15 faktų, kurių jūs nežinojote apie romaną „Karas ir taika“

Romaną „Karas ir taika“
Romaną „Karas ir taika“
  © Leidėjai
Alfa.lt
2020-11-13 11:27

Prieš 192 metus gimęs L. Tolstojus padovanojo skaitytojams kūrinį, tapusį pasaulinės klasikos grynuoliu, apie kurį netyla kalbos, kiekvienas nors truputį literatūra besidomintis žmogus yra perskaitęs arba norėtų perskaityti romaną „Karas ir taika“ nors kartą gyvenime. Epinis Levo Tolstojaus romanas „Karas ir taika“ gali pasirodyti tarsi tikras literatūrinis maratonas, apimantis šimtus personažų, daugybę siužetinių linijų ir daugiau nei dvidešimtyje skyrių trunkantį mūšį. Tačiau, ar verta jame dalyvauti? Be jokios abejonės – TAIP!

O kad sudomintume dar labiau, atrinkome 15 nepaprastai įdomių faktų apie legendinį rusų literatūros klasikos šedevrą ir jo gimimą:

1. Šimtai tūkstančių žodžių

Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“ rusų ir prancūzų kalbomis sudaro apie 460.000 žodžių, o tuo tarpu anglų kalba – 587.287. Lietuvių kalba visą romaną „Karas ir taika“ sudaro 444.590 žodžių.

2. „1805-ieji metai“

Originalus romano „Karas ir taika“ pavadinimas buvo „1805-ieji metai“ ir jis nuo 1865 m. buvo spausdinamas viename rusų žurnalų. Tuo metu dauguma rašytojų savo darbus dalimis siųsdavo įvairiems laikraščiams ir žurnalams, kurie leisdavo autoriams uždirbti. Levas Tolstojus ne šiaip sau pasirinko pavadinimui 1805-uosius metus – tais metais prasideda kūrinio siužetas, o kartu ir revoliucijos šurmulys. Kitų laikinųjų pavadinimų buvo daugiau. Vienu metu „Karas ir taika“ buvo vadinamas „Viskas gerai, kas gerai baigiasi“.

3. Siužetas turėjo būti visai kitoks

Įdomu tai, kad Levas Tolstojus prieš pradėdamas rašyti buvo sugalvojęs kiek kitokį epinio romano siužetą. Autorius, įkvėptas 1825 m. įvykusio dekabristų sukilimo, romaną įsivaizdavo kaip trilogiją, kurios pagrindu turėjo būti caro Nikolajaus I kova su dekabristais.

L. Tolstojus buvo nusprendęs, kad pirmojoje knygoje bus nagrinėjamas karininkų gyvenimas ir ideologinė raida Napoleono karų metu. Antroji knyga bus skirta aprašyti nesėkmingam sukilimui, o trečiojoje bus sekamas karininkų gyvenimas tremtyje ir grįžimo iš Sibiro metu.

Tačiau pradėjęs rašyti, L. Tolstojus taip susidomėjo Napoleono karų laikotarpiu, kad nutarė šiam laikotarpiui skirti visą savo dėmesį.


Romaną „Karas ir taika“

Romaną „Karas ir taika“© Leidėjai

4. Žmonos svarba rašymo procese

L. Tolstojus dažnai prašydavo žmonos, kad ji sėdėtų šalia tuo metu, kai jis rašydavo. Ji taip pat buvo pirmoji jo rankraščių skaitytoja, kuri pažymėdavo pastabas, į kurias rašytojas turėdavo atkreipti dėmesį. Sofijos prašomas Levas Tolstojus net išėmė vieną ypač siautulingą sceną, kuri turėjo vykti Pjero Bezuchovo vestuvių naktį. Žmona įtikino rašytoją, kad ši scena niekada nebus pripažinta bažnyčios cenzorių.

