Lietuvos miškai – Rasputino rankose

Andrejus Gaidamavičius
Andrejus Gaidamavičius

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė po trečiadienį įvykusio pokalbio su premjeru Sauliumi Skverneliu sutiko atleisti aplinkos ministrą Kęstutį Navicką.

Pirmadienį premjero paskelbtas sprendimas, panašu, buvo netikėtas ir pačiam ministrui, kuris netrukus pradėjo viešai spėlioti, kodėl pateko į ministro pirmininko nemalonę.

K. Navickas prabilo apie vilkus, apie jam neva darytą spaudimą dėl tam tikrų asmenų įdarbinimo. Tačiau ministras nepripažino (ar nedrįso pripažinti), kad jau kurį laiką buvo tik formalus ministerijos vadovas, paklusniai vykdęs jam diktuotus sprendimus.

Ministras buvo paverstas marionete

reklama

Kai ministras K. Navickas šių metų rugsėjį pakvietė skambiais populistiniais šūkiais pagarsėjusį veikėją Andrejų Gaidamavičių tapti jo visuomeniniu patarėju, daugelis įvertino tai kaip išmintingą žingsnį, siekiant rasti glaudesnį ir konstruktyvesnį dialogą su jį ir jo sprendimus dažnai kritikuojančiu asmeniu.

Tačiau panašu, kad A. Gaidamavičius labai greitai suprato, kad patarti reiškia valdyti, patardamas valdžiai pats tampi valdžia. O svarbiausia – lieki už nieką neatsakingas.

Aplinkos ministerijos darbuotojai, matydami, kokią milžinišką įtaką ministrui turi A. Gaidamavičius, jį praminė ministerijos Rasputinu (rusų valstietis, kurio gebėjimai pagerinti Rusijos caro Nikolajaus II sūnaus Aleksejaus sveikatos būklę suteikė galimybę daryti didelę įtaką caro šeimai. G. Rasputinas faktiškai buvo caro šeimos favoritas), faktiškai priiminėjančiu sprendimus dėl miškų ūkio Lietuvoje.

Ne paslaptis, kad su vadinamojo Rasputino įsitvirtinimu ministerijoje ir taip niekada dideliu autoritetu ir lyderio savybėmis negalėjęs pasigirti K. Navickas ministerijos darbuotojų ir ypač miškininkų akyse prarado pasitikėjimą.

Natūralu: negali būti autoritetu ir lyderiu, kai leidiesi būti paverčiamas lengvai manipuliuojama marionete.

reklama

Ko gero, ne mažiau skaudus nei premjero smūgis K. Navickui buvo A. Gaidamavičiaus, kurio sprendimus jis nuolankiai vykdė, viešas pasišaipymas.

Pasirodžius žiniai apie ministro atleidimą, A. Gaidamavičius su savo kompanija ciniškai pareiškė, kad „jis (ministras) labai geras žmogus, bet labai silpnas politikas“ ir jie „jau prieš metus siūlė ministrui padėkoti už darbą“.

Visa miškininkystė – vieno žmogaus įkaitė

Ironiška, kad ministrą labai geru žmogumi vadina veikėjas, pastaruoju metu aktyviai ir įžūliai formuojantis visuomenės nuomonę, kad jeigu esi miškininkas, ko gero, esi vagis; jeigu kerti medį, esi tautos priešas; tik jo (A. Gaidamavičiaus) nuomonė teisinga; tik į jo argumentus turi būti įsiklausoma ir pan.

Nuomonė, kuriai neegzistuoja nei miškininkystės mokslas, nei ilgametė sėkminga ne tik Lietuvos praktika, bet ir kitų valstybių patirtis.

reklama

Melo ir šmeižto mastas primena Garliavos istoriją

Klausantis viešai skelbiamų A. Gaidamavičiaus pasisakymų nevalingai susidaro įspūdis, kad Lietuvoje atsirado viską žinantis pranašas, kuriuo tiesiog reikia tikėti, nes svarių argumentų jis nepateikia. Yra daug emocijų (gražu arba negražu, patinka arba nepatinka), yra meistriškas manipuliavimas žodžiu „statistika“, nors jokia konkreti statistika nėra patiekiama, grasinima surengti šimtatūkstantinius protestus, jeigu jo reikalavimų nebus paisoma, ir pan.

Nevalingai prisimenama garsioji tragiška Garliavos istorija, kurioje meistriškai manipuliuojama žmonių minia buvo įtikinta, jog pagrindiniai Lietuvos priešai yra policininkai, prokurorai, teisėjai, o žmonės, kurie, kaip paaiškėjo, darė nusikaltimus, anuomet buvo tiesiog dievinami.

