V. Matijošaičio špyga žmonėms, valdžiai ir Konstitucijai

Gediminas Merkys
Gediminas Merkys
  © Organizatoriai

Centrinė valdžia privalo žiūrėti, kad gyventojų teisė į vietos savivaldą nebūtų fiktyvi. Tai įpareigoja ir Konstitucija, ir Europos vietos savivaldos chartija. Tik Seimas gali keisti šalies vidaus teritorijų ribas.

Iniciatyvą gali parodyti ir pavienės savivaldybės taryba arba atitinkamos vietovės gyventojų grupė.

Tačiau maža, kas kokią iniciatyvą (taip pat ir idiotišką) gali pasiūlyti. Vilniaus rajonas gali užsimanyti dalies sostinės pakraščių susigrąžinimo. Kažkas gali užsimanyti, kad valdžia kiekvienam duotų po pusę bekono ir statinaitę alaus...

Tačiau Lietuvoje, pasirodo, viskas įmanoma. Antai premjeras Saulius Skvernelis, užuot griežtai įvertinęs avantiūrą prie Kauno prijungti išmėsinėtas Kauno rajono teritorijas, prakalbo idėjos sumanytojo Visvaldo Matijošaičio lūpomis – ministrei Ritai Tamašunienei pavesta organizuoti gyventojų apklausą, „tesprendžia žmonės“.

Deja, žmonės neturi galimybių sąmoningai ir atsakingai spręsti. Jokio duomenimis grįsto pasiūlymo nėra. Yra tik oligarcho, atsidūrusio Kauno mero poste, aneksionistiniai norai. Akivaizdu: V. Matijošaičio taip geidžiamas ir visaip skubinamas taip vadinamas „referendumas“ yra visiška profanacija, pasityčiojimas iš žmonių ir demokratijos.

Duomenimis grįstas viešasis valdymas, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatymas numato: turi būti numatytos pasekmės, atlikta naudos ir kaštų analizė, įvertinta rizika. Privalo būti svarstomos teisės akto alternatyvos, išklausytos visos interesų grupės. Teisės akto projekto svarstymui turi būti palikta pakankamai laiko. Viso to nėra.

Šalies vidaus teritorijų keitimas yra ne šuns papukai. Tie ketinimai turės realių ir daliai gyventojų labai sunkių pasekmių. Ydingas sumanymas jau dabar supjudė, išgąsdino bendruomenes, netgi suvienijo partijas, kurios paprastai nesivienija.

Su gyventojų apklausa skubėti negalima. Klausimo visiškai nesvarstė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jei šis komitetas būtų veiksnus, jis mandagiai siųstų vietinį kunigaikštuką Visvaldą toli toli.

Paliko riestainį su skyle

V. Matijošaitis nusitaikė į vertingiausias valdas, kuriose koncentruojasi aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas ir gyvena apie 70 tūkst. žmonių. Atplėšus šią teritoriją nuo Kauno rajono, labiausiai nukentėtų likę 30 tūkst. žmonių, gyvenančių gerokai išsibarsčiusiuose kaimuose. Apipjaustytos savivaldybės pakraščiuose susiformuotų riestainis su skyle.

Skersmuo tarp pakraščių – 100 km. Nei vienas iš tų atokesnių miestelių – Ežerėlis, Vilkija, Čekiškė šiandien neturi net 2 tūkst. gyventojų. Joks viešo valdymo genijus (ir kur jį tokį rasti) nesugebėtų tokio teritorinio darinio normaliai administruoti. Ilgainiui šios teritorijos degraduos, bus prijungtos prie kaimyninių savivaldybių. O joms toli gražu ne visoms sekasi.

Šalyje atsiras dar viena depresuojanti vietovė. Žmonės bus pastūmėti atskirtin ir diskriminuojami. Ir tai bus daroma centrinės valdžios rankomis, kai jos misija turėtų būti priešinga – mažinti atskirtį ir užkardyti diskriminaciją.

Kažkodėl kėsinamasi draskyti vieną geriausių šalies savivaldybių. Pagal kasmet skelbiamą Lietuvos savivaldybių indeksą Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybės jau daugybę metų dalijasi pirma antra vietomis.

Reikia stabdyti avantiūrą

VRM turi teisę ir prievolę administruoti gyventojų apklausą, formuoti klausimo bylą Vyriausybei ir Seimui. Prie visos pagarbos šiai ministerijai, sprendimo pasekmių įvertinimas peržengia jos kompetencijų ir galimybių ribas.

