Legalu: Seimo nariai gali savo vardu registruoti valdininkų parengtus įstatymus

Lietuvos Seime
Lietuvos Seime
  © Paulius Peleckis / Fotobankas
Arvydas Jockus | Alfa.lt
2019-12-03 05:55

Tokią išvadą pateikė Seimo Etikos ir procedūrų komisija, įvertinusi, ar teisėtai elgėsi du Seimo nariai, savo vardu registravę Aplinkos ministerijos darbuotojų parengtą daugiabučių valdymo įstatymą.

Vis dėlto komisija atkreipė dėmesį, kad teisėkūra turėtų būti vieša, o su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti.

Be to, visuomenei turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai.

Seimo nariams, registruojantiems kitų institucijų darbuotojų parengtus įstatymų projektus, rekomenduojama visada nurodyti projekto pirminį siūlytoją ir rengėją.

Tai pažymima Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Antano Matulo pasirašytame atsakyme į Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą išnagrinėti daugiabučių valdymą reglamentuojančio įstatymo rengimo ir registravimo Seime aplinkybes.

Antikorupcijos komisijos nariai anksčiau buvo nustatę, kad nors šį įstatymą registravo du Seimo nariai, jį iš tikrųjų parengė keli Aplinkos ministerijos specialistai.

Visuomenę papiktino ne tik neprofesionaliai parengto įstatymo turinys, bet ir tai, kad jis rengtas nesitariant su daugiabučių bendrijomis ir administratoriais. Įstatymą siekta priimti kuo skubiau, apeinant įprastas derinimo procedūras.

Komisija: Seimo nariai neturėtų piktnaudžiauti

„Ankstesnių Seimo kadencijų metu susiformavo tokia įstatymų projektų rengimo ir registravimo Seime praktika, kai Seimo nariai savo vardu registruodavo ministerijų ar Vyriausybės įstaigų darbuotojų parengtus įstatymų projektus. Komisijos žiniomis, Seimo nariai dažniausiai kreipiasi į kitas institucijas tais atvejais, kai kyla būtinybė skubiai parengti lydimuosius teisės aktus, spręsti neatidėliotinus viešojo intereso klausimus arba kai teisinio reglamentavimo spragos gali turėti rimtų pasekmių tam tikrai gyvenimo sričiai“, – teigiama Etikos ir procedūrų komisijos atsakyme.

Komisijos nuomone, siekiant kokybiško teisėkūros proceso, Vyriausybės programoje įtvirtintų strateginių tikslų pirmiausia turėtų būti siekiama Vyriausybei rengiant ir teikiant Seimui svarstyti įstatymų projektus, kurie jau yra suderinti su visomis atsakingomis institucijomis.

„Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo narių įstatymo leidybos iniciatyvos teisė negali būti varžoma ir jiems negali būti nustatoma apribojimų bendradarbiauti su ministerijų ar Vyriausybės įstaigų darbuotojais rengiant teisės aktų projektus, tačiau tai neturėtų peraugti į piktnaudžiavimą“, – teigiama rašte.

Vis dėlto, jeigu naudojantis Seimo nario statusu būtų daromas spaudimas ministerijų ar kitų įstaigų darbuotojams ir reikalaujama parengti tam tikro turinio įstatymo projektus, toks Seimo nario elgesys, komisijos nuomone, gali būti vertinamas kaip nesuderinamas su Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politiko elgesio principais ir reikalavimais.

Susidomėjo Seimo Antikorupcijos komisija

Kontroversiškai vertinamo daugiabučių valdymą reglamentuojančio įstatymo rengimo ir registravimo Seime aplinkybėmis lapkričio mėnesį domėjosi Seimo Antikorupcijos komisija.

Seimo nariams rūpėjo išsiaiškinti, kodėl įstatymą rengė Aplinkos ministerijos darbuotojai, tačiau, siekiant projektą greičiau „prastumti“ ir išvengti ilgų derinimo procedūrų, jį Seime registravo du Seimo nariai.

