Bauda už konkurencijos pažeidimus – lyg mirties nuosprendis
10 didžiausių KT skirtų baudų verslui

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
  © Paulius Peleckis
Arvydas Jockus | Alfa.lt
2019-10-15 05:55

Per pastaruosius penkerius metus Konkurencijos taryba (KT) labai nesikuklino – stambioms ir smulkioms įmonėms už draudžiamus susitarimus, koncentracijos sąlygų nepaisymą ir kitus pažeidimus skyrė milžiniškas baudas.

KT teigia nesiekianti sankcijomis pašalinti įmones iš rinkos, tačiau bauda esą turi būti tokio lygio, kad neapsimokėtų pažeisti Konkurencijos įstatymo.

Verslas savo ruožtu mano, kad skirdama baudas KT ne visada elgiasi skaidriai ir proporcingai. Sankcijos kasmet griežtėja, baudos didėja, be to, Lietuvoje nėra nepriklausomos institucijos, kuri nešališkai formuotų bausmių už konkurencijos pažeidimus politiką.

2014–2019 m. KT skyrė ne vieną milijoną eurų siekiančią baudą. „Lietuvos dujų“ akcijų įsigijusiai ir pirkėjams kliudžiusiai dujų įsigyti iš kitų tiekėjų Rusijos kompanijai „Gazprom“ skirta daugiau kaip 35,6 mln. eurų bauda.

Prekybos tinklas „Maxima“ nubaustas 16,8 mln. eurų bauda už draudžiamą susitarimą neparduoti „Mantingos“ duonos gaminių už mažesnę, nei sutarta, kainą.

Įmonėms Panevėžio statybos trestas ir „Irdaiva“ skirtos atitinkamai 8,5 mln. ir 4,4 mln. eurų baudos už neteisėtai pateiktus viešųjų pirkimų pasiūlymus.

Milijoninėmis baudomis už įvairius pažeidimus Konkurencijos taryba per pastaruosius penkerius metus baudė įmones „Lukoil Baltija“, „G4S Lietuva“, „Forum Cinemas“, „Būsto aplinka“ ir „Mano Būsto priežiūra“.

Milijono nesiekiančiomis sumomis, tačiau dėl to ne mažiau skausmingai piniginę paploninti KT vertė įmones „Kauno grūdai“, „Ecoservice“, „Marijampolės švara“, „Ekoaplinka“, „Pasvalio melioracija“, „Jadrana“, „Biržų ranga“, „Panevėžio melioracija“.

Didžiulėmis baudomis nubaustos įmonės KT sprendimus dažniausi skundžia teismams. Pastarieji baudas dažnai sumažina arba visai panaikina, tačiau tai nesumažina klausimo aktualumo: ar griežtos sankcijos Lietuvoje yra adekvačios, ar jos skatina įmones taisytis, pažeidimų vengti, ar tiesiog bankrutuoti ir trauktis iš rinkos?

Siekia skirti maksimalias leistinas baudas

2018 m. gruodį Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino vadinamąją ECN+ direktyvą, kuria siekiama suteikti daugiau galių ES šalių konkurencijos institucijoms ir kurios nuostatas visos bendrijos narės turės perkelti į savo nacionalinę teisę iki 2021 m. vasario.

Ši direktyva numato, kad maksimalus baudos dydis už konkurencijos teisės pažeidimus visose ES valstybėse narėse turi būti bent 10 proc. ūkio subjekto bendrųjų pasaulinių pajamų. KT aiškina, kad jau 2021 m. visos ES valstybės narės privalės numatyti baudos maksimumą, ne mažesnį, nei nurodytas direktyvoje.

„Lietuva tokį baudos maksimumą jau yra numačiusi Konkurencijos įstatyme. Europos Komisija, kuri, kaip ir Konkurencijos taryba, nagrinėja konkurencijos pažeidimus ir taiko ES konkurencijos taisykles, taip pat jau dabar gali taikyti baudas iki 10 proc. bendrųjų pajamų“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad vien tai, jog pagal Konkurencijos įstatymą baudos dydis negali viršyti 10 proc. bendrųjų pajamų, nereiškia, kad bauda visais atvejais pasiekia šią ribą. „Apskaičiuodama baudos dydį, KT vertina pažeidimo trukmę, pavojingumą, nustatytas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes. Pavyzdžiui, jeigu bendrovė tyrimo metu pripažįsta padariusi pažeidimą, jai taikoma lengvinanti aplinkybė ir skiriamos baudos dydis sumažinamas 15 proc. Tai, kad skiriant baudas būtina vertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę, numato ir direktyva“, – sakė Š. Keserauskas.

