Geros valios fondo lėšos – svarbiausiems Lietuvos žydų projektams

GVF valdybos pirmininkai Andrew Bakeris ir Faina Kukliansky
GVF valdybos pirmininkai Andrew Bakeris ir Faina Kukliansky
  © Organizatoriai
Geros valios fondas
2019-01-04 14:35

Taip nuspręsta VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“ (GVF) valdybos posėdį. Taip pat patvirtinta GVF 2019 m. administracinių išlaidų dydžio suma ir suplanuotas 2019 m. GVF administracinių išlaidų biudžetas.

Vienas įdomiausių projektų, kuris bus finansuojamas iš GVF lėšų, – tęsiami archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje, toliau tyrinėjant bimą iš vidaus ir iš lauko pusės. Be to, bus paremtas Jurbarko Sinagogų aikštės memorialo, kurį kuria garsus skulptorius Dovydas Zundelovičius, projektas. Nepamirštas ir pasaulyje pripažinto dirigento, pedagogo, profesoriaus Sauliaus Sondeckio atminimas – GVF skyrė lėšų monografijos išleidimui.


Maestro Saulius Sondeckis

Maestro Saulius Sondeckis© Alfa.lt

GVF valdyba 2018 m. lapkričio pabaigoje taip pat vienbalsiai nusprendė dėl buvusios hebrajų gimnazijos „Tarbut“ pastato (Pylimo g. 4, Vilnius), kuriame veiklą panaudos pagrindais vykdo LŽB, perdavimo GVF nuosavybėn, užtikrinant Lietuvos žydams galimybę juo disponuoti ir naudoti tenkinant jų poreikius.

Be to, GVF valdybos sprendimu lėšos, atidėtos iš metinių Lietuvos vyriausybės išmokų GVF, bus investuotos, atsižvelgiant į GVF investicinio komiteto (jį sudaro Daiva Gerulytė, Haroldas Paisneris, Krzysztofas A. Rozenas, Rokas Grajauskas) rekomendacijas. Komitetas pasiūlė lygiomis dalimis padalyti lėšas (maždaug 9 mln. eurų) tarp pasyvių, ilgalaikių investicijų ir aktyvių investavimo portfelių. Šių investicijoms atidėtų lėšų tikslas – nenutrūkstamai remti Lietuvos žydų bendruomeninį gyvenimą ir užtikrinti veiklų tęstinumą tuomet, kai bus nustota mokėti išmokas.

GVF valdybą sudaro dvylika kompetentingų narių, atstovaujančių užsienio ir Lietuvos žydiškoms organizacijoms. Visi sprendimai GVF valdyboje priimami tik vienbalsiai – bendru sutarimu, nors nuo kai kurių klausimų balsavimo atskiri nariai nusišalina.

Pažymėtina, kad šiemet GVF valdyboje bene pirmą kartą išryškėjo skirtingi požiūriai į Lietuvos žydų poreikius. Pagrindinė takoskyra atsirado tarp užsienio ir Lietuvos žydiškoms organizacijoms atstovaujančių valdybos narių. Lietuviškosios pusės manymu, GVF lėšos, kaip tai numatyta įstatyme, turi būti skiriamos su Lietuva susijusiems įgyvendinamiems projektams, o naudą turi jausti pagrindinė tikslinė grupė – Lietuvos žydai, todėl esminius sprendimus turėtų teisę priimti su Lietuva tiesiogiai susiję asmenys.

„Izraelio litvakai, dauguma dar kalbantys lietuvių kalba ir puoselėjantys ikikarinės žydų bendruomenės tradicijas, turi pačius stipriausius ryšius su dabartine žydų diaspora Lietuvoje, todėl ir restitucijos GVF veiklos sprendimų priėmime turime ne mažesnę teisę dalyvauti nei valdybą sudarantys tolimas litvakiškas šaknis turintys Amerikos ar Europos žydai“, – sakė GVF valdybos posėdį stebėjęs didžiausios litvakų asociacijos Izraelyje vadovas Arie Ben-Ari Grodzensky. Vilniuje jis baigė Salomėjos Nėries mokyklą, o vėliau, išvykęs į Izraelį, ėjo aukštas pareigas tos šalies Krašto apsaugos ministerijoje.

reklama

Nors kiekvienais metais Geros valios fondo veiklą tikrina Valstybės kontrolė, taip pat yra atliekamas finansinis auditas, kaip tai numatyta fondo įstatuose, šiais metais GVF valdyba nusprendė atlikti už 2018 m. papildomą tarptautinį fondo auditą. Taip siekiama dar kartą patvirtinti, kad GVF esančios ir iš Lietuvos Vyriausybės gaunamos lėšos tvarkomos teisėtai įstatymų nustatytiems tikslams.

