Pralenkę laiką: kaip kuriami ateities miestai?

„Pramprojekto“ pastatas Kauno Vienybės aikštėje virs moderniu verslo centru.
„Pramprojekto“ pastatas Kauno Vienybės aikštėje virs moderniu verslo centru.
  © Organizatoriai
alfa.lt
2018-11-19 15:52

Atsinaujinančios energijos panaudojimas darniai su aplinka, vadovaujantis bendruomeniškumo dėsniais ir darant kuo mažesnį poveikį gamtai suprojektuota architektūra. Tai – esminės šiandienės urbanistikos tendencijos. Kai 2009 m. Vilniaus Žvėryno rajone duris atvėrė pagal šiuos principus pastatytas verslo centras „Green Hall“, ne vienas sakė: „Šis pastatas pralenkia laiką.“

Ne dėl greitesnės grąžos

Beveik 52 mln. litų (apie 15 mln. eurų) kainavęs pastatas buvo vienas pirmųjų, kuriuos kūrė užsienio architektai, o juos tada prisivilioti dirbti prie lietuviško projekto nebuvo lengva. Praėjusią žiemą greta pirmojo verslo centro atidarytas „Green Hall 2“ tapo pirmuoju Baltijos šalyse, kurio energijos poreikis 100 proc. patenkinamas geotermine energija. Šis ne vienam prestižiniam architektūros apdovanojimui nominuotas verslo pastatas pasižymi sudėtingais ir įdomiais sprendiniais, atkartojančiais upės vingį ir darniai įsiliejančiais į jaukias Žvėryno prieigas.

Įdomus faktas, kad iš gausybės stiklo paketų gamintojų tik viena Vokietijos įmonė pasiryžo įgyvendinti architektų sumanymą – dvigubai persuktus stiklo paketus, kurių prireikė nusprendus, kad fasadas turi pavirsti į upės pusę ir taip gaudyti vandens atspindžius.


„Kauno dokas“

„Kauno dokas“© Organizatoriai

Kitais metais šalia turėtų iškilti trečiasis verslo centras – taip bus baigtas formuoti visas verslo slėnis „Green Hall“, į kurį iš viso planuojama investuoti per 42 mln. eurų. Ar verta investuoti tiek lėšų, kai greitesnę finansinę grąžą gali atnešti paprasčiausios „dėžutės“, t. y. eiliniai, žvilgsnio nepatraukiantys, greitai pastatomi verslo centrai? „Vienareikšmiškai verta, – atsako SBA įmonių grupės nekilnojamojo turto inovacijų bendrovės „Urban Inventors“ generalinis direktorius Lionginas Šepetys. Ir priduria: – Nors žilų plaukų tokie projektai gerokai prideda.“

Upės vėsinamas pastatas

Kaip gimsta idėjos kurti nestandartinius pastatus? „Svarbiausia – stebėti pasaulines tendencijas. Taip pat ant Neries kranto, tik Kaune, iškilusį verslo centrą „Kauno dokas“ sukurti įkvėpė stiprėjanti atsinaujinančios energetikos banga. Sprendimą pirmiausia padiktavo ideali Neries kaimynystė, t. y. sraunus nenusenkantis energijos šaltinis su gana stabilia vandens temperatūra. Tada keliavome į Norvegiją mokytis iš geriausių ten įgyvendintų projektų, kad „Kauno dokas“ taptų pirmuoju Lietuvoje verslo centru, kurio aušinimui naudojamas upės vanduo“, – trumpai istoriją papasakojo L. Šepetys.

Kone visuose didesniuose visuomeniniuose ar administraciniuose pastatuose naudojamos vadinamosios šalčio mašinos – ant stogų įrengiami dideli aušintuvai, gaminantys šaltį patalpoms vėsinti. Didžiausias tokio sprendimo trūkumas tas, kad sistemos efektyvumas mažėja kylant lauko oro temperatūrai, t. y. vasarą, kai darbuotojai labiausiai ir tikisi malonios vėsos. Be to, taip auga ir pastato eksploatacijos kaštai.

