Po antstolio veiksmų verslininkai liko priblokšti: turto negali atgauti skolų neturinčios bendrovės

Antstoliui Laurynui Lukšiui ėmus vykdyti priverstinį išieškojimą, bendrovės G4S darbuotojai neleidžia skolų neturintiems verslininkams pasiimti savo turto
Antstoliui Laurynui Lukšiui ėmus vykdyti priverstinį išieškojimą, bendrovės G4S darbuotojai neleidžia skolų neturintiems verslininkams pasiimti savo turto
  © Alfa.lt

Ne vienas lietuvis keikia antstolius dėl jų įkainių ir darbo metodų, dėl kurių keliolikos eurų skola galiausiai virsta keliais šimtais eurų nuostoliu. Tačiau verslui neatsargus antstolių elgesys gali dar labiau pakenkti ar net sužlugdyti.

Tokia situacija sausio pabaigoje susiklostė Marijampolėje, kai antstolis ėmė vykdyti trąšomis prekiaujančios bendrovės „Belor“ nurodymą ir areštavo „Arvi“ bendrovių grupei priklausančios trąšų gamyklos turtą, o saugoti turtą perdavė „Belor“. Pastaroji pasisamdė G4S įmonės apsaugos darbuotojus ir ėmė saugoti ne tik areštuotą turtą, bet ir pagamintą produkciją, kuri priklauso visai ne skolininkui „Arvi fertis“, o nieko neskolingoms šios klientėms.

Pastarosios jau kreipėsi ir į prokuratūrą, ir į patį antstolį, nes dėl tokių veiksmų kasdien patiria dešimttūkstantinius nuostolius, o preliminarią žalą vertina keletu milijonų eurų. Kartu bandoma išpainioti minklę, kas atsakingas už tai, kad nieko neskolingos bendrovės patiria nuostolių – ar antstolis, ar turto savininkui neleidžianti paimti G4S saugos tarnyba.

Užtvėrė juostomis ir pastatė apsaugą

Užsienio kapitalo trąšomis prekiaujančios bendrovės „Belor“ ginčas su verslininku, koncerno „Arvi“ valdytoju Vidmantu Kučinsku tęsiasi jau kelerius metus. „Belor“ teigia, kad „Arvi“ įmonių grupė, iš kurios bene labiausiai žinoma yra „Arvi kalakutai“, ir jos valdytojas yra skolingi apie 8 mln. eurų , V. Kučinskas tikina priešingai – kad tai „Belor“ turėtų „Arvi“ koncernui sumokėti apie 4,7 mln. eurų.

Ne vieną ieškinį prieš V. Kučinsko bendroves pateikusi „Belor“ metų pradžioje nusitaikė į dar vieną – antrinę koncerno bendrovę „Arvi fertis“, Marijampolėje esančiame fabrike gaminančią trąšas. Šių metų sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo leista iš „Arvi fertis“ „Belor“ naudai išieškoti 3 519 403,86 euro.

Kadangi „Arvi fertis“ įsikūrusi Marijampolėje, „Belor“ šią skolą perdavė išieškoti Marijampolėje dirbančiam antstoliui Laurynui Lukšiui. O pastarasis sausio 29 d. areštavo visą gamyklos teritorijoje esantį turtą – įrangą, pastatus, gamybines medžiagas ir jau paruoštas trąšas.

Tačiau antstolis darbo ėmėsi taip sparčiai, kad tarp areštuoto turto pateko ir visai ne „Arvi fertis“, bet kitų, nesusijusių su skolininku „Arvi fertis“ bendrovių – „Agrofertis“, kitų prekybos partnerių turtas. „Arvi fertis“ pastaruoju metu teikė kitoms bendrovėms technologijų, žinių ir gamybos paslaugas – užsakovai į gamyklą pristatydavo jiems priklausančias žaliavas, iš kurių „Arvi fertis“ už sutartą atlyginimą paruošdavo trąšas, ir tiek žaliavos, tiek pagamintos trašos priklausė ne „Arvi fertis“, bet užsakovams.

Antstoliui L. Lukšiui areštavus „Arvi fertis“ turtą, pastarąjį saugoti patikėta bendrovei „Belor“. Pastaroji trąšas ir kitą skolininko turtą aptvėrė „STOP“ juostomis, taip pat pasamdė G4S tarnybos saugos darbuotojus, kad šie saugotų visą turtą. Tačiau tarp minėto turto pateko ir jau paruoštos prekės, kurios priklauso ne „Arvi fertis“, o visai kitoms bendrovėms. Faktiškai be jokio teismo sprendimo buvo apribota su išieškoma skola niekaip nesusijusių bendrovių privati nuosavybė.