Ar bauda turėtų prilygti mirties nuosprendžiui?

Vis dėlto maksimalios skiriamos sankcijos kartais gali taip apsunkinti gyvenimą, kad sumokėjusi baudą įmonė gali ir nebeatsigauti. „Ar Konkurencijos tarybos skiriama bauda turėtų būti lygi mirties nuosprendžiui?“ – Alfa.lt klausė KT pirmininko.

„Žinoma, kad ne, – nedvejodamas atsakė Š. Keserauskas. – Jeigu baudos būtų tokios didelės, kad jas sumokėjusioms įmonėms liktų tik bankrutuoti ir pasitraukti iš rinkos, tai prieštarautų konkurencijos teisės paskirčiai – juk skirdami sankcijas mes nesiekiame sumažinti konkurencijos.“

Vis dėlto KT pirmininkas pripažino, kad sankcijų skyrimas yra neišvengiama veiksmingos konkurencijos politikos priemonė, kai KT nustato pažeidimus.

Įmonės, darydamos konkurencijos teisės pažeidimus, gauna naudos (pavyzdžiui, su konkurentais susitaria pakelti tam tikras prekių ar paslaugų kainas), todėl joms skiriamos sankcijos, anot Š. Keserausko, pirmiausia turi eliminuoti neteisėtai gaunamą naudą.

„Be to, karteliai ir kiti konkurencijos teisės pažeidimai beveik visada yra slapti ir juos aptikti yra itin sudėtinga. Taigi tam, kad sankcija atgrasytų nuo konkurencijos ribojimų, ji turi atspindėti ir pažeidimo nustatymo tikimybę. Kitaip tariant, bauda turi būti tokio lygio, kad neapsimokėtų pažeisti Konkurencijos įstatymo“, – pabrėžė Š. Keserauskas.

Baudų susiejimas su pajamomis, pasak KT pirmininko, užtikrina, kad neigiamą sankcijų poveikį patirtų net didžiausi verslo subjektai. To esą niekaip neužtikrintų baudos, išreikštos absoliučiais dydžiais.

„Tarkime, kai nustatome, jog verslas, užuot konkuravęs tarpusavyje, susitaria dėl kainų (o dėl to neigiamas pasekmes labiausiai pajaučia vartotojai, priversti už prekes ir paslaugas mokėti daugiau), skiriame tokias baudas, kad jos atgrasytų nuo panašaus pobūdžio neteisėtų veiksmų tiek pačius pažeidėjus ateityje, tiek kitus ūkio subjektus“, – aiškino Š. Keserauskas.

KT darbo patirtis, pasak jo, liudija, kad į institucijos akiratį patekusių įmonių atstovai dažnai nesusimąsto, jog jų veiksmai gali pažeisti konkurencijos taisykles. „Siekdami didinti verslo bendruomenės sąmoningumą konkurencijos teisės srityje, šių metų rugsėjo viduryje išsiuntėme asmeninius laiškus didžiausių įmonių vadovams ir atkreipėme jų dėmesį į Konkurencijos įstatymo reikalavimus bei finansines ir reputacines pasekmes, gresiančias už konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą. Taip pat siekiame didinti visuomenės nepakantumą konkurencijos pažeidimams ir skleidžiame žinią, kad vartotojai patiria didžiausią naudą tuomet, kai įmonės konkuruoja tarpusavyje paslaugų ar prekių kokybe, kaina, novatoriškomis idėjomis“, – sakė Š. Keserauskas.

Maksimalios baudos iškreipia teisingumą?

Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partneris Marius Juonys mano, jog baudos tikslas negali būti verslo sunaikinimas, nes iš to niekam nebus naudos.