5. Kontraversiškai vertinama romano veikėjos Elenos Bezuchovos mirtis

Šią veikėją L. Tolstojus norėjo pavaizduoti kaip tamsiu seksualumu spinduliuojančią būtybę, kuri netikėtai miršta labai jauna, palikdama Pjerą laisvą vesti Natašą Rostovą. Rusų mokiniai, kurie analizuoja romaną būdami maždaug 15-os metų, dažniausiai šį siužeto posūkį vertina kaip reikalingą tam, kad siužetą būtų galima plėtoti toliau. Suaugusieji, skaitydami romaną „Karas ir taika“, mano, kad Elena miršta po nepavykusio aborto.

6. Perrašytas net 26 kartus!

L. Tolstojaus žmona perrašinėjo rašytojo rankraščius – taip atsirado net aštuonios ranka perrašytos kopijos, o kai kurie epizodai buvo perrašyti net 26 kartus! Tuo metu, kai Levas Tolstojus rašė savo epinį romaną, Sofija pagimdė keturis iš trylikos jų vaikų. L. Tolstojus pradėjo rašyti romaną „Karas ir taika“ praėjus metams po vestuvių su Sofija. Kai jie susituokė, jam buvo 34, o Sofijai – 18 metų.

7. Turėtume būti dėkingi Sofijai, kad „Karas ir taika“ buvo išleistas kaip knyga

Levas Tolstojus džiaugėsi, kad žurnalas dalimis spausdino jo kūrinį ir jam gerai už tai mokėjo. Tačiau būtent Sofija ėmė kalbėti apie tai, kad reikėtų šį kūrinį išleisti kaip knygą, kad jie galėtų uždirbti daugiau pinigų ir romanas galėtų pasiekti didesnę auditoriją.

Pirmą kartą romanas „Karas ir taika“ buvo išspausdintas kaip knyga 1867 m., tačiau jį sudarė tik pusė galutinio romano. Nors ir nebaigtas, šis romanas susilaukė didžiulės sėkmės ir paskatino rašytoją paskubėti rašyti toliau.

Visas baigtinis romanas buvo išleistas 1869 m.

8. Romano veikėjais dažnai būdavo Levo Tolstojaus šeimos nariai

Kai L. Tolstojus, viešėdamas pas giminaičius Maskvoje, perskaitė dalį savo rankraščio, jie buvo nustebinti atpažinę pasakojime save. Tikriausiai tai buvo neišvengiama, nes išgalvoti visų 559 (!) veikėjų bruožus tikriausiai būtų neįmanoma. Tolimas L. Tolstojaus pusbrolis princas Sergejus Volkonskis tikrai kovojo Napoleono karuose. Jo pavardė romane buvo pakeista į Bolkonskį. Autoriaus pomėgis panaudoti savo šeimos istoriją kūrybinei medžiagai suteikė visam romanui autentiškumo, o veikėjams – tikroviškumo. Tiesa, 200 iš visų romano veikėjų buvo tikros istorinės asmenybės.

9. Draugų ir šeimos narių pagalba

Toks ilgas ir detalus istorinis romanas kaip „Karas ir taika“ reikalavo milžiniško ir sekinančio istorinių detalių tyrimo. L. Tolstojus skaitė tiek daug knygų apie Napoleono karus, kiek tik galėjo. Taip pat rinko interviu su karo veteranais ir lankėsi Borodino mūšio lauke. Tačiau jis neturėjo tiek laiko, kad viską ištirtų pats, todėl prašė pagalbos tiek savo uošvio, tiek draugų istorikų. Taip pat jo darbą labai palengvino tai, kad 1860 m. Maskvoje atsidarė pirmosios viešosios bibliotekos, kuriose buvo sukaupta daug vertingos informacijos.

10. Įvadinį skyrių rašė beveik metus

„Karas ir taika“ prasideda aukštuomenės pobūviu, kuriame dalyvauja dauguma romano pagrindinių herojų. Šios išties įsimintinos įžangos L. Tolstojus parašė net 15 variantų ir užtruko beveik metus, kol buvo patenkintas savo darbu. Būdamas perfekcionistas, L. Tolstojus norėjo užbaigti įžanginę dalį ir tik tada rašyti toliau. Laimei, visų likusio romano dalių jis nerašė taip ilgai.