Komisija abejojo, ar tokia įstatymo rengimo procedūra yra tinkama, taip pat ar ministerijos darbuotojai teisėtai darbo metu padėjo rengti įstatymo projektą keliems Seimo nariams.

Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą spalio 16 d. Seime registruotas Seimo narių Lauro Stacevičiaus ir Kęstučio Mažeikos vardu, tačiau jį rengė penki Aplinkos ministerijos darbuotojai: Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyresnieji patarėjai Alvydas Geigalas ir Ramūnas Šveikauskas bei vyriausieji specialistai Jūratė Kaklauskienė ir Marius Žvinklis.

Pagal įprastinę praktiką ministerijos parengtas įstatymo projektas turėtų būti teikiamas Vyriausybei ir jau ji projektą teiktų Seimui. Tačiau šis kelias yra gerokai ilgesnis, mat Vyriausybės nutarimu Seimui teikiami įstatymų projektai turi būti derinami su daugeliu valstybės institucijų ir visuomenės grupių. Tai užtrunka, tačiau Seimą pasiekia geresnės kokybės įstatymai.

Seimo Antikorupcijos komisija paprašė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pateikti išaiškinimą, ar atitinka etikos reikalavimus Seimo nario prašymas kitai institucijai parengti įstatymo projektą. Taip pat prašyta paaiškinti dėl įstatymo projekto registravimo Seimo nario vardu, nors projektą rengė Vyriausybės institucija, atitikties etikai ir nustatytai tvarkai.

Antikorupcijos komisija atkreipė dėmesį, kad nėra aiškaus teisinio reglamentavimo atvejų, kai politikai kreipiasi į Vyriausybės instituciją dėl įstatymų projektų parengimo ar kitokios pagalbos suteikimo. Savo ruožtu Vyriausybės bus prašoma įvertinti esamą situaciją ir priimti sprendimą dėl pagalbos rengiant įstatymų projektus teikimo reglamentavimo.

Stūmė buldozeriu, nederino su visuomene

Nors ministerijos parengtą įstatymą registravusius Seimo narius Etikos ir procedūrų komisija išteisino, atsakyme Antikorupcijos komisijai ji atkreipė dėmesį į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą atvirumo ir skaidrumo principą.

Šis principas, pasak komisijos, reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti.

Kaip žinoma, Seimo narių ir ministerijos darbuotojų parengtas įstatymo projektas nebuvo derinamas nei su daugiabučius administruojančių įmonių asociacija, nei su butų savininkų bendrijų asocijuotomis struktūromis, nei su Lietuvos būsto rūmais, nei su Lietuvos savivaldybių asociacija, nei su Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centru.

Seimo narys L. Stacevičius anksčiau Alfa.lt sakė, esą iš pradžių buvo planuojama įstatymą teikti įprasta tvarka per Vyriausybę. Tačiau viešumoje kilo nepasitenkinimas, kodėl įstatymo priėmimas vilkinamas.

„Pradėjo rašyti raštus Seimo kontrolieriai ir STT, klausdami, kada bus registruotas įstatymo projektas, nes gaunama labai daug skundų iš gyventojų“, – pasakojo politikas.

L. Stacevičiaus teigimu, teikiant įstatymą per Vyriausybę, jo derinimas labai ilgai užtruktų, be to, šis įstatymas nėra Vyriausybės prioritetas.

„Vyriausybė per likusią kadenciją daugiausia įgyvendins programą, kuri numatyta iki rinkimų. Tai rinkimų pažadai, kuriuos priėmėme Seime. Todėl neliko kitos galimybės kaip įstatymą pateikti per Seimo narius. Tai ir pateikėme – aš kartu su aplinkos ministru. Kadangi tai Aplinkos ministerijos klausimas, ministras taip pat pasirašė. Tai ir išėjo, kad tas įstatymo projektas atkeliavo į Seimą, registruotas mūsų dviejų“, – dėstė Seimo narys.