„Paprastai skiriant baudas siekiama atgrasymo ir prevencijos tikslų. Be to, bauda turi būti individualizuojama. Tai reiškia, jog baudos dydis turi atitikti pažeidimo sunkumą, tačiau kartu bauda turi būti ir tokia, kad nei pažeidimą padaręs ūkio subjektas, nei kiti nenorėtų to pakartoti. Tokie tikslai yra įtvirtinti ir baudų už Konkurencijos įstatymo pažeidimą skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tais atvejais, kai yra įmanoma įvertinti iš pažeidimo gautą pelną, baudos dydis gali būti didinamas taip, kad bauda neabejotinai viršytų pelną. Tačiau iš pažeidimo gauto pelno vertinimas nėra būtina sąlyga konkurencijos tyrimuose“, – sakė M. Juonys.

Lietuvos praktikoje jau ne vienus metus pastebima sankcijų griežtėjimo tendencija. Iš pradžių tokią tendenciją esą buvo galima suprasti, nes ilgą laiką baudos už Konkurencijos įstatymo pažeidimus būdavo santykinai nedidelės, lyginant su įmonių metinėmis pajamomis.

Tačiau pastaruoju metu praktika nukrypo į kitą kraštutinumą – dažname tyrime skiriamos maksimalios baudos.

Antai 2018 m. buvo nustatyti du antikonkurenciniai susitarimai. Vienu iš dviejų atvejų buvo skirtos ir maksimalios baudos.

Šiais metais buvo nustatyti jau 2 antikonkurenciniai susitarimai ir vienas procedūrinis pažeidimas. Dviem iš trijų atvejais buvo skirtos maksimalios baudos.

Už vienos įmonės pažeidimą baudžiama visa grupė

Advokatas M. Juonys pastebi, kad greta baudos kaip procentinio dydžio augimo Lietuvoje ryškėja ir kita tendencija. Nors įstatymo nustatytas maksimalus baudos dydis nesikeitė nuo 2004 m., to negalima pasakyti apie pačios baudos apskaičiavimo būdą.

Ilgą laiką Konkurencijos įstatymo nuostatos buvo aiškinamos ir taikomos taip, kad bauda būdavo apskaičiuojama nuo pažeidimą padariusio juridinio asmens pajamų. Tačiau 2019 m. KT priėmė bent 3 nutarimus, kai buvo pritaikyta kitokia atsakomybės koncepcija. Bausmė dabar skiriama ne pažeidimą padariusiam juridiniam asmeniui, bet susijusių įmonių grupei kaip ekonominiam vienetui. Tokiais atvejais bauda skaičiuojama ne tik nuo pažeidimą padariusios, bet ir nuo kitų su ja susijusių įmonių bendrų pajamų.

„Taigi, turime situaciją, kai įstatyme įtvirtinta maksimali bauda nesikeičia, tačiau faktiškai apskaičiuota bauda reikšmingai išauga vien dėl to, kad padidėja pajamų, nuo kurių skaičiuojama bauda, bazė. Solidarios atsakomybės taikymo klausimas turi labai daug teisinių niuansų. Tačiau, mano įsitikinimu, norint taip keisti baudos apskaičiavimo praktiką, reikėjo keisti įstatymą. Tokie principiniai pokyčiai negali vykti vien baudas skiriančios institucijos nuožiūra, nekeičiant įstatymo“, – įsitikinęs advokatas.

Proporcingumo principas Lietuvoje, M. Juonio nuomone, abejotinai taikomas ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, įmonei viešajame pirkime pažeidus Konkurencijos įstatymą, su pažeidimu susijusiomis pajamomis, nuo kurių skaičiuojama bauda, dažniausiai yra laikomos visos iš atitinkamos veiklos gautos pajamos.

„Jeigu pažeidimą padarėte tik viename pirkime, tačiau pajamas iš atitinkamos veiklos generuojate tiek dalyvaudamas kituose pirkimuose, tiek parduodami paslaugas privačiam sektoriui be pirkimų, su pažeidimu susijusiomis pajamomis, nuo kurių bus skaičiuojama bauda, vis tiek bus laikomos visos tokios veiklos pajamos, t. y. ir tos, kurios nieko bendro neturi su konkrečiu pirkimu“, – paradoksalią situaciją aiškino teisininkas.

Būtent tokia „taisyklė“, anot jo, lemia, kad daugelyje bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais įmonės gauna maksimalaus dydžio baudas, nors konkretus pirkimas, kuriame padarytas pažeidimas, gali būti visiškai menkas.