Praktika skambiu melu ir dezinformacijos skleidimu manipuliuoti žmonėmis buvo naudojama ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo kontekste, ir svarstant Kruonio elektrinės klausimus.

Tokia pati (ir net įžūlesnė) praktika naudojama ir šiuo metu sprendžiant miškų ūkio klausimus.

reklama

Miškininkai jau kurį laiką stebi, kaip menkinamas jų darbas, jų profesiniai sugebėjimai ir profesija apskritai.

Teisus tas, kas garsiai rėkia?

Viešųjų ryšių specialistai, analizuodami ir vertindami A. Gaidamavičiaus formuojamą viešąją opiniją, sutartinai sutinka, kad jis labai tinkamai pasirinko savo įvaizdį ir priemones savo melo skleidimui.

Kuo garsiau rėki, kuo daugiau pasakai įvairių skaičių kratinių, tuo labiau žmonės tavimi pradeda tikėti.

reklama

Tačiau bet koks miškininkas, jau nekalbant apie miškininkystės mokslininką, labai lengvai paneigia bene kiekvieną A. Gaidamavičiaus melagingą teiginį.

Neapsikentęs viešai skleidžiamo melo nusipelnęs Lietuvos miškininkas, patyręs miškotvarininkas Algirdas Antanas Brukas prieš kelias dienas išleido publikaciją „Apie miškų (ne)naudojimą ir totalinį melą“, kurioje argumentuotai paneigia visus A. Gaidamavičiaus pramanus ir iš piršto laužtą statistiką.

Buvo pavyzdinė ministerija

Ilgus metus Aplinkos ministerija, vadovaujama įvairių politinių pažiūrų ministrų, buvo laikoma pavyzdžiu kitoms ministerijoms kaip gebanti rasti sutarimą su įvairiomis visuomenės grupėmis.

Buvo vadovaujamasi civilizuota vakarietiška sprendimų, ypač jei jie keičia nusistovėjusią tvarką ar gali sukelti kokį nors rezonansą visuomenėje, priėmimo tradicija: klausiama specialistų, mokslininkų, ekspertų, praktikų nuomonės.

reklama

Tik po tokių konsultacijų buvo priimami kompromisiniai, bet racionalūs ir aiškūs sprendimai.

Atviras šantažas ir teisėsaugos tyla

Su išaugusia A. Gaidamavičiaus įtaka K. Navickui visiškai pasikeitė ir sprendimų priėmimų procesas ministerijoje. Bent jau miškų ūkio tvarkymo srityje ministrui jau nereikėjo diskusijos ir argumentuotų, moksliškai pagrįstų nuomonių įvairovės. Užteko tik tikėjimo vieno visažinio pranašo kalba.

Tiesa, iškilus garsiajai A. Gaidamavičiaus idėjai uždrausti plynuosius miško kirtimus, ministras K. Navickas lyg ir bandė organizuoti diskusiją šiuo klausimu, tačiau labai greitai buvo nutildytas. Suprask, kaip drįsti netikėti pranašo tiesa, juk jis yra vienintelis visų miško reikalų žinovas. Jeigu tuo abejoji, bus pasitelkti keli šimtai skardų balsą turinčių ištikimų sekėjų ir, žinoma, visagalis feisbukas. O po to jau, žiūrėk, ir posto gali tekti atsisakyti.

A. Gaidamavičius net nebando slėpti savo įtakos silpniems ministerijos vadovams. Priešingai – spaudimu ir grasinimais viešai ciniškai didžiuojasi feisbuke, o šalies teisėsaugos institucijos, privalančios užtikrinti valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kol kas tyli. 

reklama


Andrejaus Gaidamavičiaus įrašas fesibuke.

Andrejaus Gaidamavičiaus įrašas fesibuke.

Ministras, viešu šantažu ir spaudimu įspeistas į kampą, paskubomis nurodė (išleido pavedimą) VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) direktoriui pasirašyti įsakymą „Dėl 2019 m. numatytų kirtimų nevykdymo natūralių buveinių apsaugai svarbiose teritorijose“ (VMU direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. ĮS-454).

Viešumas po paslaptimi

Alfa.lt oficialiai paklausė Aplinkos ministerijos, kas parengė ministro pavedimą (2018 m. lapkričio13 d. pavedimas Nr. D18-56 „Dėl plynųjų miško kirtimų mažinimo ir Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių apsaugos miškuose“), kurio pagrindu buvo pasirašytas minėtas VMU direktoriaus įsakymas. Ar pavedimas buvo parengtas remiantis specialistų, ar mokslininkų išvadomis? Jei tokios išvados ar bet kokie kiti pagrindžiantys dokumentai buvo ministrui pateikti prieš pasirašant minėtą pavedimą, prašėme juos pateikti.

