Klaipėdos regiono dvarai, vilos ir stilingi senieji pastatai

Pažink Vakarų krantą.
Pažink Vakarų krantą.
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2018-05-07 15:04

Reikšmingomis pripažintos istorinės miestų dalys, miesteliai ar statinių kompleksai pamažu atgyja. Kviečiame paklaidžioti jaukiais Klaipėdos ir Šilutės senamiesčių labirintais, taip pat aplankyti žinomus krašto dvarus ir išskirtines pajūrio vilas, menančias įdomią šio krašto istoriją.

Kas yra fachverkas ir kur jį rasti?

Per ilgus amžius, keičiantis Klaipėdos šeimininkams, veidą keitė ir pats uostamiestis. Greta šiuolaikinių ir modernių pastatų iki mūsų dienų išliko neogotikinių raudonų plytų statinių ir fachverko stiliaus namų. Šio išskirtinio stiliaus architektūros pavyzdžių gausu visoje Vakarų Europoje, į Klaipėdos kraštą jį atnešė vokiečiai. Fachverkas – tai mažaaukščių statinių konstrukcijos tipas, sudarytas iš karkaso su vertikaliomis ir horizontaliomis lentomis, paremto ramsčiais ir medinėmis sijomis. Visame Klaipėdos senamiestyje tikrai rasite nemažai fachverkinės konstrukcijos pastatų. Fachverko populiarumą XIX a. patvirtina senamiesčio dalis, esanti tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės.

Pirmiausia akį traukia Didžiojoje Vandens gatvėje 8 numeriu pažymėtas pastatas. Tai dviejų aukštų mūrinis turtingo miestiečio namas, su frontoniniu mansardiniu stogu ir aukštu pusrūsiu. Įžvalgesni istorijos žinovai šiame pastate aptiks klaipėdietiško baroko architektūros bruožų. Istoriniuose šaltiniuose buvo minima, kad namas galbūt priklausė pašto viršininkui Vitei. Šalia buvusio miestiečio namo buvo įkurdinti ir vieno aukšto fachverkinės konstrukcijos sandėliai. Panašaus tipo buvusių sandėlių galima rasti Aukštojoje, Daržų ir Pasiuntinių gatvėse.

Daugiau XIX a. antrosios pusės architektūros pavyzdžių pamatysite Tiltų gatvėje. Ten esantis pastatų kompleksas su mansardomis susideda iš dviejų mūrinių statinių. Per arką pateksite į vidaus kiemą, grįstą tašytais akmenimis ir išklotą plytelėmis. Abipus jo išsidėstę vienaaukščiai ir dviaukščiai fachverkinių konstrukcijų pastatai. Buvę ūkiniai pastatai dabar paversti prekybai skirtu Frydricho pasažu.

Bažnyčių gatvėje 3 ir 4 numeriais pažymėti istorinis namas ir amatininko dirbtuvė. 1970 m. restauruotas namas yra vieno aukšto, su mansarda, dengtas dvišlaičiu stogu. Šalia esančios L raidės formos amatininko dirbtuvės kadaise buvo puodų žiedykla, dabar fachverkinės konstrukcijos pastatą mielai fotografuoja turistai.

Tarp Turgaus ir Žvejų gatvių esančioje senamiesčio dalyje, kuri išdegė per didįjį 1854 metų Klaipėdos gaisrą, fachverkas – retenybė. Po gaisro ši miesto dalis buvo atstatyta jau mūrinė, todėl fachverko sumažėjo.

Puikus to pavyzdys – Žalioji vaistinė. Pirmoji oficiali Klaipėdos vaistinė buvo įsteigta dar 1677 m., bet po didžiojo gaisro atstatytas pastatas skyrėsi nuo pirminio. Tiesa, šiandien dviaukščiame name vyksta rekonstrukcija, panašu, kad klaipėdiečiai Žaliąją vaistinę, arba Grune Apotheke, turės pamiršti. Čia ketinama įkurdinti grožio saloną.

Nuo buvusios vaistinės pasukus Biržos tilto link, palei Danės upę galima išvysti sandėlių kompleksą. XIX a. antroje pusėje pastatytose saugyklose dabar šurmuliuoja kavinių ir restoranų svečiai. Buvę sandėliai sumūryti iš raudonų plytų, dviaukščiai, uždengti aukštu dvišlaičiu stogu. Tiesa, vienas sandėlis buvo trijų aukštų, tačiau iki šių dienų išliko tik dviaukščiai namai.

Mūsų laikų sulaukė ne visi neogotikos stiliaus pastatai. Tarp jų miesto architektai įspraudė ir modernų, skandinaviško stiliaus statinį.