„Tokia praktika suponuoja, jog nėra skirtumo, ar konkurencijos taisyklės buvo pažeistos viename pirkime, ar įmonė sudarė visą Lietuvą ir visus pirkimus apimantį kartelį, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju yra skiriama maksimali bauda. Mano nuomone, tokia praktika nėra teisinga. Kai visais atvejais stengiamasi apskaičiuoti kuo didesnę baudą, o dažniausiai – taikyti maksimalią, prarandama galimybė diferencijuoti atsakomybę ir individualizuoti baudas“, – įsitikinęs teisininkas.

Lietuvos konkurencijos įstatymas baudos lubas sieja su paskutinių iki KT tarybos nutarimo priėmimo ūkinių metų pajamomis. Todėl kartais baudos dydžiui turi įtakos ir tai, kiek užsitęs KT tyrimas.

Yra buvę atvejų, kai, prieš priimant nutarimą skirti baudą, tyrimas būdavo atnaujinamas ir nutarimas priimamas kitais metais, negu buvo ketinta, o tokia metų „rokiruotė“ nulemdavo tai, kad bauda buvo apskaičiuota nuo ženkliai didesnių pajamų dėl išaugusios metinės įmonės apyvartos.

„Daugeliu atvejų sunku pasakyti, ar tyrimo trukmė yra tinkama, ar ne. Tačiau konkrečiu atveju, mūsų nuomone, tyrimas buvo atnaujintas ir persikėlė į kitus metus dėl institucijos klaidos. Institucija to nepripažįsta. Tačiau savo esme tai yra situacija, kurioje buvo galima tiesiog vadovautis protingumo principu ir paskirti mažesnę baudą“, – svarstė advokatas.

M. Juonys dėl konfidencialumo nenorėjo atskleisti konkrečių bylų aplinkybių ir įmonių, kurios galbūt neteisingai nukentėjo.

Susimokėti didžiulę baudą – iššūkis verslui

„Ellex Valiūnas“ partnerio nuomone, sudėtinga atsakyti, kokį poveikį įmonėms daro KT skiriamos maksimalios baudos. Vis dėlto teisininkas pripažino, kad apie baudų poveikį verslui viešojoje erdvėje kalbama per mažai ir šis reiškinys per mažai analizuojamas.

„Konkurencijos įstatyme numatytas baudų lygis yra didžiausias visoje mūsų teisės sistemoje – iki 10 proc. metinės apyvartos už draudžiamus susitarimus ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi bei iki 1 proc. už procedūrinius pažeidimus. Natūralu, kad paimti iš įmonės veiklos 10 proc. apyvartos ir per tris mėnesius sumokėti į valstybės biudžetą nėra taip paprasta. Ypač mažesniam verslui. Net jeigu teismas ir sustabdo baudos mokėjimą, įmonės su „kabančiomis“ baudomis susiduria ir su kitomis problemomis, kadangi jų verslo partneriams kyla klausimų dėl įmonės veiklos tęstinumo. Tai labai jautrūs dalykai, verslas apie tai nelinkęs viešai kalbėti. KT taip pat viešai neskelbia statistikos apie tai, kaip jai pavyksta baudas išsiieškoti, o ką kalbėti apie bendresnius tyrimus, apie tai, kaip KT paskirtų baudų dydis paveikia verslo gyvybingumą“, – apgailestavo teisininkas.

Pats M. Juonys dirba su didesniais verslais, kurie susimoka paskirtas baudas. Tačiau tais atvejais, kai baudos skiriamos smulkioms ar vidutinėms įmonėms, situacija esą gali būti ir kitokia.

Neseniai buvo inicijuotas Konkurencijos įstatymo pakeitimas, numatantis, jog KT paskirta bauda turi būti sumokėta, nepaisant to, kad įmonė yra apskundusi KT nutarimą teismui.

„Iniciatyva buvo argumentuojama tuo, kad dalis paskirtų baudų nesumokama. Konkrečios analizės apie šios reiškinio priežastis pateikta nebuvo. Tačiau, matyt, ne visos paskirtos baudos yra sumokamos, tad galima įtarti, kad dalis nubaustų verslų išeina iš rinkos. Tikėjausi, kad vykstant diskusijoms dėl šio pakeitimo valstybė apsispręs rimčiau įvertinti reiškinio priežastis, tačiau nugalėjo pozicija, jog baudos išieškojimas į valstybės biudžetą yra svarbiau nei rizika verslo tęstinumui“, – apgailestavo M. Juonys.