 V. Matijošaitis visiems parodė špygą. Konstitucijai ir Tarybos veiklos reglamentui kišeninė Kauno taryba taipogi visiems parodė ilgąjį pirštą.
– G. Merkys 

VRM dabar turėtų kreiptis dalykinės ekspertizės į visas šakines ministerijas – Aplinkos, Švietimo, Sveikatos, Kultūros, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų, teikti joms užklausas. Pastarosios turėtų pateikti išvadas, kaip siūlomas vidaus teritorijų keitimas palies, regioninę politiką, viešąsias paslaugas, žmonių gyvenimo kokybę.

Išvadų pagrindu turėtų būti suformuota ir pareikšta Vyriausybės bei Seimo komiteto pozicija (arba kelios alternatyvios pozicijos). Toji centrinės valdžios pozicija, taip pat suinteresuotų savivaldybių tarybų pozicijos bei argumentai turėtų būti išaiškinti gyventojams.

Dabar V. Matijošaitis skuba apklausti gyventojus, „ką daryti su devintaisiais pragaro vartais? Užverti juos, ar skubiai atidaryti“? Nežino žmonės nieko apie tai ir kol kas negali žinoti.

Savo negrabia ir provokuojančia iniciatyva Kauno meras jau pastatė visą centrinę valdžią į keblią padėtį. Maža to, savo veiksmais jis ir jo vadovaujama kišeninė taryba sutrypė įstatymus. Visi planuojami tarybos sprendimai privalo būti paviešinti iš anksto. Ne tik tarybos nariams, jos komitetams, bet ir piliečiams. Visi turi teisę teikti ir registruoti pastabas bei siūlymus.

Priimant Kauno tarybai tą nelemtą 2019-09-10 sprendimą Nr. T-394, šita teisė buvo atima ir iš tarybos narių, ir iš rinkėjų.

V. Matijošaitis visiems parodė špygą. Konstitucijai ir Tarybos veiklos reglamentui kišeninė Kauno taryba taipogi visiems parodė ilgąjį pirštą. Išskirtinės svarbos klausimo ji net nesvarstė komitetuose, nors privalėjo. Balsavimas vyko daugybei Tarybos narių įsiveliant į akivaizdų interesų konfliktą. Pasirodo, ponai turi daug interesų rajone. Opozicija protestuodama privalėjo išeiti iš salės, gultis ant bėgių. Deja, to nebuvo.

Jei centrinė valdžia nesustabdys prasidedančio anšliuso čia ir dabar, tie sprendimai tikrai nebus tvarūs nei teisiškai, nei politiškai. Kiekvienas valdžios žingsnis bus skundžiami Administraciniam ir Konstituciniam teismui. Tą aršiai darys ir Seimo nariai, ir NVO, ir pavieniai gyventojai.

Centrinė valdžia dar turi galimybę pasakyti: „Visvaldai grąžiname tavo klausimą, prasideda rinkimų kampanija, o tu pripėdavai negražiai, pažeidei įstatymus, demokratines procedūras, supjudei visus, kaimiečiai jau šakių ieškosi...“.

Bruka visišką nesąmonę

Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas ir savivaldos sistema yra sujaukta. Didžioji dalis mūsų savivaldybių yra per didelės, kitos per mažos. Tik 5 tūkst. gyventojų turintis Birštonas klesti. Dainavos ir Šilainių seniūnijos Kaune arba Žirmūnų seniūnija Vilniuje turi 50 tūkst. gyventojų ir daugiau. Deja, teturi tik valdžios paskirtą seniūną. Kur čia teisė į vietos savivaldą?

Šalyje yra kekė nykštukinių savivaldybių, kurios Lietuvos sąlygomis yra per mažos, kad gerai tvarkytųsi, laiduotų gyvenimo kokybę. Jos turi apie 10 tūkst. gyventojų. Tai Pagėgių, Skuodo, Kalvarijų, Kazlų Rūdos savivaldybės.

Melas, kad žiedinės savivaldybės – sovietinis reliktas. Čia eilinė Matijošaičio viešųjų ryšių samdinių dezinformacija. Tokio tipo savivaldybių pilna ir Vakarų Europoje. 

Vokietijoje jos vadinamos „kraisais“ (pagal žodį Kreis – ratas, žiedas). 