„GVF pagrindinis siekis – ne tik tenkinti Lietuvos žydų interesus, bet ir formuoti profesionalią, aiškią, argumentuotą, skaidrią ir tikslingą projektų įgyvendinimui finansavimą skiriančios organizacijos praktiką, todėl GVF savo darbe vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktais, bet ir tarptautinių auditų išvadomis ir rekomendacijomis“, – teigė laikinai GVF direktorės pareigas einanti Indrė Rutkauskaitė. Ji pabrėžė, kad išlieka teisinis kazusas, kad GVF skiriamos lėšos yra kompensacinio pobūdžio, tačiau tikrinimų reikalavimai taikomi kaip biudžetinėms institucijoms, nes traktuojama, kad tai yra valstybės biudžeto lėšos.

GVF buvo įsteigtas vadovaujantis 2011 m. priimtu Lietuvos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu. Lietuva įsipareigojo per dešimtmetį išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą. Pirmasis pasiteisinęs Holokausto restitucijos modelis Baltijos šalyse leidžia valstybei bent iš dalies kompensuoti bendrapiliečių žydų Holokausto metu patirtas netektis.

Fondui pradėjus skirstyti valstybines restitucijos lėšas per projektinės veiklos finansavimo mechanizmą, kiti LŽB finansiniai donorai, tokie kaip didžiausias buvusių sovietinių respublikų žydų bendruomenėms pagalbą teikiantis fondas „American Jewish Joint Distribution Committee“, palaipsniui iš Lietuvos pasitraukė.

„Šiuo metu Geros valios fondo skirstomos lėšos yra pagrindinis Lietuvos žydų bendruomenės tęstinumo garantas“, – sakė bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Jos teigimu, restitucijos įstatymo priėmimas sutapo ir su teigiamomis visuomeninėmis tendencijomis, bendruomenės atsivėrimu bei suartėjimu su Lietuvos visuomene. Lietuvoje suaktyvėjusios diskusijos žydiška tematika, kaip ir donorų išėjimas, paskatino bendruomenę plėsti savo projektų valdymo grupę, ieškant papildomo finansavimo šaltinių bendruomenės socialinei, kultūrinei bei žmogaus teisių plėtros veiklai.

reklama

Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria apie 3,6 mln. eurų GVF kompensacijos įstatyme numatytiems tikslams įgyvendinti. Tarp finansuojamų projektų pateko ir režisieriaus Sauliaus Beržinio dokumentinis filmas „Maine Vilne“ („Manoji Vilnė“), pasakojantis apie unikalią tarpukario žydų Vilniaus kultūrą bei dvasinį gyvenimą, siekiant ugdyti visuomenės gebėjimą kritiškai analizuoti istorinę praeitį, atsakingai suvokti daugiakultūrinio sąveikavimo svarbą, taip pat ir destruktyvias antisemitizmo bei ksenofobijos pasekmes. 2018 m. pabaigoje režisierius S. Beržinis Rogatchi fondo buvo nominuotas metų humanistu už indelį į kolektyvinę atmintį apie Holokaustą.


„Manoji Vilnė“ afiša

„Manoji Vilnė“ afiša© Organizatoriai

Taip pat GVF finansuotas Lietuvos žydų bendruomenės išleistas Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“, kurį sudarė ir iš jidiš kalbos vertė dr. Mindaugas Kvietkauskas, prestižiniame pasauliniame TOKYO TDC ANNUAL AWARDS 2019 konkurse iš pateiktų 2860 darbų buvo atrinktas nominacijai „Prize Nominee Work“ ir bus pristatytas geriausių darbų kataloge, knygų dizaino kategorijoje „Annual book ‘Tokyo TDC Vol.30’“. Geros valios fondas džiaugiasi, jog Icchoko užrašytos mintys „degdamos“ knygos puslapiuose nepalieka abejingų.

reklama