskuoti, o antra, plėtoti ir stiprinti teisėsaugos ir kitų institucijų bendradarbiavimą, siekiant užkirsti kelią narkotikų apyvartai.

Geras verslas

Institucijų, prižiūrinčių, kaip Lietuvoje tvarkomasi su kriptovaliutomis, netrūksta. Taip pat netrūksta ir verslininkų, uždirbančių iš prekybos kriptovaliutomis.

Prieš keletą metų kasmetinis leidinys TOP, skaičiuojantis turtingiausius lietuvius, aprašė Lietuvos pionierius, radusius laimę naujoje ekonomikos sferoje, tarp jų – Seimo narys Antanas Guoga ir kiti žinomi lietuviai.

Šiandien kai kurie iš prieš kelerius metus perspektyviais laikytų projektų pasirodė ne tokie perspektyvūs, kiti tvirtai įsikūrė kriptovaliutų pasaulyje.

Nors kriptovaliutos jau tapo sunkiai atsiejamos nuo darkneto ir jo tamsiųjų turgaviečių su visomis nelegaliomis prekėmis, Lietuvoje veikiančios bendrovės, dirbančios su kriptovaliutomis, stengiasi neakcentuoti šios kriptovaliutų pusės ir mieliau kuria naujoviško banko įvaizdį. Tačiau šių bendrovių paslaugomis mielai naudojamasi tamsiajame internete atsiskaitant už nelegalius dalykus.


Kanapė

Kanapė© Unsplash.com

Alfa.lt prieš kurį laiką jau rašė apie vienus didžiausių Lietuvos kriptovaliutų rinkos žaidėjų – kriptovaliutų keityklą „SpectroCoin“ valdančią bendrovę „Spectro Finance“, taip pat ir fintech bendrovę „Bankera“. Tiek „Bankera“, tiek „Spectro Finance“ yra glaudžiai susijusios – abi jas įkūrė Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas, abi bendrovės dalijasi tais pačiais darbuotojais, o V. Karalevičius 2019 m. portalui Delfi.lt duotame interviu teigė besitikintis, kad ilgainiui „SpectroCoin“ integruosis į „Bankerą“.

Kad lietuviškoje kriptovaliutų keitykloje „SpectroCoin“ įsigytos kriptovaliutos naudojamos narkotikams ir padirbtiems pinigams pirkti, parodo Lietuvoje nagrinėjamos bylos – paprašius teisininkų pagalbos ir atlikus trumpą paiešką, pavyko rasti 16 bylų, išnagrinėtų 2015–2019 m., kuriose paminėta ši kriptovaliutų keitykla.

Beveik visose bylose kartojasi vienas ir tas pats scenarijus – lietuviai „SpectroCoin“ įsigyja bitkoinų, kuriais vėliau atsiskaito už narkotines medžiagas ir kitas prekes. Pastarosios, pasiekusios Lietuvą, įkliūna muitinėje, o pirkėjai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Nors bylos rodo viena, „Spectro Finance“ teigia, kad rūpinasi, jog keitykloje perkamos kriptovaliutos nebūtų naudojamos neteisėtais tikslais, o kartu prisiima laurus už tai, kad bitkoinais narkotikus pirkę Lietuvos gyventojai įkliuvo teisėsaugai.

„SpectroCoin“ virtualių valiutų keitykla nuo pat jos veikimo pradžios taiko kompleksines prevencijos ir saugumo priemones, procesus ir pažangiausias technologijas, siekdama užtikrinti, kad teikiamomis paslaugomis nebūtų naudojamasi neteisėtais tikslais. Dar gerokai iki įsigaliojant mūsų prievolei pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą turėjome griežtas tapatybės nustatymo ir pinigų plovimo prevencijos procedūras, priemones ir patyrusį personalą.

Vykdydami veiklą bendradarbiaujame su užsienio valstybių bei Lietuvos teisėsaugos institucijomis, tarp kurių ir policija bei FNTT. Tai darome tiek gavę šių institucijų paklausimus, tiek proaktyviai teikdami informaciją apie nustatytus įtartinus sandorius ar klientus. Jūsų minimi teisminiai procesai ir galimi tik todėl, kad reikiama informacija pasiekė teisėsaugą“,– anksčiau portalui rašė „SpectroCoin“ viešųjų ryšių vadovas Paulius Stonys.