Kaimyninėje Lenkijoje veikia 2 pakopų, o Vokietijoje – net 3 pakopų savivalda ir administracinis suskirstymas. 

Lietuva ratifikavo Europos vietos savivaldos chartiją. Atsiranda prievolė turėti realią ir kokybišką savivaldą. Lietuvos sąlygomis 18-20 tūkst. kompaktiškai tradicinėje vietovėje gyvenančių žmonių privalo turėti vietos savivaldą. Lietuvos didmiesčiuose privalo atsirasti mažosios vidinės savivaldybės.

Aneksuoti kitų savivaldybių teritorijas, naikinti jų savivaldą, kai pačiame Kaune yra gausybė dykrų, yra visiškai nepriimtina. Dabartinis Paryžius su 2,2 mln. gyventojų užima tik 70 proc. šiandieninio Kauno teritorijos. Paryžius turi 20 vidinių mažųjų savivaldybių. Gyventojų tankumas Paryžiuje 11 kartų (!) didesnis nei Kaune.

Modernus didmiestis plečiasi į aukštį ir į tankį. Beje, Paryžių juosia Paryžiaus regiono administracinis vienetas, kažkas panašaus į žiedinę savivaldybę.

Priemiesčių prijungimo atveju fermos, burokų lysvės ir lauko tualetai įvažiuotų Kauno didmiesčio teritoriją... Per daug skirtingos vietovės, skirtingos ūkinės veiklos ir gyventojų interesai, kad viską sugrūsti į labai neaiškų vinegretą.

Skiesti ir taip menką Kauno gyventojų tankumą nėra jokios prasmės. Bene taikliausiai Kauno rajono anšliuso planą apibūdino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius – „išmėsinėjimas“.

Ar kaimo vaikai – parazitai?

Šalyje paskleista dezinformacija, kad žiedinės savivaldybės – blogis, esą, reikia spręsti kažkokias jų sukuriamas problemas. Esą, kaimiečiai (čia V. Matijošaičio ir internautų terminas) nepelnytai naudojasi paslaugomis, už kažką nesusimoka, suprask, parazituoja kitų sąskaita. Tad atėjo laikas tai klaikiai neteisybei padaryti galą.... Žaidžiama žemiausiais dalies neišprususių žmogelių jausmais, supjudoma visuomenė.

Mokykla ar darželis, ligoninė yra tarsi keleivinis lėktuvas, kuris turi projektinį pajėgumą ir nepriima keleivių daugiau, nei gali. Nėra taip, kad kaimo vaikas miesto mokykloje kažką apvagia. Juk paskui vaiką ateina mokinio krepšelis, už ligonio gydymą sumoka ligonių kasos, socialinių pašalpų pinigai taip pat ateina paskui žmogų.

Savivaldybės dažnai veikia kaip kasa, kuri perskirsto ir išmoka iš centro ateinančias biudžeto dotacijas. Net žmogus be pilietybės ir jo vaikai, net pabėgėlis, jei tik teisėtai gyvena šalyje, privalo gauti visas viešąsias paslaugas be jokios diskriminacijos. Dėl to ir stojome į ES.

Dėl tariamos kaimo-miesto vaikų ugdymo problemos jau yra pasisakę Lietuvos teismai ir sukurta teisinė praktika. Ji palanki ne merui su feodalo užmačiomis, norinčiam įbaudžiavinti žmones, pririšti juos prie vietovės, bet palanki vaikui ir šeimai. Pagaliau, vaikas ne žvirblis, prireikus galima sugaudyti dotacijos lėšas ir padaryti atsiskaitymus tarp savivaldybių.

Tas pats pasakytina apie viešąjį transportą. Elektroninis bilietas leidžia sugaudyti pagrindinius kleivių srautus, daryti tuo pagrindu susitarimus ir atsiskaitymus. Reikia tik demokratinio nusiteikimo.

Problema ne žiedinės savivaldybės

Priešingai nei verslas, savivaldybės sąveikauja ne konkurencijos, bet partnerystės ir kooperavimosi pagrindais. Konstitucija teigia – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Ne sau, ne savo kasai, kuri vis vien yra dotuojama.

Didžiuosiuose Vokietijos miestuose vyksta pilotinis eksperimentas. Maždaug 50 km atstumu aplink didmiesčius veikia nemokamas viešasis transportas. Ta paslauga dotuojama vardan ekologijos ir automobilių kamščių prevencijos. Berlyne šiuo metu yra 3,7 mln. gyventojų. Įvertinus megapolio apylinkes, ten susidaro 3-5 Lietuvos.

