Jauna pedagogų pora išsiruošė į ekspediciją po pasaulio mokyklas: geriausius pavyzdžius parsiveš į Lietuvą

„Wade into Adventure“ iniciatyvos kūrėjai Mingailė ir Tautvydas
„Wade into Adventure“ iniciatyvos kūrėjai Mingailė ir Tautvydas
  © Asmeninis albumas

Psichologę Mingailę ir pedagogą Tautvydą norėtų sutikti daugelis moksleivių. Daugiau nei septynerius metus su vaikais dirbančių specialistų akys kalbant apie švietimo sistemą tiesiog spindi, o alternatyviomis idėjomis jie pasiruošę dalytis ir su aplinkiniais. Spalio mėnesį iniciatyvos „Wade into adventure“ kūrėjai iškeliauja į ekspediciją po pasaulio mokyklas, o pačias geriausias švietimo idėjas žada parsivežti į Lietuvą.

Dar prieš neeilinę ekspediciją pora portalui Alfa.lt papasakojo apie jų laukiančią kelionę bei pasidalijo savo patirtimis, dirbant Lietuvos švietimo sistemoje. Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš užsienio šalių?

– Mingaile, Tautvydai, jūsų tikslas skamba tiesiog nuostabiai – ne tik keliauti po pasaulį, apžiūrint įvairiausias mokyklas, bet ir geriausius švietimo pavyzdžius parsivežti į Lietuvą. Kaip kilo idėja imtis tokios iniciatyvos?

– Tautvydas kaupė patirtį keliose netradicinėse mokyklose, kur suprato, kaip svarbu yra laisvė vystytis švietimo bendruomenei ir kiek daug galima pasiekti, kai veikiama išvien su vaikais. 

Abu labai mėgstame keliauti, abu dirbame su vaikais, tad ir tikslas šį kartą natūraliai atėjo ir užaugo iki to, apie ką kalbame šiandien.

– Jūsų ekspedicija dar tik prieš akis, tačiau keliose mokyklose jau esate lankęsi ar net dirbę?

– Tautvydas yra dirbęs keturiose Lietuvos mokyklose, taip pat su kolegomis lankėsi keliose Anglijos mokyklose. O aš esu lankiusis įvairiose mokyklose, pasakodama apie savo ankstesnes keliones ir nuotykius, atradimus ir savanorystę. 

Ruošdamiesi ateinančiai kelionei, aplankėme kelias alternatyvias Lietuvos mokyklas ir sukūrėme trumpą filmuką apie tai, ką patys vaikai įvardijo kaip kertinius dalykus: laisvę, gamtą ir vienybę.

– Jau turite nemažai patirties, tad galiu jus vadinti ekspertais. Kaip lietuvių mokyklos atrodo pasauliniame kontekste?

– Tikrai nemažai žinome apie vaikų ugdymą, tačiau nesiryžtume vadinti savęs ekspertais (šypsosi)

Šiandien Lietuva pamažu juda sąmoningesnio, šiuolaikinio švietimo link. Deja, turime didelę atskirtį tarp privataus ir valstybinio sektoriaus. Daugumai alternatyvios mokyklos nėra prieinamos dėl finansinių ar geografinių priežasčių. 

Kita problema, su kuria susiduriame, yra nedidelė alternatyvių mokyklų patirtis bei valstybės vaidmuo jungiant gerąją abiejų sektorių patirtį. Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko dauguma Lietuvos žmonių vis dar nepakankamai pasitiki novatoriškomis idėjomis. O pasaulyje yra daug dešimtmečius ir net šimtmečius gyvuojančių alternatyvių mokyklų, kurios yra įsitvirtinusios švietimo sistemoje ir visavertiškai atliepia vaiko poreikius.

– Lietuvių švietimo sistema dažnai gauna karčių žodžių – esą šiuolaikiniai vaikai yra labai pasikeitę, tad įprasti mokymo metodai tampa neaktualūs. Ką jūs pastebėjote dirbdami su vaikais?

