Imperija be įpėdinio: ambicinga pasaulio čempionato šeimininkė atsimušė į realybės sieną

Yao Mingas
Yao Mingas
  © SCANPIX

Vos trečią kartą istorijoje Azijos žemyną aplankysiantis pasaulio krepšinio čempionatas pirmąsyk bus surengtas ir Kinijoje. Teisės rengti pasaulio čempionatą link kinai kryptingai ėjo keliolika metų.

Per tą laiką šio sporto populiarumas Kinijoje kilo ne lėčiau nei ekonomikos rodikliai. Bet akivaizdu net ne specialistams – pergalės troškulį iš nugalėtojų taurės šiemet tikrai malšins kiti.

Prie augančio krepšinio populiarumo Kinijoje labiausiai prisidėjo milžinas Yao Mingas. 2002-aisiais pirmuoju NBA naujokų biržos šaukimu pakviestas 229 cm ūgio bokštas beveik dešimtmetį sėkmingai rungtyniavo pajėgiausioje pasaulio lygoje, o nuo 2017-ųjų vasario perėmęs Kinijos krepšinio federacijos prezidento pareigas mėgino šalyje atrasti daugiau tokių talentų, koks buvo pats.

Viltys nevirto realybe

Po to, kai Hjustono „Rockets“ klubui visą savo karjerą atstovavęs Yao Mingas įžengė į NBA, o šios lygos vadovai ir komandos ėmė vis labiau žvalgytis į krepšinį pamilusią Azijos šalį, tikėtasi, kad jao mingų kinai „pagamins“ bent po vieną kas kelerius metus. Realybė buvo pilkesnė.

Per 17 metų, be Yao, NBA ekipų aprangas bent vienose rungtynėse apsivilko vos keturi kinų krepšininkai. Kiek svaresnį vaidmenį keliuose klubuose gavo tik Yi Jianlianis, tačiau ir jis, laikytas daug žadančia Yao Mingo pamaina, ryškia žvaigžde netapo. Nebaigęs penkto sezono kitoje Ramiojo vandenyno pusėje 213 cm ūgio vidurio puolėjas susikrovė lagaminus atgal į Kiniją ir jau septynerius metus atstovauja Guangdongo ekipai.

Realybė tokia, kad netrukus prasidėsiančiame pasaulio čempionate 32-ejų Yi Jianlianis vis dar ketina būti savo atstovaujamos komandos lyderiu. Yao laikais bent jau Azijoje dominuodavę, o pasauliniuose turnyruose retkarčiais iki ketvirtfinalio prasibraudavę kinai pastaraisiais metais užleido net ir šias pozicijas – per pastaruosius tris žemyno čempionatus jie dukart nepateko net į pirmąjį ketvertą, 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse liko paskutiniai, o į 2014 m. pasaulio čempionatą nė nesugebėjo prasibrauti.

Dėl tokios situacijos sunerimęs ir pats Yao Mingas, iki šiol laikomas kone vieninteliu Kinijos krepšinio ambasadoriumi. „Pavargau nuo to, kad esu žinomas. Jeigu nuo dabar praėjus dešimčiai metų Kinijos krepšiniui vis dar atstovaus Yao Mingas, tai reikš, kad nepadariau savo darbo. Mums reikia naujų žvaigždžių. Tada galėsiu toliau ramiai sėdėti prie stalo ir dirbti savo darbą. Toks yra mano tikslas“, – kalbėdamas su „Sports Illustrated“ dėstė Kinijos krepšinio federacijos prezidentas.


Kobe Bryantas ir Yao Mingas

Kobe Bryantas ir Yao Mingas© Alfa.lt

Juda iš mirties taško

Kas kaltas dėl nekylančio Kinijos krepšinio lygio? Daugelis pirštu beda į vis dar sovietinius laikus menančią ir iš SSRS pasiskolintą jaunųjų krepšininkų auginimo sistemą, kurioje trūksta vakarietiškos rankos prisilietimo. Kinijoje ruošiant krepšininkus beveik neskiriama dėmesio individualiems įgūdžiams, o jauni žaidėjai dažnai negauna kitose šalyse savaime suprantamų šio sporto pagrindų. 