Keliaudami palei Danę į priešingą pusę, prie Jono kalnelio pamatysite Prūsijos ir Malūno bastiono liekanų. Čia kadaise buvo nemažas bastionų kompleksas. 


Pastatų kompleksas 1167

Pastatų kompleksas 1167© Organizatoriai

Kur skamba varpai

Unikalios architektūros pavyzdžių žemėlapyje išskirtinę vietą užima išdidus Klaipėdos centrinio pašto pastatas. 2018 m. rudenį Liepų gatvėje esančiam statiniui sukaks 125 metai. Šis įspūdingas raudonų plytų mūras tebėra vienas žinomiausių ir turbūt gražiausių miesto architektūros paminklų. 1807–1808 m. jame gyveno būsimasis Prūsijos kaizeris Vilhelmas I, princas Frydrichas Vilhelmas, būsimasis Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV. Šiuose namuose dažnai lankėsi ir Prūsijos karalienė Luizė. Pašto kompleksą sudaro 3 statiniai. Centre – dviejų aukštų pašto įstaiga su mansardomis, abipus jos – du vienaaukščiai priestatai. Kadaise vienas iš jų buvo sandėlis ir arklidė, o kitame laikytos ištaigingos karietos. Pastatų iš raudonų klinkerinių plytų cokolių karnizai išpuošti žalios spalvos glazūra dengtomis keraminėmis detalėmis. Puošnios ir pašto išorinės durys – drožinėtos, dekoruotos metalinėmis grotelėmis. Rūmų bokštelyje veikia senovinis karilionas su 48 varpais. Klaipėdos pašto rūmų karilioną galima išgirsti savaitgaliais prieš ir po vidurdienio, svarbių švenčių dienomis.

Buvusiose kareivinėse – mokslų židinys

Pasukus Palangos kelio link, dešinėje pusėje iš tolo matomi buvusio kareivinių komplekso stogai. Dabartinio Klaipėdos universiteto studentų miestelio vietoje ne taip seniai buvo kareivinės. Kareivinių kompleksas statytas Prūsijos karo ministerijos iniciatyva, vėliau pastatus naudojo sovietų kariuomenė. 1993 m. kompleksas perduotas Klaipėdos universitetui. Dabar čia tyla įsiviešpatauja tik vasaros metu. Šeši neogotikinio stiliaus raudonų plytų statiniai, apjuosti tvirta tvora, išsaugojo unikalius mūrus. Išskirtiniai pastatų fasadai puošti laiptuotais frontonais, smailiaarkėmis nišomis ir apdailintais cokoliais. Kai kurių korpusų sienose suderintos raudono mūro ir šviesaus tinko juostos, primenančios jau minėtą fachverkinį karkasą, būdingą Vakarų Europos ir Klaipėdos krašto architektūrai.

Vakarinėje miesto dalyje išdėstytas Klaipėdos celiuliozės fabriko pastatų kompleksas. Nemuno gatvėje 2 numeriu pažymėti pastatai – dviejų aukštų. Čia taip pat išvysite lenktos fachverko konstrukcijos pavyzdžių, kurie atitinka estetinius jugendo stiliaus reikalavimus.

Nuo universiteto miestelio galima pasukti pajūrio link. Už Girulių, Kukuliškių kaimo kopose, slepiasi „Memel Nord“ baterija-muziejus. Šiuos karinius įtvirtinimus vokiečiai pastatė 1939 m. Iš pradžių tai buvo priešlaivinė baterija, turėjusi apsaugoti pakrantę nuo agresijos iš jūros pusės. Šito neprireikė, nes visą pakrantę okupavo patys vokiečiai, todėl svarbūs įrenginiai buvo perkelti į Norvegiją. Netrukus baterija performuota į priešlėktuvinę, ji buvo aktyviai naudojama. Dabar šiame bunkeryje rengiamos edukacinės ir pažintinės ekskursijos.


„Memel Nord“ baterija-muziejus-15

„Memel Nord“ baterija-muziejus-15© Organizatoriai

Prancūziška aura – Kretingos dvare

Po pasivaikščiojimo uostamiestyje aplankykite įdomią krašto istoriją menančias vietas Gargžduose. Netoli Gargždų teka Minijos upė, yra išlikusi užtvankos vieta, gargždiškių vadinama „pyla“. Kažkada padėjusi sukti vandens malūną, užtvanka dabar yra vertinama ekstremalius pojūčius mėgstančių baidarininkų. Gargždų mieste urbanistinio paveldo pavyzdys – kino teatras „Minija“ ir technikos paminklu pripažintas pėsčiųjų viadukas, atsiradęs 1938 m.