Berlyno meras neverkia, kad kažkoks pakraštys stabdo miesto plėtrą, atbaido investuotojus, kad kaimiečiai kažkur važinėja. Žmonės kasdien važiuoja į darbą po 100 km automobiliu. Važiuoja traukiniu ir 300 km. Pakeliui ir aplink visa kekė vidinių, mažųjų ir didžiųjų savivaldybių. Niekas nestato šlagbaumų ir neklausia, kurioje savivaldybėje tu, mėšliau, susimokėjai savo GPM-ą? Kur ir pas ką važiuoji, kur miegi, kur ir kodėl mokosi tavo vaikai? Kodėl į mūsų konteinerį įmetei sauskelnes? Tu ne pas mus, ne mano kumetyne registruotas? Mokėsi dabar, kiškuti, 5 kartus didesnę bilieto kainą. O berlyniečiai važiuoja už dyką!

Matijošaičiai siūlo mums XVIII a. baudžiavą, kai žmogus buvo pririštas prie pono žemės ir lažo ėjo tik pas savo poną. Dar ir kortomis galėjo būti praloštas...

Visų klaikiausia, kad tą marazminę idėją apie esą parazituojančias, proveržį ir plėtrą smaugiančias  žiedines savivaldybes jiems pavyko įpiršti aukštiesiems VRM valdininkams, netgi vienam kitam atbukusiam, tinginčiam į klausimą pasigilinti Seimo nariui. 

Ponai, susimylėkite, tarnybinės komandiruotės metu tarp šopinimosi seansų pasidomėkite, kaip funkcionuoja vietos savivalda Europoje. Mielieji, problema yra ne Lietuvos žiedinėse savivaldybėse!

Tikrieji motyvai grobuoniški

Su projektu „Kaunas tvarkosi“ V. Matijošaitis apsižiojo akivaizdžiai per daug. Toks gatvių išrausimo užmojis yra per didelis net Kaunui. Įvykdžius rajono anšliusą, bus surinkta daugiau GPM, bus galima pasididinti skolinimosi limitus ir kažkaip uždengti išraustus plotus.

Advokatas Saulius Dambrauskas atskleidė galimai korupcinę stambaus nekilnojamo turto perėmimo Kaune schemą, kurioje dalyvauja miesto tarybos politikai.

 Ar nėra taip, kad iki šiol neprastai veikusį grobuoniškos veiklos modelį dabar norima išplėsti visam Kauno regionui?
– G. Merkys

Pasak teisininko, aukcione išstatomas viešos paskirties sklypas strateginėje Kauno vietoje. Jo rinkos kaina simbolinė, bemaž nulinė. Kokio krieno privačiam verslui visuomeninės paskirties sklypas? Po aukciono kišeninė Kauno taryba keičia sklypo paskirtį ir jis tampa tinkamas verslui plėtoti, namams statyti ir panašiai. Kaina fontanu šoka į viršų.

Pasak S. Dambrausko, aukcionuose dalyvauja ir juos laimi iš anksto susitarę savi – V. Matijošaičio aplinkos žmonės. Prokurorai atsako: „Savivaldybė turi teisę tvarkyti teritorijas, keisti planus, viskas teisėta“.

Daugelio nuomone, tai – vadovėlinis stambios sisteminės korupcijos modelis. Karjeros valdininkai savivaldybės administracijoje įbauginti. Užduosi nereikalingą klausimą – eisi į darbo biržą. Ar nėra taip, kad iki šiol neprastai veikusį grobuoniškos veiklos modelį dabar norima išplėsti visam Kauno regionui?

Tik laiko klausimas, kas netrukus turės bylą? Arba V. Matijošaitis gaus baudžiamąją bylą, arba S. Dambrauskas dėl šmeižimo. Už tikėjimą bausti negalima. Tikiu, kad S. Dambrauskas sako tiesą, todėl prognozuoju: V. Matijošaitis bus priverstas savo kadenciją baigti anksčiau laiko ir ne savo noru. Jei kas šitaip apdergtų V. Matijošaitį verslininką, jis turėtų teisę visą reikalą ignoruoti – „man verslas ir sveikata svarbiau“.