Sudėtingi klausimai valstybei

„Kaip reikėtų spręsti dilemą: kad baudos būtų ne per mažos, skatinančios nenusikalsti ir, kita vertus, nežlugdytų verslo?“ – Alfa.lt klausė teisininko.

M. Juonio nuomone, tai kompleksinis klausimas, į kurį negali atsakyti kuri nors viena valstybės institucija ar ne keli politikai.

Lietuvoje dėl baudų dydžio ir jų išieškojimo bei mokėjimo tvarkos sprendžia Seimas, baudos skyrimo tvarką nustato Vyriausybė, bendra konkurencijos politika valstybėje rūpinasi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, baudas skiria Konkurencijos taryba, o baudų pagrįstumą kontroliuoja teismai.

Idealu būtų, jeigu sprendimo paieškotų visi. Tačiau diskusijų apie tai beveik nevyksta ir iš dalies aišku, kodėl.

Įmonių, kurios baudžiamos už Konkurencijos įstatymo pažeidimus nėra daug, todėl apie sankcijas ar jų reglamentavimą mažai kalbama. Paprastai diskusija kyla tada, kai kažkas nubaudžiamas. Tačiau tokiais atvejais institucijos laikosi pozicijos, jog pažeidimas sunkus, o pažeidėjas yra nesąžiningas verslas. Visuomenė paprastai palaiko mintį, kad pažeidėjus bausti reikia griežtai.

Kadangi konkurencijos tyrimuose yra daug fakto vertinimo bei sudėtingų teisinių niuansų, žiniasklaida nelabai linkusi daryti savų išvadų. Dėl tų pačių priežasčių politikai taip pat gana rezervuotai žiūri į šį klausimą.

„Iš tiesų būtų nepopuliaru susitapatinti su „negerais dalykais“ kaltinamu verslu, tuo labiau kad tie klausimai dažnai būna labai painūs. Tai natūrali reakcija. Todėl daugelis „pagal nutylėjimą“ nusprendžia, kad geriau palaukti, kuo viskas baigsis teismuose. O teismų praktika įvairi. Daugelis „didžiųjų“ baudų, apie kurių paskyrimą buvo plačiai rašoma, buvo panaikintos arba sumažintos. Kadangi bylos užtrunka kelerius metus, šių ginčų baigtis žiniasklaidai ir visuomenei jau nėra įdomi. Tai senos naujienos. Verslas po visų bylų nemato prasmės iš naujo kelti tų pačių klausimų. Per tą laikotarpį atsiranda nauji tyrimai ir nauji nubaustieji, tad „patogus“ momentas verslą, teismus, įstatymų leidėjus ir Konkurencijos tarybą įtraukiančioms diskusijoms vis neateina. Diskusijos paprastai kyla tik tada, kai yra inicijuojami Konkurencijos įstatymo pakeitimai. Tačiau dažniausiai inicijuojamas tik atsakomybės griežtinimas. 2019 m. Konkurencijos įstatymas jau buvo keistas du kartus, vis kažką sugriežtinant, o dabar yra rengiamas trečias pakeitimų paketas“, – sakė advokatas.

Nėra nepriklausomo arbitro

Ar Lietuvoje taikoma baudų politika teisinga, ar ne, galėtų nuspręsti „nepriklausomas“ arbitras, nes verslo ir KT nuomonė dažniausiai skiriasi. Pagal įstatymą už konkurencijos politikos formavimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Advokato M. Juonio nuomone, būtent ši ministerija turėtų analizuoti praktiką ir būti kiek įmanoma nešališkesniu arbitru diskusijoje tarp verslo ir KT. Tačiau iš esmės ministerija politikos neformuoja. „Nėra paslaptis, kad kompetencijos ir įtakos centras yra pasislinkęs į Konkurencijos tarybą“, – teigė teisininkas.

Daugeliu atvejų būtent KT inicijuoja arba rengia įstatymo pakeitimus, rūpinasi su konkurencija susijusių direktyvų įgyvendinimu ir pan. „Neneigiant KT kompetencijos ir gebėjimų, mano įsitikinimu, nėra gerai, kai administracinės institucijos, kurios turėtų paklusti įstatymui, pačios sau rašo įstatymus ar jų pakeitimus. Būtų sveikiau, jeigu ministerija sektų praktiką ir nešališkai vertintų, ar ji teisinga, ar ne, ir pagal tai siūlytų reglamentavimo pakeitimus“, – sakė advokatas.