Nuo Gargždų siūlome sukti Dovilų ir Kiškėnų link. Dovilų miestelyje išliko istorinis dvaro pastatas, kuriame dabar veikia etninės kultūros centras. Kadaise klestėjusiuose Doviluose žmones traukė kassavaitiniai turgūs, kursavo dviratis keleivių vežimas. XIX a. antrojoje pusėje Dovilų gyvenvietė išaugo, nusistovėjo jos planinė struktūra. Centre dominuoja bažnyčia, šalia įsikūrė mokykla, pašto tarnyba, keli viešbučiai, smuklės ir turgaus aikštė.

Daugiau buvusių dvarų pastatų galima pamatyti Kiškėnuose, Lėbartuose ir Lankiškiuose.

Neblogai išsilaikęs ir dar vienas dvaras – Hugo Šojaus rūmai Šilutėje. Tai nesudėtingų formų vėlyvojo klasicizmo ir istorizmo laikų pastatas su santūriu, Klaipėdos kraštui būdingu dekoru. Antrąjį rūmų aukštą puošia langų ir palangių lipdiniai, pastogę juosia karnizas. Dvaras daug keitėsi – pokariu pastatai buvo perstatyti ir pritaikyti mokyklos poreikiams. Rūmuose ir priestate įrengtos klasės, kabinetai, arklidės buvo paverstos sporto ir aktų salėmis. Šiuo metu restauruotoje dvaro dalyje yra įsikūrusi Šilutės muziejaus administracija, veikia muziejaus biblioteka, įrengta dvaro dailės kūrinių ekspozicija.

Bene gražiausias ir turtingiausias iki mūsų dienų išlikęs dvaro ansamblis yra Kretingoje. Pirmasis 23 ha plote įsikūrusio dvaro savininkas – Vilniaus vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis, garsus jo vaismedžių sodas. Vėliau čia šeimininkavo didikai Zubovai ir Tiškevičiai. Grafas Juozapas Tiškevičius rekonstravo dvaro rūmus, įrengė garsųjį Kretingos žiemos sodą, kuris to meto Europoje buvo didžiausias privačioje valdoje puoselėjamas tokio pobūdžio kūrinys. Kadaise čia buvo sukurta prancūziško stiliaus parkams būdingų geometrinės formos gėlynų, kuriuos puošė fontanai su skulptūromis. Greta fontanų buvo pasodinta dailių medžių ir dekoratyvinių krūmų. 

Per karus ir pokario metais parkas smarkiai nukentėjo. Atgavus nepriklausomybę, imta rekonstruoti dvaro pastatus, buvusio vaismedžių sodo vietoje įkomponuotas astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu, atstatytas senasis fontanas, pasodinta naujų augalų. Čia sukurta ir erdvinė kompozicija, kurią sudaro 13 momentalių skulptūrų iš ąžuolo, akmens ir metalo, žyminčių senąsias baltų kultūros tradicijas. Šiandien Kretingos muziejus tęsia grafų Tiškevičių tradicijas, puoselėja parko erdves ir kasmet sulaukia tūkstančių lankytojų.


Kino teatras Minija-1

Kino teatras Minija-1© Organizatoriai

Kartenos kraštovaizdis ir M. Valančiaus gimtinė

Kviečiame užsukti į Kartenos istorinį-archeologinį kompleksą, esantį už penkiolikos kilometrų į rytus nuo Kretingos. Priešais miestelį didingai atrodo Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas – kaip ant delno ištirpsta Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Kadaise čia stovėjo medinė pilis. Piliakalnį, Laumės kūlį ir Lurdą jungia žiediniu maršrutu nutiesti apžvalgos takai. Bendras takų ilgis – 2,8 km.

Nuo Kartenos visai netoli iki Nasrėnų kaimo, kuriame įsikūręs vyskupo, rašytojo ir visuomenės veikėjo ir vyskupo Motiejaus Valančiaus muziejus. Svečius pasitinkanti Palangos Juzės skulptūra – ne vienintelis svarbus eksponatas. Sodyboje stovi liaudies architektūros paminklas – XVIII a. klėtis. Penkių kamarų klėtelėje įrengtos etnografinės ekspozicijos. Muziejaus sodyba papuošta septyniomis Kretingos rajono tautodailininkų sukurtomis monumentaliomis ąžuolinėmis medžio skulptūromis.