V. Matijošaitis yra rinktas politikas, aukštas viešas asmuo. Jo asmenyje dabar galimai apdergta visa Lietuvos valdžia, pakirstas pasitikėjimas valstybe ir jos teisine sistema. Sužinoti tiesą ir pareikalauti atsakomybės (S. Dambrausko arba V. Matijošaičio) dabar jau yra viešas interesas.

Prokurorai galėjo dengti Kauno merą, kol nebuvo viešo skandalo. Iš godumo pradėtas anšliusas viską apnuogino. Esu įsitikinęs, reiškiu nuomonę: mero galimi stogai teisėsaugoje ir Vyriausybėje dabar garuoja kaip kamparas.

Kas ir kaip uždraus piliečiams su įžūlia korupcija kovoti ne teisinėmis, bet pilietinėmis-politinėmis viešinimo priemonėmis? Kas uždraus teisėsaugos neveiksnumo sąlygomis pasipiktinusiems ir pažemintiems žmonėms kreiptis tiesiogiai į Europos komisiją, į OLAF? 

Juk Kaunas yra didžiulės ES paramos gavėjas, o čia galimai veši kraštutinai įžūlus sisteminės korupcijos modelis? Ir, Motina Švenčiausia, šito „korupcinio hemorojaus“ nei viena Lietuvos centrinės valdžios grandis niekaip netvarko. Nei Prezidentas, nei Seimas, nei Vyriausybė, nei teisminė valdžia.

Dezinformacija ir šantažas

Anšliuso sumanytojai neturi jokių argumentų: nei mokslinių, nei politinių, nei teisinių, nekalbant jau apie moralę. Jiems lieka tik dezinformacija ir šantažas.

Jau kuris laikas, panašu, Kauno administracijos iniciatyva buvo padaryta taip, kad ženkliai suprastėjo susisiekimas viešuoju transportu su priemiesčiais, kurie formaliai priklauso rajonui. Tai – aiškus šantažas: „prabalsuokite už prisijungimą prie miesto ir mes jus apipilsime maršrutais“.

Kauno administracijos valdininkai viešina ir komentuoja medijose tėvo iš Garliavos laišką, kuris su savo vaikeliu visiškai nusikamavo, kad nepatenka į geidžiamą darželį. Ir verkiant nori tapti kauniečiu. Net vaikelio stambaus plano nuotrauka figūruoja, nors tai draudžia įstatymas. Todėl ir figūruoja, kad tėvas ir vaikelis išgalvoti. Tikslas pateisina priemones, visi metodai geri. Moralė ne šio pasaulio dimensija.

Paskutinį šantažo ir bauginimo išpuolį kišeninė Kauno savivaldybės administracija nukreipė į pakaunės šeimas su mažais vaikais. Jei jų vaikas eis į Kauno darželį, tai jų mėnesio įmoka bus 16 kartų (!) didesnė už šeimos, kuri registruota Kaune analogišką įmoką.

Tai – neregėta diskriminacija, kurią draudžia LR Konstitucija. Dėl panašių nesąmonių, jas atmesdami visiškai, jau pasisakė aukštieji šalies teismai. Svarbiausia, kad kokia nors įbauginta darželio vedėja tokią sąskaitą kažkam išrašys. Kažkas sumokės. Kol įsikiš valdžia, kol atsiras teismų sprendimai, praeis laiko.

Miesto valdininkai įpareigoti visiems skubiai pasiųsti žinią: „miestiečiai mokės už darželį 0,52 cento dienos įmoką, o „kaimiečiai“ – 9,2 euro“. Propaganda varoma Gebelso metodais: kuo melas įžūlesnis, tuo labiau jis bus panašus į tiesą.

LR Konstitucijos veikimas Kaune fragmentuotas. Vykdoma grobuoniška urbanistinė plėtra, mano įsitikinimu, atliepianti siauros grupelės interesus. Demokratinė savivalda, demokratinis viešasis valdymas Kaune išmontuojami akyse. Opozicija nugalinta, valstybės tarnyba taip pat. Savivaldybės karjeros valdininkai verčiami pono liokajų korpusu. Tik livrėjų ir perukų tetrūksta...

Joks normalus politinis procesas mieste nebevyksta. Kaune baigia susiformuoti Tadžikistano-Turkmėnistano valdymo hibridas. Nei viena centrinės valdžios grandis nereaguoja, arba apsimeta, kad nieko nėra. Kauną ėda vėžys. Kas ir kada imsis jį operuoti?

 Gediminas Merkys yra sociologas, profesorius, habilituotas daktaras