Kas dieną – dešimttūkstantiniai nuostoliai

Bendrovė „Arvi fertis“ ir jos klientai dėl tokių L. Lukšio ir „Belor“ veiksmų pateko į paradoksalią situaciją – bendrovė iš užsakovams priklausančių žaliavų gali jiems gaminti trąšas, tačiau šių iš fabriko išvežti negalima. Dėl šių priežasčių klientai negauna pagamintų trąšų ir negali vykdyti įsipareigojimų savo užsakovams ir pirkėjams.

Dėl tokių, nukentėjusių nesusijusių įmonių teigimu, neteisėtų ir galimai savavaldžiavimo požymių turinčių veiksmų turto arešto nuostolių patiria bendrovės „Agrofertis“, „Agrochemijos paslaugų centras“ ir kitos įmonės. Kai kurios kitos bendrovės primygtinai prašė jų neminėti, mat tokia informacija gali pakenkti ir taip nekokiai situacijai, į kurią jos pateko po antstolio ir „Belor“ veiksmų.

„Negaudami pagamintos produkcijos, neturime ką pristatyti užsakovui. Kaupiasi delspinigiai, dėl vėlavimo ateityje gali kilti nepasitikėjimas mūsų bendrove. Į tokią istoriją dar neteko pakliūti. Situacija nemaloni – neaišku, ar antstolis kaltas, kad nesužiūrėjo, ar „Belor“, kad neleidžia mums išsivežti produkcijos, ar savavaldžiauja saugos tarnyba. Bet kokiu atveju situacija, kai nesant prieš mus išduoto jokio vykdomojo dokumento areštuojamas mūsų turtas, yra skandalinga ir sunkiai suvokiama teisinėje valstybėje“, – teigė vienos iš trąšų neatgaunančių bendrovių atstovas.

„Arvi fertis“ klientai dėl L. Lukšio pritaikyto turto arešto suskubo skųstis ir pačiam antstoliui, ir teismams. „Agrofertis“ nurodė, jog dėl neteisėto produkcijos sulaikymo trąšų gamykloje kasdien patiria apie 2,7 tūkst. eurų nuostolį. Milžinišką nuostolį nurodė patirianti ir kita trąšų pardavėja, preliminariai paskaičiavusi, kad jai padaryta žala gali siekti 2,13 mln. eurų. Visoms „Arvi fertis“ klientėms įvertinus dėl sulaikytų prekių padarytą žalą, ši suma gali išaugti dar keliais milijonais.

Gelbėti klientų suskubo ir pati „Arvi fertis“, pateikusi skundą ne tik antstoliui, bet ir Lietuvos antstolių rūmams bei Teisingumo ministerijai, prižiūrinčiai antstolių veiklos teisėtumą. Gamyklą valdanti bendrovė prašo nedelsiant panaikinti apribojimus, įvertinti įgaliojimus galimai peržengusio antstolio veiksmus.

Už priverstinį išieškojimą – milžiniškas užmokestis

Daugiau nei 3 mln. eurų skolos priverstinis išieškojimas iš „Arvi fertis“ turėtų praturtinti ir L. Lukšį – antstolio surašytame patvarkyme dėl priverstinio išieškojimo nurodoma, kad atlygis antstoliui bus 135 324,43 euro.

Siekdami išsiaiškinti, kodėl priverstinai išieškant „Arvi fertis“ skolą buvo apribota teisė savo turtu naudotis ir visai su šia skola nesusijusioms bendrovėms, susisiekėme su L. Lukšiu, tačiau antstolis teigė negalintis kalbėti apie šią istoriją. „Nelabai aš galiu teikti duomenis iš vykdomosios bylos. Tai atsiprašau, susilaikysiu nuo komentarų ir duomenų iš vykdomosios bylos jums pateikti negaliu“, – sakė L. Lukšys.

Antstolis teigė, kad bent su dalimi „Arvi fertis“ klientų yra bendradarbiaujama, jiems situacija yra žinoma. Tačiau kalbinti „Arvi fertis“ partneriai to nepatvirtino, jų nuomone, antstolio veiksmai galimai peržengia net baudžiamosios teisės ribas. Jie ruošia kolektyvinį kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, taip pat ieškinį kaltiems asmenims dėl padarytos ir tebedaromos žalos atlyginimo.