Architektūros atradimai Kuršių nerijoje

Urbanistinio paveldo pavyzdžių apstu UNESCO saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijoje. Čia išliko bene pusė visų XIX–XX a. pradžios pastatų ir senųjų poilsio namų. Kuršių nerijos pusiasalyje svečiams lenkiasi baltai, rudai ar mėlynai nudažyti, nendrių stogais uždengti namai. Ir būtinai su žirgeliais – gyvenimo sėkmės ir šeimos saugumo simboliais – ant kraigo. Šalia išdidžiai puikuojasi senosios Juodkrantės vilos, išgarsinusios visą Baltijos pajūrio regioną. Iš mažų žvejų kaimelių išaugusi Neringa jau XX a. virto garsia kurortų zona, kurią tuometiniai keliautojai lygino su Prancūzijos Rivjera.

Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas. Čia buvo 2 dideli viešbučiai, apie 20 privačių vilų ir pensionų. Iki šiol išlikusi medžio nėriniais išpuošta vila, kadaise vadinta „Monbijou“. Pagrindinis poilsiautojų srautas apsistodavo viešbučiuose „Kurische hof“ ir „Sturmhoefel“ (dabar – „Hotel May“). Naujam gyvenimui prikelta ir garsioji vila „Flora“. Pastato architektūra atspindi būdingiausias XIX a. antrosios pusės kurortų statybos tendencijas.

Už kelių žingsnių nuo Juodkrantės bažnyčios, buvusios XX a. pradžios mokyklos pastate įsikūręs Liudviko Rėzos kultūros centras. Tai tipiškas to meto Rytų Prūsijos pastatas, kuriame rengiamos įvairios Lietuvos ir užsienio menininkų parodos, koncertai ir kiti renginiai. Centre nuolat veikia istorinė ekspozicija, skirta Juodkrantės istorijai ir iškiliai šio krašto asmenybei – Karaliaučiaus universiteto profesoriui Martynui Liudvikui Rėzai.

Istorinę vertę išsaugojo ir senoji Preilos mokykla, pradėjusi darbą 1849 m., kai į šią gyvenvietę persikėlė užpustyto Naglių kaimo bendruomenė. Mokykla įsikūrė nedideliame žvejo namo tipo pastate. Statistika skelbia, kad 1857 m. Preiloje buvo 26 mokiniai. Vėliau pastatas buvo didinamas, po 80 metų mokykloje jau buvo 43 mokiniai, mokėsi vokiečių kalba.

Gali būti, kad retas poilsiautojas žino, jog Nidos senamiestis – tai kadaise buvęs Hakeno kaimas. Čia galu į marias išsidėsčiusios senosios žvejų sodybos, tarp jų ir visiems atviras muziejus - mėlynlangė etnografinė Nidos žvejo sodyba ant marių kranto, pietinėje senosios Nidos dalyje. Sodyba pastatyta vietinių meistrų. Ją sudaro du namai, sujungti vienas su kitu. Tokio tipo sodybos buvo gana dažnas reiškinys, kai šeimos atžala vesdavo, o jaunoji šeima įsikurdavo šalia tėvų. Namo virtuvėje stovi baltų glazūruotų koklių viryklė su duonkepe krosnimi. Restauruotoje erdvėje galima susipažinti su senųjų žvejų buitimi ir gyvenimo atmosfera.

XX a. pradžioje fantastišką klajojančių kopų pasaulį čia atrado rašytojas Thomas Mannas. Pagal specialų architektūrinį projektą rašytojo užsakymu čia buvo pastatytas vasarnamis, kuriame Nobelio premijos laureatas su žmona Katia ir šešiais vaikais praleido tris vasaras, parašė dalį trilogijos „Juozapas ir jo broliai“. Unikaliame pastate ne tik atkurtos rašytojo gyvenimo akimirkos, čia taip pat vyksta Thomo Manno festivalio renginiai.

Netoliese yra Hermano Blodės muziejus. Rytinėje Nidos žvejų gyvenvietės dalyje, Skruzdynėje, 1867 m. buvo įkurtas viešbutis. Po aštuoniolikos metų Hermanas Blodė perėmė tėvo viešbutį ir tapo garsiuoju „menininkų globėju“. Viešbučio menininkų verandoje lankėsi Sigmundas Freudas, Thomas Mannas, Maxas Pechsteinas ir gausus būrys talentingų tapytojų. Garsiausias kolonijos impresionistas buvo Lovis Corinthas, nutapęs etnografines Nidos kapines. Vėliau H. Blodės namas buvo nugriautas. Išpuoselėtą kūrėjų buveinę primena tik smarkiai pakitęs pietinis fligelis. Šiandien buvusiai menininkų kolonijai skirta viešbutyje „Nidos banga“ parengta nedidelė istorinė ekspozicija. 

Mažąją Lietuvą pažinsi, jei šimtą kilometrų numinsi.


Klaipėdos regiono dvarai, vilos ir stilingi senieji pastatai

Pažink Vakarų krantą.
+20