Efektyvesnis yra vėsinimo metodas, paremtas geoterminio šildymo sistema, kai šiluma stumiama į giluminius gręžinius ir pasyvus vėsinimas ateina iš žiemą įšalusių gręžinių. Tokia sistema naudojama ir verslo centre „Green Hall 2“.

Įgyvendinant „Kauno doko“ pastato aušinimo upės vandeniu projektą pirmiausia teko gerokai paieškoti specialistų, galinčių suprojektuoti vandens paėmimo iš upės sprendimus. „Neris turi kintančią vagą, ledonešius, ja keliauja įvairūs kroviniai“, – projektuotojams tekusį iššūkį aiškino L. Šepetys. Bet sprendimas rastas, ir jau aišku, kad šiuo metu vystomame antrame „Kauno doko“ etape bus naudojamas analogiškas sprendimas, tačiau su kitokio tipo, dar mažiau priežiūros reikalaujančiu šilumokaičiu. „Juk šiandien visur einama automatizavimo, komforto ir minimalaus žmogaus įsikišimo link“, – komentavo „Urban Inventors“ vadovas.


L. Šepetys: „Svarbu po savęs palikti kažką, kas džiugins gausybę žmonių

L. Šepetys: „Svarbu po savęs palikti kažką, kas džiugins gausybę žmonių© Organizatoriai

Minėtos pasaulinės tendencijos – žmonių poreikis jausti ryšį su gamta ir bendruomeniškumą – puikiai atsiskleidžia ir „Kauno doko“ pastato aplinkoje. Investuota į tai, kuo galėtų naudotis ne tik pastato nuomininkai, bet ir miesto bendruomenė: įrengti bėgimo takeliai, originali vaikų žaidimo aikštelė, piknikų vietos, stalo futbolas ir badmintono aikštelė, yra netgi mušamieji instrumentai muziką mylintiems žmonėms.

Istorija įpareigoja

Prie Kauno Vienybės aikštės esantį senąjį „Pramprojekto“ pastatą moderniu verslo centru „Business Leaders Center“ verčianti „Urban Inventors“ komanda sako, kad tai – pats atsakingiausias jos projektas. „Pirmą kartą įgyvendiname projektą tokioje visai Lietuvai svarbioje vietoje. Pirmąkart esame taip atidžiai vertinami Lietuvos architektų bendruomenės. Ir, neslėpsiu, pirmąkart susiduriame su tiek daug pasipriešinimo“, – apie naujausią „Urban Inventors“ projektą pasakojo L. Šepetys.

Į projektą investuojama per 20 mln. eurų. „Business Leaders Center“ sudarys 4 skirtingi pastatai. Verslo erdvių nuomininkai galės rinktis 70–300 kv. m VIP biurą su išskirtine Kauno panorama už lango arba lanksčiai planuojamas įprastinės nuomos paslaugos patalpas pagal pageidaujamą kvadratūrą. Dar vienas verslo centro išskirtinumas – 1000 kv. m stogo terasa, iš kurios atsivers įspūdingi senamiesčio vaizdai. Verslo centro darbuotojai galės naudotis nauja dviejų aukštų požemine automobilių stovėjimo aikštele. Prie centro veiks automobilių ir dviračių dalijimosi paslaugų punktai, bus elektromobilių įkrovimo aikštelė.