Alfa.lt duomenimis, tai ne pirmas kartas, kai „Belor“ prašymus vykdantys antstoliai sulaukia niekuo dėtų ar mažai susijusių bendrovių nepasitenkinimo – 2018 m. vasarą bendrovė „Vyrja“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, skųsdama V. Kučinsko skolą turėjusio išieškoti antstolio nurodymą. Nors V. Kučinskas valdė 10 proc. „Vyrjos“ akcijų, antstolis prašė pateikti detalios informacijos apie bendrovę, jos grupės struktūrą, plačios apimties duomenų apie „Vyrjos“ ir jos antrinių įmonių finansinius rodiklius, turimą turtą ir kitus duomenis. Bendrovė skundėsi, kad toks antstolio patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes antstolis turi teisę rinkti informaciją apie skolininką, tačiau „Vyrja“ nėra skolininkė.

Nemalonumai gresia ir „Belor“

Antstolis L. Lukšys buvo suskubęs taisyti situaciją – vasario 4 d. leido vienai iš bendrovių išsivežti savo produkciją iš gamyklos teritorijos. Tačiau tuomet „Arvi fertis“ klientams pakenkė pati „Belor“ – skolą atgauti siekianti bendrovė kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus ir per tris dienas pasiekė, kad toks antstolio sprendimas būtų sustabdytas, o „Arvi fertis“ klientė ir vėl negalėtų išsivežti jai priklausančios produkcijos iš gamyklos teritorijos.

Tokia teismo nutartis irgi buvo apskųsta, teigiant, kad „Belor“ suklaidino teismą ir siekia apriboti ne skolininko, bet svetimą, su ginču nesusijusių asmenų turtą, tačiau skundas iki šiol teismo neišnagrinėtas, nors didelė žala nekaltoms bendrovėms kasdien vis didėja.

Prekių gauti negalinti „Agrofertis“ sausio pabaigoje kreipėsi į Marijampolės apylinkės prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. Lukšio savavaldžiavimo, tačiau antstolis teigė, kad šiuo metu bendrovė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra atsiėmusi.

Alfa.lt susisiekus su „Agrofertis“ atstovaujančiu advokatu Eriku Rugieniumi, teisininkas patvirtino, kad iš pradžių buvo pasikarščiuota. „Ne tiems asmenims prašė pradėti ikiteisminį tyrimą“, – sakė advokatas.

Anot E. Rugieniaus, šiuo metu yra ruošiami dokumentai, kuriais bus prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą bendrovės „Belor“ ir šios pasamdytos saugos tarnybos atžvilgiu.

Už vokiško kapitalo – rusiškas kvapas

Savotiškas žodžių karas tarp „Arvi“ koncerno valdytojo ir „Belor“ vyksta jau kelerius metus – V. Kučinskas teigia, kad „Belor“ yra rusiško kapitalo bendrovė, keršijanti už su ja nutrauktus ryšius, o visą bendrovę valdo Rusijos pilietis Aleksandras Šiškinas. „Belor“ teigia, kad tokie teiginiai yra dalykinę reputaciją pažeidžiantis melas, o pati bendrovė neva neturi jokių ryšių su rusišku kapitalu.

Lietuvoje veikiančios bendrovės „Belor“ 15 proc. akcijų valdo jos direktorė Inga Kunigiškienė, likę 85 proc., Registrų centro pateikiamais duomenimis, priklauso Vokietijoje įkurtai bendrovei „Belor Eurofert GmbH“, kurią valdo Taline gyvenantis Raineris Krausas.

Tačiau „Belor Eurofert“ neslepia, kad orientuojasi į Rytų Europos rinką, šiuose kraštuose turi antrinių bendrovių, kaip kad „Belor Polska“. O Rusijoje kaip tyčia veikia bendrovė „Belor fert“, kurios vienintelis akcininkas – V. Kučinsko minėtas A. Šiškinas.

Patyrinėjus Rusijos ir Vokietijos pateikiamus verslo bendrovių duomenis ir registrų išrašus, nepavyko nustatyti, ar rusiška „Belor fert“ yra vokiškosios „Belor Eurofert GmbH“ steigėja, ar antrinė bendrovė, ar apskritai ryšių neturinti įmonė. Tačiau paaiškėjo, kad Rusijoje „Belor“ prekės ženklas buvo įregistruotas 1992 m., o Europoje veikianti „Belor“ įmonių grupė, kuriai priklauso ir Lietuvoje esanti bendrovė, buvo įsteigta jau po 2000-ųjų.

Panašūs ne tik Vokietijoje bei Rusijoje veikiančių bendrovių pavadinimai, bet ir jų logotipai.


Rusijos ir Vokietijos Belor bendrovių logotipai

Rusijos ir Vokietijos Belor bendrovių logotipai© Alfa.lt

Rusiškosios „Belor“ akcininkas A. Šiškinas kai kuriuose informacijos šaltiniuose yra nurodomas kaip „Belor“ bendrovių grupės prezidentas.