11. Iš pradžių romaną „Karas ir taika“ sudarė šeši tomai

Galbūt L. Tolstojus visa romaną būtų parašęs dar greičiau, jei nebūtų taip dažnai romano taisęs ir perrašinėjęs kai kurių dalių. Net tuomet, kai buvo baigti visi šeši romano „Karas ir taika“ tomai, autorius vis nebuvo patenkintas ir taisė romaną tol, kol jį sudarė keturi tomai.

L. Tolstojus rašė romaną „Karas ir taika“ daugiau nei šešerius metus. Originalų romaną sudaro 1300 puslapių ir tai yra ilgiausias XIX a. epinis romanas Europoje.

12. Romane, kaip ir gyvenime, žmonės keičiasi

Romano „Karas ir taika“ veikėjai viso laikotarpio, aprašomo keturiuose tomuose, metu patiria ekstremalius išbandymus ir metams bėgant tampa visiškai kitais žmonėmis. Šioje knygoje tiesiog stebuklingai pasikeičia Natašos asmenybė – knygos pradžioje ji pokyliuose lengvai visus įsimyli ir tiesiog žydi apsupta aukštuomenės, tačiau knygos pabaigoje ji yra ta, kuri savo noru iš tos visuomenės pasitraukia.

13. Ko reikia, kad pasaulis pasikeistų

Romane „Karas ir taika“ nėra vieno pagrindinio veikėjo ir veikėjos. Tai istorija apie grupę žmonių, gyvenančių visuomenėje. Andrejus Bolkonskis nėra L. Tolstojaus pagrindinis veikėjas, o Nataša nėra pagrindinė romantinė veikėja.

Šioje knygoje bandoma suprasti, kodėl žmonės elgiasi būtent taip, kaip elgiasi, kodėl kartais priima labai keistus sprendimus. Tačiau knygoje neatsiprašinėjama ir nevertinama. Ir niekada neįmanoma nuspėti, kas toliau atsitiks. Netgi patys knygos veikėjai negali paaiškinti, kodėl jie pasielgė būtent taip. Tai paaiškėja nebent prabėgus savaitėms ar mėnesiams.

Knygos ašis yra galimų pasirinkimų gausa. Ir kaip pasaulis gali pasikeisti vienai moteriai pasakius: „Aš savo gyvenime patyriau tiek mažai laimės“.

14. Skaitant originalą vien rusų kalbos žinių – nepakanka

Prancūzų kalba Rusijoje visada užėmė ypatingą vietą ir nors XIX a. ji jau nebebuvo pagrindinė kalba, kuria kalbėjo kilmingieji, vis tiek ji išliko pinigų ir galios kalba. Savo romane L. Tolstojus norėjo tai pabrėžti, todėl skaitant šį romaną originalo kalba vien rusų kalbos žinių tikrai nepakaks, nes nepaprastai daug dialogų buvo parašyti būtent prancūzų kalba.

15. Brangiausias filmas ir pasaulio kultūrinio palikimo ašis

Pagal šį romaną 1965 m. Sovietų Sąjungoje buvo pastatytas keturių dalių filmas, kurio trukmė buvo 7 valandos ir 11 minučių. Tai buvo visų laikų brangiausias Sovietų Sąjungoje pastatytas filmas.

Apskritai romanas „Karas ir taika“ įkvėpė ir tebeįkvepia ištisas filmų kūrėjų kartas. Pagal šį romaną statomi filmai, serialai, jis skaitomas radijuje, pagal jį statomi spektakliai. Šis romanas pagrįstai tapo pasaulio kultūrinio palikimo ašimi.

Vidutiniškai greitai skaitantis žmogus šį romaną perskaitys per kiek daugiau nei 20 valandų, o tie, kas jau yra skaitę, patvirtins, kad beversdami pirmojo epilogo puslapius, imsite gailėtis, kad knyga nesitęsia ilgiau...

Šiais metais visus keturis Levo Tolstojaus romano „Karas ir taika“ tomus leidykla „Obuolys“ išleido prabangioje kolekcinėje dėžutėje, kuri gali tapti ypatinga ir vertinga dovana brangiam žmogui.