Įstatymą Seime registravus ir kilus didžiuliam pasipiktinimui, teisės aktas vėl sugrįžo pas jo tikruosius kūrėjus.

Aplinkos ministerija ir daugiabučių savininkų bendrijų atstovai susitarė sudaryti darbo grupę naujam daugiabučių valdymo teisiniam reglamentavimui parengti.

Nutarta, kad vieną darbo grupę sudarys ministerijos ir daugiabučių savininkų bendrijų atstovai. Į kitą bus kviečiami daugiabučių priežiūrą vykdančių įmonių atstovai.

Aplinkos ministerija žada, kad L. Stacevičiaus parengtas įstatymo projektas bus tobulinamas ir Seimo nepasieks tol, kol nebus suderinti visų suinteresuotų šalių interesai.

Savo ruožtu daugiabučių savininkų bendrijų pirmininkai siūlo Seimo nario registruotą projektą padėti į stalčių, o tobulinti dabar galiojantį įstatymą. Juolab kad jam didelių priekaištų neišsakoma.

Kurį kelią pasirinkti, turėtų rekomenduoti darbo grupės, o sprendimą priims aplinkos ministras.

Neaišku, kada patobulintas įstatymas pasieks Seimą – galbūt šią, galbūt kitą Seimo kadenciją.

Paralyžiuotų daugiabučių bendrijų veiklą

Bendrijų pirmininkai nuogąstauja, kad įstatymo projektu siekiama sunaikinti egzistuojančias daugiabučių savininkų bendrijas ir užkirsti kelią kurtis naujoms.

Kai efektyviai valdyti daugiabučius taps neįmanoma, jų valdymą veikiausiai perims savivaldybės įmonės.

Savivaldybėms siūloma suteikti teisę nušalinti privačias įmones nuo konkretaus namo administravimo ir uždrausti veiklą visame mieste 12 mėnesių laikotarpiui vien gavus keletą skundų iš gyventojų. Tam tikrais atvejais vietos valdžia galėtų panaikinti ir pačias butų savininkų bendrijas.

Atrodo, jog politikų kuriamu daugiabučių valdymo modeliu siekiama gyventojus atgrasyti nuo noro tvarkytis savarankiškai.

Pagal naująjį įstatymą visus remonto darbus daugiabučių savininkams reikėtų pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Manoma, jog dėl to pirkimai užtruks, o namo tvarkymo sąnaudos išaugs.

Be to, visuotinis gyventojų susirinkimas, dabar šaukiamas kartą per metus, turėtų rinktis keturis kartus ir tvirtinti ketvirtines ataskaitas. Jų nepatvirtinus, išlaidų nebus galima priskaityti savininkams, todėl jas iš savo kišenės turės padengti bendrijos pirmininkas.

Gali būti, kad tokiomis sąlygomis bendrijų pirmininkais dirbti norinčiųjų neatsiras, nes jie už įvykdytus darbus atsakys asmeniniu turtu.

Bendriją pagal naująjį modelį bus galima steigti tik viename name, tai gali padidinti jos valdymo sąnaudas. Dabar viena bendrija gali valdyti keletą daugiabučių namų.

Bendrijų pirmininkai prognozuoja, jog įsigaliojus naujam įstatymui gyventojai apskritai nebenorės kurti daugiabučių savininkų bendrijų, nes dėl biurokratinių procedūrų jos valdymas taps sudėtingas, lėtas ir brangus.

Manoma, kad neprofesionaliai ir nekokybiškai parengto įstatymo priėmimas gali taip paralyžiuoti daugiabučių valdymą, kad daugumos jų remontas ir modernizavimas apskritai sustos.

Gyventojų teisių gynėjams naujasis daugiabučių valdymo modelis asocijuojasi su valdžios savivalę įteisinančiais Rusijos įstatymais.