Be to, M. Juonio nuomone, reikėtų bendrai susitarti dėl atsakomybės, nes esą nenormalu, kai baudų lygis išauga vien dėl to, kad institucija, keliolika metų bausmes taikiusi tik juridiniam asmeniui, staiga nusprendžia, kad bausti reikia visą susijusių asmenų grupę. „Tokie pokyčiai negali ateiti „iš niekur“, be įstatymo ir baudos apskaičiavimo tvarkos pakeitimo“, – įsitikinęs teisininkas.

Seimas neturėtų sprendimus dėl atsakomybės griežtinimo priiminėti vien siekdamas surinkti kuo daugiau pinigų į biudžetą. Teisininko nuomone, politikai neturėtų viešose diskusijoje išsakyti tokių argumentų, kad „baudą reikia paimti iš karto, nes po to įmonė gali bankrutuoti“.

Europoje retai skiriamos maksimalios baudos

Europoje baudos už konkurencijos įstatymo pažeidimus yra siejamos ne su pelnu, o su apyvarta. Taip yra dėl to, kad pažeidimus darančios įmonės gali veikti ir nuostolingai. O apyvarta geriau atspindi ir galimą pažeidimo įtaką rinkai. Vis dėlto, jeigu įmanoma nustatyti, kiek įmonė uždirbo pelno darydama pažeidimą, baudų skyrimo taisyklės leidžia padidinti baudą tiek, kad pažeidimas nebūtų pelningas.

Europos Komisijos praktiką ir statistiką nuo 2006 m., kai įsigaliojo taikoma baudų skaičiavimo tvarka, iki 2018 m. išanalizavęs M. Juonys teigia, kad maksimalios 9–10 proc. nuo metinės apyvartos baudos buvo skiriamos gana retai. Apytiksliai tik 6–7 proc. nubaustų įmonių gavo tokio dydžio baudas.

Lyginti šią statistiką su Lietuvos sudėtinga, nes nėra atliktas apibendrinantis tyrimas, parodantis, kokio dydžio baudos nuo apyvartos buvo skirtos konkrečioms įmonėms.

M. Juonys įsitikinęs, kad baudos už pažeidimus turi būti proporcingos: nei per didelės, nei per mažos. „Pažeidėjas turi gauti tiek, kiek nusipelnė. Ne mažiau, bet ir ne daugiau. Kai kalbama abstrakčiai vien apie baudos procentą, sunku rasti bendrą sutarimą, nes tam, kuris skiria baudą, net ir 10 proc. metinių pajamų gali atrodyti mažai, o tam, kuris moka, bet kokia suma gali būti didelė. Manau, svarbus dalykas yra sankcijų sistemos skaidrumas ir nuoseklumas. Jeigu baudos dydis vieną dieną apskaičiuojamas vienaip, o kitą dieną kitaip, tai savaime yra problema. Lygiai taip pat, kai skiriant baudą nelieka skirtumo tarp vieno ar kelių epizodų ir visą veiklą apimančio įmanomai sunkiausio pažeidimo, – tai yra problema. Tai jau ne baudos dydžio, bet baudos teisingumo problema“, – svarstė advokatas.

Didžiausios Konkurencijos tarybos skirtos baudos ūkio subjektams 2014–2019 m.

1. 35 651 268 Eur bauda – „Gazprom“

2014 m. KT už koncentracijos vykdymo sąlygos pažeidimą bendrovei „Gazprom“ skyrė 35,6 mln. Eur baudą. 2004 m. KT leido „Gazprom“ įsigyti AB „Lietuvos dujos“ akcijų su sąlyga, kad Rusijos įmonė nesudarys kliūčių Lietuvos pirkėjams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų. KT nustatė, kad „Gazprom“ atsisakymas derėtis su „Lietuvos energijos gamyba“ dėl gamtinių dujų mainų sutarties 2013–2015 m. sudarė kliūtis Lietuvos bendrovei įsigyti gamtinių dujų iš kito tiekėjo ir taip pažeidė koncentracijos vykdymo sąlygą.

