Rinktiniai šios žiemos renginiai: žurnalas „IQ Life“ rekomenduoja

Teatro režisierius Povilas Makauskas
Teatro režisierius Povilas Makauskas
  © Organizatoriai

Aukščiausia nata

Lygiai prieš 30 metų dabartinis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) surengė pirmąjį savo koncertą. Maestro Gintarui Rinkevičiui tuomet nebuvo ir 30-ies, o vakaras vyko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kurio salėje visi norintys netilpo. Šiandien LVSO ir jo įkūrėjas, meno vadovas bei vyriausiasis dirigentas G. Rinkevičius švenčia solidų jubiliejų – į jį pakvietė ryškiausias šalies operos žvaigždes. Šventiniame koncerte dainuos Irena Milkevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, Asmik Grigorian, Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas. Scenoje taip pat pasirodys pianistai Lukas bei Petras Geniušai, violončelininkas Davidas Geringas, smuikininkė Dalia Kuznecovaitė. Jubiliejiniame vakare dalyvaus ir Kauno valstybinis choras, vadovaujamas maestro Petro Bingelio.

Jubiliejinis LVSO gimtadienio koncertas, Vilniaus kongresų rūmai (Vilniaus g. 6), vasario 1 ir 2 d.


Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius© Dmitrijus Matvejevas

Susikaupimo muzika

Kompozitorės Onutės Narbutaitės „Trys Dievo Motinos simfonijos“ mišriam chorui ir orkestrui buvo rašomos 2002–2003 m. Brandenburgo valstybinio orkestro užsakymu. Trys kūrinio dalys remiasi tradiciniais „Ave Maria“, „Gloria“ ir „Stabat Mater“ tekstais, visur vartojama lotynų kalba. Pasak kompozitorės, tai nėra oratorija tradicine prasme, greičiau simfonija arba trys simfonijos, kuriose choras – tik vienas iš balsų. Nuo kanoninio teksto dažnai atsitraukdama, daugiau instrumentais pasakojama istorija tampa asmeniškesnė ir intymesnė. Sausio 13-ąją šį kūrinį atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Kauno valstybinis chorai, diriguos Robertas Šervenikas.

O. Narbutaitė, „Trys Dievo Motinos simfonijos“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (A. Vienuolio g. 1, Vilnius), sausio 13 d.


Kompozitorė Onutė Narbutaitė

Kompozitorė Onutė Narbutaitė© Šarūnas Mažeika / Fotobankas

Nepatekusieji į istoriją

Pirmasis neoficialus Lietuvos specialiųjų operacijų būrys daug kam iki šiol liko paslaptingas. Jį vadino „Franco žvėrynu“ arba „Spec. Žvėrynu“. Režisierius Andrius Lekavičius ėmėsi papasakoti istoriją apie nežinomus 1990-ųjų kovotojus. Pasinaudodamas archyvine medžiaga ir papildydamas filmą to meto kompiuterinių žaidimų animacija, jis sugrąžina žiūrovus į laikotarpį, kai visus vienijo laisvės troškimas. „Spec. Žvėrynas“ – tai žaismingas pasakojimas apie 15 nutrūktgalvių jaunuolių, patekusių į pirmąjį neoficialų būrį, kuris buvo ruošiamas svarbiausioms Lietuvos nepriklausomybės kovų operacijoms.

Filmas „Spec. Žvėrynas“, šalies kino teatrai, nuo sausio 11 d.


Filmas „Spec.Žvėrynas“

Filmas „Spec.Žvėrynas“© Organizatoriai

Karas ir auka

Jaunosios kartos režisierius Povilas Makauskas žvelgia į Trojos karo priežasčių bei padarinių jungtis ir jas konstruoja iš skirtingų epochų literatūros kūrinių. Spektaklio pagrindą sudaro Euripido tragedijos „Ifigenija Aulidėje“ bei „Trojietės“, taip pat naudojami Margaret Atwood „Penelopiados“ ir Svetlanos Aleksijevič kūrinio „Karo veidas nemoteriškas“ fragmentai. „Pagrindinė mūsų spektaklio tema – karo auka. Ją noriu atskleisti žmogiškųjų tragedijų koliažu, analizuojančiu platų tematikos spektrą: karo absurdą, moters aukojimą, smurtą prieš moteris, žiaurumą, nacionalizmo padarinius, patriarchato krizę, netekčių ir karo traumų temas“, – sako P. Makauskas.

Spektaklis „Trojietės“, Nacionalinis Kauno dramos teatras (Laisvės al. 71), premjera sausio 18, 19, 25 d.


Teatro režisierius Povilas Makauskas

Teatro režisierius Povilas Makauskas© Organizatoriai

Poezija kaip kardiograma

Aktorius Andrius Bialobžeskis kuria pastatymą pagal poeto Rimvydo Stankevičiaus trijų dalių poezijos rinkinį „Valhala“. „Tai bus poezijos spektaklis: intensyvus, trūkčiojantis, atmosferiškas. Kaip kardiograma. Krintanti ir kylanti gyvenimo linija, kurioje R. Stankevičiaus tekstas yra spektaklio alfa ir omega“, – sako spektaklio režisierius A. Bialobžeskis. Vaidina Aldona Bendoriūtė, Mindaugas Ancevičius, Emilija Jaujininkaitė. 

Poezijos spektaklis „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“.Valstybinis jaunimo teatras (Arklių g. 6, Vilnius), premjera sausio 18, 19, 31 d.