– Turbūt ne vaikai pasikeitė, o pasikeitusios sąlygos kitaip formuoja švietimą. Tradicinis švietimas tarnauja sugriuvusiai sistemai. Standartizuoti testai, frontalinis dėstymas, nuolatinė konkurencija ir stresas, užduotys, neturinčios nieko bendro su gyvenimu...Visa tai ir daug daugiau šiandien nebeturi prasmės. 

Svarbu suprasti, kad švietimo pokyčiai ar jo demokratizavimas nėra priešprieša disciplinai ar tokiems kertiniams dalykams kaip atsakomybė ar pagarba. Vaikui labai svarbios ribos, tačiau jam labai svarbu suvokti jų egzistavimo priežastis. Esame susidūrę su pavyzdžiais, kada suteikus vaikams atsakomybę priimti sprendimus mokykloje jie patys nusprendžia, kad mokykloje neturėtų būti cukraus ar telefonų. Kiekvienas žmogus linki sau gero, tik jam, ypač vaikui, svarbu suprasti, kad jis pats yra už save atsakingas ir gali priimti sprendimus, kurie iš tikrųjų veikia.

Mes sutinkame, jog vaikai, kuriais pasitikima, tampa žmonėmis, kuriais galima pasitikėti. Vaikai, kurie yra gerbiami, išmoksta gerbti save. Vaikai, kuriais rūpinamasi atsižvelgiant į jų tikruosius poreikius, išmoksta rūpintis kitais. 

Keliaudami po pasaulį ieškosime būdų, kaip komunikuoti su vaiku, mokytoju, visa bendruomene tam, kad galėtume dar geriau vieni kitus išgirsti, suprasti ir atitinkamai elgtis.

Visi vaikai iš prigimties turi įgimtą troškimą mokytis, todėl mes neturėtume gesinti šios ugnies pramonės revoliucijos metu sukurtais metodais, kurie iš esmės ugdė darbininkus.

– Jau šiek tiek užsiminėte, tačiau dar paplėtokime: ką tiksliai reikėtų keisti Lietuvos švietimo sistemoje?

– Labai svarbu sutelkti jėgas ir pasiekti visų Lietuvos regionų mokyklas. Svarbu ieškoti būdų, kaip perteikti ir integruoti jau pakankamai toli pažengusių Lietuvos mokyklų gerąją patirtį. Patirtį, kuri mokyklai atvertų galimybę naujai pažvelgti į žmogaus tobulėjimo galimybes bei formas.

Labai svarbu, kad švietimo sistema priartėtų prie realaus gyvenimo ir atsižvelgtų į šiandienos vaikų poreikius bei uždavinius. Mūsų vaikai susidurs su galybe problemų, kurias jiems reikės išspręsti. Todėl svarbu įgalinti vaikus ir padėti jiems mokytis to, ko jiems iš tikrųjų prireiks gyvenime. Turime pripažinti, kad ne visada žinome ir galime mokyti vaikus. Žmonės, kurie priima svarbius su švietimu susijusius sprendimus, turėtų išgirsti tuos, kurie iš tikrųjų veikia mūsų vaikų ir ateities labui, o svarbiausia, kad išgirstų vaikus, kurie tikrai turi ką pasakyti.

– Kurios šalies švietimo sistema jums atrodo geriausia, priimtiniausia?

– Ne veltui taip dažnai linksniuojamas Suomijos pavyzdys. Šiai šaliai prireikė nemažai laiko ir pastangų, kad ji ateitų ten, kur yra dabar, tačiau, rodos, jai iš tikrųjų pavyko. Pavyko suvienodinti švietimo sistemą valstybiniu lygmeniu ir pakelti ją iki tokio lygmens, kai nebėra reikalingos privačios mokyklos. 