Visą gyvenimą savose sultyse verdantys ir naujų metodų nė iš tolo neprisileidžiantys kinų treneriai auklėtinius išmoko nebent mesti kamuolį arba individualios gynybos paslapčių, tačiau ėmus varžytis tarptautiniu lygiu tie įgūdžiai nublanksta prieš visapusišką paruošimą perėjusius varžovus, kurie dažniausiai dar ir būna pajėgesni fiziškai.

Didelė problema ir tai, jog kinai krepšinio pagrindų mokosi vien neefektyviose krepšinio mokyklose. Priešingai nei futbolo atveju, norint kiemuose ar gatvėse žaisti krepšinį, tam reikia bent menkiausios infrastruktūros – ne tik atšokti nuo žemės galinčio kamuolio, bet ir taikinio, į kurį jis galėtų būti mėtomas.

To Kinijoje trūksta, o tai suvokęs Yao Mingas prieš kelerius metus ėmėsi ir savotiško krepšinio inventoriaus labdaros projekto – į daugelį šalies miestų jis išsiuntinėjo milijonus krepšinio kamuolių, taip pat ėmė skatinti įrengti aikštelių.

Be to, kinai pamažu ima įsileisti ir trenerių iš užsienio. Dar prieš maždaug dešimtmetį, ėmus kelti Kinijos krepšinio čempionato pajėgumą ir į jį už didžiulius pinigus kviestis žvaigždes ne tik iš Europos, bet ir iš NBA, visų šios šalies komandų treneriais dirbo vietos specialistai. Per kelerius metus padėtis pasikeitė – dabar iš 20-ies Kinijos komandų jau aštuonios yra treniruojamos užsienio specialistų, o daugelyje jų dirba ir žemesnes pareigas einantys pašaliečiai: trenerių asistentai, techniniai direktoriai ir kt.

Tolimojoje Azijos valstybėje per pastaruosius kelerius metus dirbo ir nemažai lietuvių – vienu užsienio trenerių pionierių Kinijoje tapo Jonas Kazlauskas, čia savo patirtį perteikė Gintaras Krapikas, Rolandas Jarutis ir Virginijus Mikalauskas. Visgi daugelis jų grįžę iš Kinijos pabrėžia, jog tobulėti jai tikrai yra kur – atskirtis tarp legionierių iš svečių šalių ir vietos krepšininkų yra didžiulė, o ir pačioje Kinijos krepšinio sistemoje taisytinų dalykų yra kur kas daugiau nei veikiančių nepriekaištingai.

Nurungė krepšinio šalį

Kinija teisę rengti pasaulio čempionatą gavo nukonkuravusi dar labiau dėl krepšinio pamišusią šalį – Filipinus. Nors pastaroji valstybė kartu su Lietuva ir Libanu laikoma vienintele, kurioje krepšinis yra sporto šaka „numeris vienas“, būsimojo pasaulio čempionato šeimininkus rinkusi Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) atsižvelgė ne tik į meilę krepšiniui, bet ir į finansų bei infrastruktūros veiksnius, ir tai nulėmė, kad konkurencinėje kovoje laimėjo Kinija.