Verslo centras įsikūręs K. Donelaičio ir V. Putvinskio gatvių sankryžoje, greta Vienybės aikštės. „Būtent Vienybės aikštė yra svarbiausia šiame projekte“, – sakė „Urban Inventors“ vadovas. Rekonstruojamoje aikštėje norima susieti istoriją ir ateitį sukuriant modernią, tačiau su praeitimi susietą erdvę, kuri būtų gyva ne tik per renginius. „Mums svarbu išsaugoti unikalią Kauno dvasią ir kartu vesti miestą į ateitį. Žodis „vienybė“ nėra tik žodis – jis atspindi, kas vyko tarpukariu ir Sąjūdžio laikais šioje aikštėje, tas vienijantis jausmas turi tęstis. Tai turi būti ir kartų vienybės jausmas: kad jaunimas nebijotų su riedlentėmis „prasilėkti“, o vyresnieji turėtų, kur atsisėsti. Projektą kuria Lietuvos ir Vokietijos architektų komanda – mūsų tautiečiai supranta šios erdvės, sakyčiau, sakralumą kiekvienam lietuviui, o vokiečių specialistai įneša pasaulinių tendencijų bruožų. Aikštėje bus sukurta turiningo poilsio erdvė: veiks interaktyvūs fontanai, vyks koncertai, bendruomenės renginiai“, – pasakojo „Urban Inventors“ vadovas. Iš 10 mln. eurų, investuojamų į Vienybės aikštę, SBA grupė nelaukia jokios finansinės grąžos – tai dovana Kauno miestui ir Lietuvai.

Laimingi ne tik po darbo valandų

Personalo paieškos bendrovių atliekami tyrimai rodo, kad vienas pagrindinių darbuotojų pageidavimų darbo erdvei yra įvairovė. „Dauguma mini, kad norėtų tokios darbo vietos, kur prireikus galėtų susikaupti, konfidencialiai pasikalbėti, o kartais tiesiog atsipalaiduoti tyloje. Kita vertus, žmonėms yra svarbus kolektyvas, tad biuras turi būti palankus bendradarbiavimui ir turėti bendrų poilsio erdvių. Vis dažniau pageidavimai darbovietei gerokai peržengia biuro sienas – darbuotojams tampa svarbi ir verslo centro vieta mieste, jo pasiekiamumas dviračiais ar pėsčiomis, nuotolis nuo valgymo vietų ar sporto salės. Vis daugiau reikšmės įgauna ir ekologijos aspektas – žmonės vertina parkų ar vandens telkinių teikiamą naudą sveikatai ir produktyvumui. O daugelis jaunesnių kandidatų teiraujasi mūsų, ar galės atvažiuoti iki darbo dviračiu, jį saugiai palikti ir prieš pradėdami darbą nusiprausti po dušu“, – pasakojo Božena Petikonis-Šabanienė, tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo įmonės „Manpower“ vadovė Lietuvoje.

Tokia darbuotojų pageidaujama aplinka turi savo kainą. Ar darbdaviai pasirengę už tai mokėti? „Urban Inventors“ vadovas atsako: „Green Hall“ verslo slėnyje mums jau pavyko suburti stiprią socialiai atsakingų nuomininkų bendruomenę. Verslo centruose įsikūrė ar netrukus įsikurs savo darbuotojus, poveikį gamtai ir kartu prestižą vertinančios užsienio kapitalo ir lietuviškos organizacijos. Kaune tuo metu dar šiek tiek šviečiame rinką – ne kiekvienas įmonės savininkas supranta, kad komfortiškas biuras padeda išlaikyti geriausius darbuotojus, sutaupo itin daug patalpų remontui ar įvairiems gedimams tvarkyti švaistomo laiko, galų gale, gerina visų dirbančiųjų biure emocinę būklę ir netgi sveikatą“, – sakė L. Šepetys. Jis tiki, kad ir kauniečiai įvertins pasaulines verslo centrų tendencijas bei perims gerąją kitų valstybių praktiką.

„Kurdami verslo centrą mes tariamės su skirtingų sričių specialistais, pavyzdžiui, psichologijos ir ergonomikos, daug laiko praleidžiame diskutuodami dėl optimalių sprendimų. Ir jau esame išmokę kantrybės pamokas – ne visada lengva greitai išnuomoti rinkoje analogų neturinčias, tačiau brangesnes patalpas. Bet juk kasdien į darbą einame ne tik dėl eurų, svarbu po savęs palikti kažką, kas džiugins gausybę žmonių“, – optimistiškai pokalbį baigė „Urban Inventors“ vadovas.