Valstybė neranda 2 mln. eurų Pilies skverui šalia Gedimino kalno sutvarkyti

Pilies skveras
Pilies skveras
  © Margarita Vorobjovaitė
Arvydas Jockus | Alfa.lt
2019-09-19 05:55

Parkas Vilniaus širdyje – Pilių teritorijoje – iš esmės nesikeitė nuo sovietinių laikų, o pastačius Valdovų rūmus ir atnaujinus Bernardinų sodą tarp šių objektų įsiperpusi turistų gausiai lankoma vieta atrodo gana apleista.

Sovietmečiu skvere stovėjęs rusų poeto Aleksandro Puškino biustas, atkūrus nepriklausomybę, buvo iškeltas į poeto literatūrinį muziejų Markučiuse. Klombose pasodinta gėlių, pakeisti suoliukai ir šviestuvai, tačiau tai ir viskas, kas pakito per beveik 30 metų. Iki šiol nepavyksta įkvėpti gyvybės ir griūvančiam buvusios „Rotondos“ ledainės pastatui. Nors apšiurusiame skvere šis pastatas vaiduoklis gal ir puikiai dera.

Pilies skvero takų struktūra, orientuota į centre stovėjusį rusų klasiko paminklą, išliko nepakeista. Panašiai buvo suprojektuota ir buvusi Lenino aikštė Lukiškėse, kur paminklas proletariato vadui buvo visos aikštės struktūrinė ašis.

Dabartinis Pilies skveras, nors ir papudruotas, labiau derėtų kokiame nors Rusijos provincijos mieste, o ne teritorijoje šalia Lietuvos valstybingumo simbolių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Valdovų rūmų ir Gedimino kalno.

Parengė atnaujinimo projektą

Apleistas parkas jau seniai badė akis vilniečiams ir sostinės svečiams, tad 2017 m. buvo realizuotas sumanymas parengti Pilių skvero sutvarkymo projektą.

Tų pačių metų pabaigoje Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos užsakymu UAB Projektavimo ir restauravimo institutas parengė Pilių skvero sutvarkymo projektinius pasiūlymus.

2018 m. balandžio 25 d. šie pasiūlymai buvo suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Jų pagrindu 2018 m. rudenį architektas Ričardas Bitovtas pradėjo rengti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato 3,1 hektaro ploto Pilių parko teritorijos pietinės dalies tarp B. Radvilaitės g., Katedros a. ir Gedimino kalno tvarkybos ir statybos darbų techninį projektą. Vėliau gautas leidimas atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

Šiuo metu projektas yra įkeltas į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

Tačiau kada Pilies skvero atnaujinimo darbai galėtų prasidėti, nežinoma. Valstybė iki šio neskyrė lėšų gausiai turistų ir vilniečių lankomai teritorijai sostinės centre sutvarkyti. Projekto rengėjų skaičiavimu, tam pagal parengtą projektą reikėtų apie 2 mln. eurų.

Pažymėtų buvusių gynybinių bokštų vietas

Pilies skvero atnaujinimo projekte numatyta, jog būtų pažymėti čia buvę gynybiniai įtvirtinimai. Juos žymėtų parteriniai granito elementai takų dangoje. Taip formuojamas Katedros aikštėje esančių gynybinių įtvirtinimų pažymėjimų dangoje tęsinys.

Gynybinio kontūro bei bokštų autentiškų mūrų liekanas ketinama konservuoti ir įrengti apsauginių sluoksnių zonas. Vienoje iš bokštų vietų numatyta pastatyti stendą, kuriame būtų pateikta išsami informacija apie buvusį Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos užstatymą. Greta numatoma įkomponuoti objektų vizualizaciją.

Pilies skvere numatoma tūriniais-parteriniais elementais pažymėti buvusio Karališkojo malūno vietą bei specialiais melsvo atspalvio augalais išryškinti senosios Vilnios upės vagą. Naujai įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai būtų atskirti želdiniais. Taip pat ketinama sutvarkyti vejas, įrengti poilsio aikštelių, vaizdo stebėjimo kamerų sistemas.

Rekonstruojant Pilies skverą būtų išsaugoti ir beveik visi čia esantys medžiai, išskyrus projekto sprendiniams trukdančius du medžius. „Aišku, jei bus nudžiūvusių medžių, jie bus šalinami, bet tai bus ne projekto sprendiniai, o rezervato teritorijos tvarkymas“, – paaiškino direkcijos patarėja.

Projektas suskirstytas į tris etapus, tačiau juos galima įgyvendinti vienu metu arba atskirai, atsižvelgiant į finansines galimybes bei į Gedimino kalno sutvarkymo darbų eigą. „Turint visą finansavimą parkas galėtų būti sutvarkytas per metus“, – teigė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos patarėja Antanina Jarukaitienė.

Anot jos, svarbu ir kada finansavimas būtų gautas, nes Pilių skvere buvusių bokštų vietoms tikslinti reikalingi archeologiniai tyrimai, o archeologinių kasinėjimų sezonas paprastai trunka nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos.

„Nesurinko pakankamai balų“

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija yra parengusi investicijų projektą „Pilių parko teritorijos pietinės dalies pritaikymas visuomenės poreikiams“ finansavimui iš 2020 m. Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų gauti.

Tačiau Kultūros ministerija informavo, jog direkcijos pateiktas projektas nesurinko pakankamai balų, todėl į 2020­–2022 m. VIP sąrašą nebuvo įtrauktas.

Naujasis finansavimo etapas planuojamas nuo 2023 m. „Tikimės, kad pakoreguota paraiška bus teikiama 2020 m., planuojant 2021­–2023 m. VIP, ir projektas surinks pakankamą balų skaičių, t. y. daugiau už kitas paraiškas. Žinoma, atsižvelgiant ir į turimas Kultūros ministerijos lėšas“, – teigiama Kultūros ministerijos atsakyme redakcijai.

Į klausimą, kokius sprendimus Kultūros ministerija ketina priimti, kad vilniečių ir turistų gausiai lankoma vieta Vilniaus centre būtų sutvarkyta kaip dera valstybės sostinei, ministerija diplomatiškai atsakė, jog šiems pokyčiams svarbus Vilniaus miesto ir už turizmo infrastruktūros gerinimą atsakingos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos indėlis.

Valstybė neranda 2 mln. eurų Pilies skverui šalia Gedimino kalno sutvarkyti

Pilies skveras