Įtraukiantis reginys

Šiuolaikinio šokio spektaklis – tai ritualas, kviečiantis žiūrovus tapti ne tik stebėtojais, bet ir dalyviais. Kartu užkutenti negyvai, sūpuoti lėlę lyg moterį, skandinti laivus žvilgsniu, įžvelgti tris didžiąsias ydas: netikėjimą, savimeilę ir beprotišką potraukį kūniškiems malonumams. Spektaklio režisierė – Lauryna Liepaitė, dramaturgė – Kristina Savickienė, šokėjai – Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius, Gediminas Rimeika. 

Šiuolaikinio šokio spektaklis „Su(si)tikimas“. Menų spaustuvė (Šiltadaržio g. 6, Vilnius), sausio 26, 27 d.

Iš kitos genties

Penki lietuvių menininkai parodoje pristato savo kūrinius, kurie gimė bendradarbiaujant su verslininkais. Projektu siekta išklibinti stereotipus, o į verslininkus pažvelgti kaip į meno kūrinio veikėjus ar dirigentus. Parodoje šalia įprasto visuomenėje klestinčio, kūrybingo, sėkmingo verslininko atsiranda ir pažeidžiamas, „senajai mokyklai“ atstovaujantis ar nežinomais likimo keliais nunešamas personažas. Kūrinių autoriai – menininkai Miglė Anušauskaitė, Viktorija Damerell, Ernestas Parulskis, Andrej Polukord, Austėja Vilkaitytė, parodos kuratorės – Jelena Čerkasova ir Eglė Mikalajūnė.

Paroda „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“, Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius), iki vasario 10 d.


Andrej Polukord, „Galeristo įrankiai“, 2018 m.

Andrej Polukord, „Galeristo įrankiai“, 2018 m.© Andrejus Vasilenko

Planetos kūrėjas

Įsivaizduokite, kad kuris nors iš daugybės galimų apokalipsės scenarijų iš tiesų įvyksta, ir Žemės planetoje žmonėms vietos nebelieka. Didžiosios valstybės jau turi išsigelbėjimo planus, o ko apokaliptinio scenarijaus atveju galėtų imtis Lietuva? Menininkas ir tyrėjas Julijonas Urbonas teikia tokį pasiūlymą: „Jei imtume ir žmonių kūnus katapultuotume į tam tikrą vietą kosmose – Lagranžo tašką, kuriame jie taptų medžiaga naujai planetai formuotis?“ J. Urbono paroda „Planeta iš žmonių“ – tai dirbtinės planetos, suformuotos iš žmonių, meninė ir mokslinė galimybių studija. Autorius šiame projekte svarsto apie kosminės erdvės apgyvendinimo bei kūrimo galimybes ir parodos lankytojams siūlo sudalyvauti moksliškai pagrįstoje meninėje spekuliacijoje apie tai, kaip judėtų ir jungtųsi kosmoso erdvėje pakibę kūnai, taip pat kokių estetinių, etinių ir mokslinių klausimų iškeltų šios planetos kūrimas.

Paroda „Planeta iš žmonių“, galerija „Vartai“ (Vilniaus g. 39,Vilnius), iki sausio 25 d.


Julijonas Urbonas

Julijonas Urbonas© Andrius Ufartas / Fotobankas

Kovojęs su sistema

Rimantas Antanas Šulskis (1943–1995 m.) pasižymėjo ne tik paties išrasta unikalia vario kalstymo technika. Tai buvo tvirta moraline gyvenimo nuostata, intelektualumu ir savita stiliaus raiška pasižymėjęs menininkas. Nekolaboravęs, sovietų valdžiai nepataikavęs skulptorius ilgai buvo ignoruojamas, retai galėjo eksponuoti savo kūrinius. Jo gyvenimas ir kūryba – ryškus atkaklios kovos su sovietine sistema pavyzdys. Menininko 75-mečiui skirta paroda pristato jo dekoratyvinius reljefus, skulptūrą miesto erdvėms, monotipijas ir piešinius.

Paroda „Pasivaikščiojimai su paukščiu“, Paveikslų galerija (K. Donelaičio g. 16, Kaunas), iki sausio 27 d.


R. A. Šulskis, „Žmogus ir paukštis“

R. A. Šulskis, „Žmogus ir paukštis“© Organizatoriai

Vaizdų degradacija

Vienas avangardinės fotografijos Lietuvoje pradininkų Algirdas Šeškus kviečia sustoti ir susivokti, kad žmogus yra kur kas daugiau nei jo yra standžiuosiuose diskuose. Šiandien fotografuoti tapo „pigu ir bepigu“. Tačiau, kaip pastebi menininkas, fotografijos gyvena nė neišlįsdamos iš telefonų. Vaizdai jų ekranuose taip greitai keičia vienas kitą, kad kiekvieno jų reikšmė visai sumenko. 

Fotografijos paroda „Dav Day“. „Prospekto“ fotografijos galerija (Gedimino pr. 43, Vilnius), iki sausio 12 d.

Rengiant šią nuotraukų parodą paaiškėjo, kad J. Čechavičius buvo ne tik reikšmingiausias XIX a. Vilniaus fotometraštininkas, bet ir seniausių išlikusių Kijevo nuotraukų autorius. Ekspozicijoje jo darbai rodomi greta kitų geriausių amžininkų iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Prancūzijos fotografijų. Pristatomos niekada anksčiau nerodytos Vilniaus vietovaizdžių nuotraukos iš Lietuvos atminties saugyklų bei privačių rinkinių. Žiūrovų laukia staigmena – novatoriškai rodomos seniausios erdvinės ir panoraminės Vilniaus nuotraukos.

Paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4), iki kovo 3 d.