Daugelis filipiniečių tokią žinią sutiko nepatenkinti – esą FIBA proteguoja finansiškai pajėgesnę valstybę, tačiau nevertina krepšinį išties mylinčių šalių. Vis dėlto filipinietis sporto komentatorius Ronnie Nathanielszas nedvejodamas pareiškė, kad FIBA tiesiog pasirinko saugesnį variantą: „Ši organizacija – konservatyvi. Jai esami ištekliai ir infrastruktūra yra svarbesni už galimybes ir ateities planus.“

Ir iš tiesų – Kinijos galimybės rengti planetos pirmenybes buvo aiškios dar 2015-aisiais, kai ir priimtas FIBA sprendimas. Yao Mingo inspiruotas krepšinio bumas paskatino šalyje statyti vieną areną po kitos, tad iš aštuonių pasaulio čempionatui reikalingų statinių kinai per pastaruosius kelerius metus pasistatė tik vieną – didžioji dalis arenų iškilo pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, o prieš artėjantį turnyrą joms tereikėjo smulkių rekonstrukcijų, trukusių nuo pusmečio iki metų.

Puikų kinų pasiruošimą artėjančiam turnyrui dar pavasarį išvydo ir Lietuvos rinktinės vadovas Žydrūnas Vilenčikas, aplankęs Donguano miestą – jame lietuviai žais grupės etapo rungtynes su Senegalu, Kanada ir Australija. Donguano miesto viešbutis yra itin aukštos klasės, o komandos bus apgyvendintos atskiruose aukštuose. Viešbutyje yra ir treniruoklių salė, kuri veiks 24 valandas per parą. Miesto arenoje telpa apie 16 tūkst. žiūrovų, joje yra ir atskiros treniruočių salės. „Matyti, kad organizatoriai stengėsi kuo greičiau pasiruošti artėjančiam renginiui ir kad pats pasiruošimas vyko labai sklandžiai“, – pasakojo Ž. Vilenčikas.

Iš viso krepšininkai Kinijoje varžysis aštuoniose arenose, kurių mažiausia – Guangdžou mieste prieš beveik du dešimtmečius iškilęs statinys, kuriame telpa 11,6 tūkst. sirgalių. Lemiamos turnyro kovos vyks Pekine, kuriame bus sužaisti tiek pusfinalių, tiek finalų mačai.


(Scanpix nuotr.)

Blanki Svajonių komanda

Sužinoję apie į Kiniją atkeliausiantį pasaulio čempionato karavaną, vietiniai turėjo krykštauti iš laimės – jiems atsivėrė proga NBA žvaigždes ne tik išvysti draugiškose rungtynėse prieš oficialaus sezono pradžią, bet ir pamatyti jas kovojančias dėl apdovanojimų. Visgi pastaraisiais mėnesiais ši svajonė sugriuvo – NBA žvaigždės viena po kitos atsisakė vykti į pasaulio čempionatą Kinijoje.

Ypač nukraujavusi į didžiausią Azijos valstybę keliaus du pastaruosius titulus laimėjusi amerikiečių komanda, kurioje nebus bent kelių dešimčių ryškiausių pastarojo meto talentų.

Daugiamilijonines sutartis su NBA klubais sudarančios žvaigždės nori pailsėti, nerizikuoti savo sveikata ir geriau pasiruošti ateinančiam sezonui. Pasaulio pirmenybės daugeliui geriausių planetos krepšininkų neatrodo itin prestižinės – jos vis dar priskiriamos prie žemesnės kategorijos nei kitąmet Tokijuje vyksiančios olimpinės žaidynės. Tad ryškiausia amerikiečių žvaigžde pasaulio čempionate pretenduoja būti menkai eiliniam krepšinio gerbėjui Lietuvoje ar net Kinijoje žinomi žaidėjai, tokie kaip Khrisas Middletonas ar Kemba Walkeris.

Tiesa, ryškiausių žvaigždžių trūkumą bent šiek tiek atpirks garsiausiu amerikiečiu Kinijoje per čempionatą būsianti NBA legenda, buvęs Los Andželo „Lakers“ klubo žaidėjas Kobe Bryantas. Prieš trejus metus karjerą baigęs krepšininkas sutiko tapti oficialiu turnyro ambasadoriumi, jo ranka per burtų ceremoniją komandas išskirstė į aštuonias grupes.