Aplinkos ministerija tiesiog informavo, kad „pavedimas parengtas Aplinkos ministerijoje remiantis atitinkamos darbo grupės siūlymais“.

Taigi, Aplinkos ministerija, garsiai skelbianti apie joje nuosekliai vykdomą antikorupcinę politiką, įvairių Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinių rekomendacijų sklandų įgyvendinimą, veiklos viešumo ir skaidrumo užtikrinimą, net nesiteikė pateikti visos prašomos visuomenei aktualios informacijos.

Ministro pavedimas yra niekinis?

Dar absurdiškiau atrodo Aplinkos ministerijos atsakymai į kitus klausimus. Ministerija Alfa.lt oficialiai pripažino, kad aplinkos ministro pavedimai nieko nereiškia ir iš esmės yra niekiniai.

Alfa.lt atsiųstame atsakyme teigiama: „Reikėtų dar kartą paminėti, kad tiek darbo grupės siūlymai, tiek ir ministro pavedimas dar nėra sprendimai vienaip ar kitaip apriboti kirtimus.“

Tačiau privalomai vykdydamas būtent šį, anot ministerijos, nieko nereiškiantį ministro pavedimą, VMU direktorius savo įsakymu nurodė įmonės regioninių padalinių vadovams, be kita ko, nevykdyti pagrindinių miško kirtimų visuose II grupės miškuose; nevykdyti plynųjų kirtimų III grupės miškuose; nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. nevykdyti visų miško kirtimo darbų ir medienos ištraukimo.

Pranašų sprendimų kaina niekam nerūpi

Bet kokie valdžios sprendimai turi savo kainą. Tačiau šiuo metu visažinio pranašo nulemtų ministro jau priimtų sprendimų kainos ir ekonominių pasekmių valdžia nežino. Sprendimai didžiuliame ekonomikos sektoriuje – miškų ūkyje – priimami be jokių konkrečių skaičiavimų, vertinimų, ekonominės analizės – svarbu įtikti tiems, kas garsiau šaukia.

Alfa.lt paklausė Aplinkos ministerijos visiems aktualių ir labai konkrečių klausimų.

1. Koks teritorijų plotas ir jose esantis medienos tūris patenka į VMU direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. ĮS-454?

2. Kiek sumažės kertamo miško plotas bei tame plote iškertamos medienos tūris įgyvendinus VĮ VMU direktoriaus įsakymą?

3. Ar buvo atlikti skaičiavimai, kokį poveikį finansams turės planuojami pakeitimai? Prašome pateikti tokius skaičiavimus.

4. Kiek sumažės VĮ VMU pajamos įgyvendinus direktoriaus įsakymą?

Ar sumažėjus pajamoms bus:

Mažiau sumokama į biudžetą?

Mažiau išleidžiama administravimui (atleidžiami žmonės arba mažinami atlyginimai)?

Mažiau investuojama (grąžinama) į mišką, jo atkūrimą ir priežiūrą?

Padrikai ir apibendrintai atsakydama į šiuos klausimus, ministerija nedviprasmiškai pripažino, kad nors sprendimai priimami jau dabar, įvertinti jų visokeriopą poveikį, įskaitant ir ekonominį, bei pradėti viešas diskusijas planuojama tik kitais metais.

VMU verčiama atpirkimo ožiu

Tie patys konkretūs klausimai buvo užduoti ir VMU. Šios įmonės vadovai, puikiai suprasdami, kad yra tiesiog priversti paklusti ministro valiai ir vykdyti jo pavedimus, pateikė trumpą, bet aiškiai parodantį visų pastarojo meto įvykių ir sąmoningai išprovokuotos situacijos miškų ūkyje absurdiškumą.

Pateikiame VMU direktoriaus pavaduotojo ruošai ir prekybai Valdo Kaubrės atsakymą į aukščiau pateiktus Alfa.lt klausimus.

„Minimas Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus įsakymas skirtas visiems įmonės regioniniams padaliniams. Įmonė suinteresuota kaip įmanoma greičiau ir tiksliau įvertinti, kokį poveikį teisės aktų pakeitimai turėtų ūkininkavimui valstybiniuose miškuose, įmonės veiklos organizavimui ir rezultatams.

Valstybinių miškų urėdija patikėjimo teise valdo apie 1,1 mln. ha miškų. Trumpalaikėje perspektyvoje, net jei ir būtų poreikis perplanuoti dalį miškotvarkos metu suprojektuotų biržių į kitus miškų plotus, poveikio įmonės veiklos rezultatams tai neturėtų.