2. 16 871 872 Eur bauda – „Maxima LT“

     4 426 784 Eur bauda – „Mantinga“

2014 m. KT konstatavo, kad „Maxima LT“ ir „Mantinga“ sudarė draudžiamą susitarimą – sutarė neparduoti „Mantingos“ duonos ir kitų gaminių parduotuvėse „Maxima“ už mažesnę nei „Mantingos“ kainoraščio kainą (dar vadinamą „bazine“ kaina).

3. 8 513 500 Eur bauda – Panevėžio statybos trestas

    3 685 900 Eur bauda – „Irdaiva“

2017 m. KT nutarė, kad „Irdaiva“ ir Panevėžio statybos trestas pažeidė Konkurencijos įstatymo (KĮ) reikalavimus, pateikdamos bendrus pasiūlymus 24-iuose viešuosiuose pirkimuose, nors turėjo realią galimybę dalyvauti juose savarankiškai, ir taip išvengė tarpusavio konkurencijos bei sumažino pasiūlymus pateikusių dalyvių skaičių.

4. 3 422 642 Eur bauda – „Lukoil Baltija“

2014 m. KT skyrė bendrovei „Lukoil Baltija“ (šiuo metu – „AMIC Lietuva“) baudą už įgyvendintą koncentraciją, kai 2003 m. ji sudarė jungtinės veiklos sutartį su UAB „Baltic Petroleum“ ir perėmė 15 degalinių kontrolę. „Lukoil Baltija“ pažeidė KĮ, nes apie koncentraciją nepranešė KT ir negavo jos leidimo.

5. 2 733 375 Eur bauda – „G4S Lietuva“

2014 m. KT nustatė, kad pinigų tvarkymo paslaugas teikianti bendrovė „G4S Lietuva“, sudarydama susitarimus su bankais DNB, SEB ir „Swedbank“, ribojo savo konkurentų galimybes veikti grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose, taip pat bankų klientų galimybes rinktis inkasavimo paslaugų teikėją ir įsigyti paslaugas palankiausiu kainos ir kokybės santykiu.

6. 1 384 300 Eur bauda – „Forum Cinemas“

2015 m. KT pripažino, kad „Forum Cinemas“ ir „Multikino Lietuva“ bei „Forum Cinemas“ ir „Cinamon Operations“ susitarė netaikyti didelių nuolaidų bilietams į populiariausius kino filmus jų rodymo pradžioje, derino konkrečių kino filmų bilietų kainas ir akcijas. „Multikino Lietuva“ ir „Cinamon Operations“ prisipažino dalyvavusios karteliuose, todėl buvo atleistos nuo 99 200 Eur ir 138 800 Eur baudų.

7. 1 074 416 Eur bauda – „Būsto aplinka“, „Mano Būsto priežiūra“

2019 m. KT pripažino bendroves „Būsto aplinka“ ir „Mano Būsto priežiūra“ solidariai atsakingomis už kliudymą institucijos įgaliotiems pareigūnams atlikti patikrinimą ir gauti tyrimui reikalingus dokumentus. Už KĮ pažeidimą bendrovėms, priklausančioms „City Service SE“ įmonių grupei, skirta 1 074 416 Eur bauda.

8. 947 700 Eur bauda – „Kauno grūdai“

2017 m. KT nustatė, kad bendrovė „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. AB Vievio paukštyno akcijų, įgijo pastarosios bendrovės kontrolę ir tokiu būdu įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė KT bei negavo jos leidimo.

9. 601 700 Eur bauda – „Ecoservice“

     48 500 Eur bauda – „Marijampolės švara“

        4100 Eur bauda – „Ekoaplinka“

2016 m. KT nustatė, kad bendrovės „Ekoaplinka“, „Ecoservice“ ir „Marijampolės švara“, dalyvaudamos 2015 m. Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro organizuotame komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų viešajame pirkime, tarpusavyje derino komercinius pasiūlymus.

10. 399 200 Eur bauda – „Pasvalio melioracija“, „Jadrana“

      368 900 Eur bauda – „Biržų ranga“

      209 800 Eur bauda – „Panevėžio melioracija“

2019 m. KT pripažino, kad bendrovės „Pasvalio melioracija“, „Jadrana“, „Panevėžio melioracija“ ir „Biržų ranga“, dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose, sudarė kartelį: derindavo tarpusavio veiksmus bei komercinius pasiūlymus, įskaitant kainą, ir iš anksto nustatydavo pirkimų laimėtoją.

Šaltinis: Konkurencijos taryba