Seime – pluoštas įstatymų projektų: ir dėl automobilių taršos, ir dėl alkoholio bei tabako kainų

Seimo posėdis
Seimo posėdis
  © Edvard Blaževič
BNS
2019-10-22 07:01

Seime pradedamos diskusijos dėl siūlomo naujo automobilių taršos mokesčio. Skaičiuojama, kad jis valstybės biudžetą papildys apie 29 mln. eurų.

Seimui antradienį pristatomas tai numatantis Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas.

Mokestis būtų mokamas nuo kitų metų, registruojant automobilį, ir siektų nuo kelių dešimčių eurų iki 1280 eurų. Nesumokėjus transporto priemonė nebūtų registruojama.

Naujas mokestis, pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, ragins žmones įsigyti mažiau taršius automobilius ir pakeis šalies transporto parko struktūrą. 

Svarstys akcizus

Seimui antradienį pristatomas Vyriausybės teikimas nuo 2020 m. kovo didinti stipraus alkoholio, tabako ir degalų akcizus.

Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos didėtų 53,5 mln. eurų, vien iš dyzelino akcizo – 24 mln. eurų, iš žemdirbių dyzelino – 6,5 mln, eurų, o etilo alkoholio – 10 mln. eurų.

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, didinant akcizus norima labiau skatinti sveikatinimą.

Skaičiuojama, kad dėl akcizų didinimo 20 vienetų kaitinamojo tabako produktų pabrangtų apie 33 centus, pusė litro stipraus gėrimo – apie 45 centus, litras benzino – apie 4 centus, litras dyzelino ir žemdirbių dyzelino – apie 3 centus.

Kaitinamojo tabako akcizas didėtų 65 proc., etilo alkoholio – 10,5 proc., benzino – 7,3 proc., dyzelino – 7,2 proc., o žemdirbių dyzelino – 44,6 proc. 

Imsis bankų ir prekybininkų apmokestinimo įstatymų

Seimui teikiami siūlymai apmokestinti daugiau nei 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be PVM) pasiekiančius mažmenininkus ir didesnį kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų teikimo bendrovių turtą.

Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą teikia trys valdantieji valstiečiai, o Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis Zbignevas Jedinskis.

Iniciatorių teigimu, dėl šių dviejų mokesčių valstybės biudžetas per metus galėtų gauti apie 90 mln. eurų pajamų. Pajamos iš šių mokesčių jau įtrauktos į 2020 m. valstybės biudžeto projektą.

Naujų mokesčių kritikai teigia, kad jie atsilieps galutinėms bankų paslaugų bei prekių kainoms.  

Teikiamos pataisos dėl NT mokesčio

Seimui pristatomas siūlymas nuo 2020 m. apmokestinti daugiau gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT).

Seimui antradienį teikiamos pataisos, kuriomis siūloma sumažinti neapmokestinamąjį NT dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų.

Dėl to šį mokestį mokėtų apie 37 tūkst. žmonių, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka tik apie 3,5 tūkst. gyventojų.

Be to, nuo 0,3 iki 0,5 proc. didinamas minimalus NT mokesčio tarifas visam apmokestinamajam fizinių ir juridinių asmenų komercinės ir nekomercinės paskirties NT.

Skaičiuojama, kad siūlomi pakeitimai bendras valstybės ir savivaldybės biudžetų pajamas padidintų apie 9,2 mln. eurų per metus – 8 mln. eurų dėl neapmokestinamojo dydžio sumažinimo ir 1,2 mln. eurų dėl minimalaus tarifo padidinimo.

Pristatomi 2020 m. valstybės, „Sodros“ ir PSDF biudžetų projektai

Seimui antradienį teikiamas Vyriausybės patvirtintas 2020-ųjų valstybės biudžeto projektas. Parlamentui taip pat bus teikiami 2020 m. „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai.

Anot premjero Sauliaus Skvernelio, svarbiausias šalies pajamų ir išlaidų planas yra subalansuotas, didžiausia jo išlaidų dalis tenka socialinėms reikmėms, o finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad kitų metų biudžetas yra skatinantis lėšas naudoti efektyviau.

Kitąmet turėtų didėti akcizai stipriam alkoholiui, tabakui ir degalams, nebelikti akcizų lengvatos šildymui skirtiems gazoliams. Siūloma plėsti gyventojų NT apmokestinimą, siaurinti lengvatą žemės ūkio paskirties žemei, įvesti taršių automobilių mokestį.

Seime taip pat registruoti siūlymai dėl kredito įstaigų turto ir prekybos tinklų apmokestinimo, lėtesnio neapmokestinamųjų pajamų dydžio augimo.

Pensijoms (vidutinė senatvės pensija pasieks 374 eurus) ir vaiko pinigams didinti iki 60 eurų (ir iki 100 eurų neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams) numatoma skirti atitinkamai 327 mln. ir 149 mln. eurų. Minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet didės 52 eurais iki 607 eurų, į rankas – 41 euru iki 437 eurų.

Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet didės 9 proc. iki 11,545 mlrd. eurų, išlaidos – 8 proc. iki 12,646 mlrd. eurų.

„Sodros“ planuojamos pajamos yra 4,862 mlrd. eurų, išlaidos – 4,515 mlrd. eurų, arba 6 proc. ir 7,7 proc. daugiau, nei laukiama šiemet. Fondo biudžeto perteklius turėtų siekti 347,3 mln. eurų – 11,5 proc. mažiau, nei laukiama šiemet.

PSDF biudžeto pajamos, palyginti su šiemet, turėtų augti 11,7 proc. iki 2,301 mlrd. eurų, išlaidos – 7,4 proc. iki 2,1 mlrd. eurų.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus finansų perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. BVP. Valstybės sukaupti rezervai 2020 m. pabaigoje turėtų pasiekti 1,69 mlrd. eurų ir sudarys 3,3 proc. BVP (šių metų pabaigoje – 2,2 proc. BVP).

Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.

Pradėjęs svarstyti svarbiausius šalies finansų dokumentus, Seimas plenarinių posėdžių neberengs, todėl biudžeto projektas bus nagrinėjamas parlamentiniuose komitetuose, o parlamentarai galės teikti siūlymus, kokioms sritims kitais metais didinti ar skirti papildomą finansavimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.