Vaikai mokyklose nebėra ruošiami vien tik atsiskaitymams ir egzaminams, pirmiausia jie ruošiami gyvenimui. Kaip teigia humanistinės pedagogikos atstovai, žmogus iš prigimties aistringai siekia augti ir tobulėti. Tad reikia padėti sukurti vaikui tokią erdvę, kurioje jis jaustųsi saugus, motyvuotas ir laimingas. 

Yra ir kitų šalių, tokių kaip Olandija, Danija, Anglija, JAV, kuriose sparčiai auga netradicinių, į vaiką orientuotų mokyklų populiarumas. Namų darbų nebuvimas ar pažymių vertinimo sistemos atsisakymas ten pakankamai dažnas reiškinys. O kiek daug mes dar nežinome...

– Ar mokykla turi įtakos žmogaus asmenybei? Ar skiriasi vaikas iš geros mokyklos nuo to, kuris mokosi prastesnėje?

– Vaikai visur yra vaikai, jie skiriasi tik savo mokyklomis. Žinoma, pirmoji vaiko mokykla yra šeima, todėl labai svarbu rasti būdą, kaip bendradarbiauti šioms dviem institucijoms – šeimai ir mokyklai. Jeigu namuose galima sėdėti ant palangės, o mokykloje tai daryti draudžiama, vaikas išgyvena priešpriešą ir nesupranta jam siunčiamos žinutės. Jo ribos išsikraipo. Pritariame, kad visi vaikai iš prigimties yra geri ir turi įgimtą troškimą mokytis, todėl mes neturėtume gesinti šios ugnies nenatūraliais, pramonės revoliucijos metu sukurtais metodais, kurie iš esmės ugdė darbininkus.

Šiandien mes dažnai susiduriame su žmonėmis, kurie patyrę mokymosi traumą nebenori mokytis toliau. Anglijoje tokie žmonės vadinami neets. Mokykla turėtų suteikti galimybę gilintis į tai, kas žmogui aktualu ir artima, bei siekti, kad žmogus neprarastų noro mokytis. Todėl ne tik versti eiti į pamoką, kuriai jis priešinasi, bet ir nutraukti jo mokymosi procesą po 45 minučių gali būti žalinga asmenybės vystymuisi.


„Wade into Adventure“ iniciatyvos kūrėjai Mingailė ir Tautvydas

„Wade into Adventure“ iniciatyvos kūrėjai Mingailė ir Tautvydas© Asmeninis albumas

– Į ką patartumėte atsižvelgti tėvams, renkantis savo atžaloms mokyklą?

– Ieškoti mokyklos, kuri pasitikėtų vaiku, ir patiems pasitikėti ta mokykla. Galiausiai, išgirsti savo vaiko nuomonę apie mokyklą, nes jis šiuo atveju yra vienintelis ekspertas. Mūsų nuomone, mokykla turi akcentuoti tai, kad svarbiausia yra žmogaus laimė. Svarbu išmokti rūpintis savimi, kitu ir aplinka.

– Netrukus leisitės į ekspediciją po pasaulio mokyklas, o grįžę savo patirtis sudėsite į filmą. Kur jį bus galima pamatyti?

Panašu, kad iki filmo mūsų dar laukia ilgas kelias. Po Europos planuojame aplankyti JAV, Centrinę Ameriką ir šią ekspediciją užbaigti Azijoje. Sugrįžę imsimės filmo montavimo darbų. Po to norėtume tęsti kelionę po įvairias Lietuvos regionų mokyklas ir rodydami filmą dalytis surinkta patirtimi, kuri, esame įsitikinę, galės padėti Lieituvos mokykloms vystytis.

Taip pat ir kelionės metu, pasitelkdami vaizdinę medžiagą, reflektuosime aplankytų mokyklų patirtis ir dalysimės įžvalgomis. Visa tai galėsite rasti mūsų tinklaraštyje www.wadeintoadventure.com arba feisbuko paskyroje: Wade into Adventure. Jūsų palaikymas mums labai svarbus.