Siekiant įvertinti galimą poveikį veiklos organizavimui ir rezultatams tolimesnėje perspektyvoje, šiuo metu iš visų Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių renkama tiksli informacija apie galimą papildomų aplinkosauginių priemonių poveikį. Surinkus ir išanalizavus informaciją, ji bus pateikta Aplinkos ministerijai iki šių metų pabaigos.“

Taigi, VMU taip pat pripažįsta, kad Aplinkos ministerija net nesuvokia savo skubotų, visapusiškai neišdiskutuotų ir neracionalių sprendimų žalos tiek pačiai įmonei, jos darbuotojams, tiek didelei visuomenės daliai.

Darbuotojų atleidimai neišvengiami

Bandoma teigti, kad minėtas įsakymas nepaveiks institucijos administravimo, t. y. nebus atleidžiami darbuotojai arba mažinami jų atlyginimai. Tačiau elementari ekonominė logika verčia tuo pagrįstai abejoti.

Valstybės įmonės vienas iš uždavinių – generuoti pelną. Šis teiginys ne kartą buvo išsakytas viešai dar prieš įsteigiant VMU. Tuomet garsiai kalbėta, kad siekiama depolitizuoti urėdijų valdymą ir priversti milijardinį turtą valdančias valstybės įmones teikti didesnę naudą mokesčių mokėtojams.

Tačiau akivaizdu, kad priimant neracionalius, nuosekliai neišdiskutuotus sprendimus ir pasikliaujant, tiksliau, pataikaujant populistiniams šūkiams, apie didesnę naudą mokesčių mokėtojams galima tik pasvajoti.

Kad krentant įmonės pajamoms, negalima tikėtis stebuklų, puikiai suvokia ir patys darbuotojai.

Aplinkos ministerijos vadovai (o kartu ir VMU), aklai paklusdami skambių šūkių arsenalu apsiginklavusių populistų spaudimui, ne tik negina savo srities profesionalų nuo viešo dergimo, bet dar planuoja jiems logiškai neišvengiamas „dovanas“ – atleidimus arba atlyginimų mažinimus.

Seime skubama pasinaudoti situacija

Tai, kad įstatymai Lietuvoje dažnai priimami paskubomis, o jų atsiradimą neretai paskatina dirbtinai keliama masinė psichozė, jau seniai niekam nėra paslaptis.

Dažnas išdidžiai tautos atstovu save vadinantis Seimo narys nevengia pasinaudoti visuomenei jautriu klausimu savo politiniam matomumui padidinti. Įstatymų priėmimai jau tapo tiesiog viešųjų ryšių akcijomis pagal principą „iš pradžių priimkime, o apie įgyvendinimą ir pasekmes pagalvosime vėliau“.

Tokiu pačiu principu savo veiklą grindžia ir Seimo narys Linas Balsys, negirdėdamas jokių argumentų stumiantis galiojančio Miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimus, kuriais siekiama saugomose teritorijose apriboti plynuosius miškų kirtimus.

Tačiau šį įstatymo pakeitimo projektą negailestingai sukritikavo tiek Seimo Teisės departamentas, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pastarosios išvadoje dėl šio projekto teigiama, kad nors projekte siūlomų nuostatų kontekstas leidžia daryti išvadą, kad vienas iš biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimų tikslų – išsaugoti (vykdant miško kirtimus) biologinės įvairovės apsaugai skirtus medžius, nei projektas, nei galiojantis įstatymas šio termino ir jo esmės neatskleidžia.

Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į projekto aiškinamajame rašte nurodytą poreikį priėmus projektą keisti Saugomų teritorijų įstatymą. Tačiau, kaip pažymi Specialiųjų tyrimų tarnyba, projektu siūlomi pakeitimai turėtų įsigalioti 2020 m. sausio 1 d. ir tikėtina, kad iki šios dienos bus priimti atitinkami Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai, tačiau gali būti, kad siūlomos nuostatos ir jas atitinkantys Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai įsigalios skirtingu laiku. Dėl to gali susidaryti sąlygos teisinio reglamentavimo kolizijai, kai keli teisės aktai, t. y. Miškų įstatymas ir Saugomų teritorijų įstatymas, skirtingai reglamentuos tuos pačius teisinius santykius.

Alfa.lt oficialiai paklausė Aplinkos ministerijos, ar ji vertino Seimo nario L. Balsio įregistruotą Miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, įskaitant ir kompensacijų žemės savininkams už įstatymais nustatytus aplinkosauginius apribojimus aspektą.

Portalas taip pat tikrina informaciją ir aiškinasi, ar Miškų įstatymo pakeitimai nėra išskirtinai palankūs biokuro verslui.