Šalia paveldo vertybe paskelbtos radijo stoties Žaliakalnyje galės iškilti penkiaaukščiai

Kauno radijo stoties pastatai pardavinėjami toliau.
Kauno radijo stoties pastatai pardavinėjami toliau.
  © Wikimapia

Telecentrui nepavyko parduoti Lietuvos pirmosios radijo stoties pastato Kaune, Vaižganto gatvėje. Aukcione neatsirado pirkėjų, norinčių įsigyti šį istoriškai unikalų pastatą ir išsinuomoti žemę po juo. Pardavėjai aiškina neva nesėkmę aukcione jie patyrė dėl to, kad likus dienai iki pardavimo Kultūros paveldo departamentas (KPD) šį objektą paskelbė nacionaline vertybe. Bet ar taip yra iš tikrųjų?

Paveldo vertė mažina kainą?

„Kultūros paveldo departamento skuboti veiksmai, įrašant objektą į kultūros vertybių registrą aukciono išvakarėse ir dirbtinai sukeltas triukšmas, esą senoji radijo stotis gali būti nugriauta (nors tokia rizika buvo lygi nuliui), deja, padarė meškos paslaugą, ir objektas liko neparduotas“, – teigė Telecentro vadovas Remigijus Šeris.

Spėjama, kad, atsiradus paveldosauginiams apribojimams, šio objekto kaina gali mažėti.

„Pastato įtraukimas į sąrašą tiesiogiai susijęs su pastato kainos kritimu, nes atsiranda apribojimų atliekant remontą“, – įsitikinęs R. Šeris.

Balandžio viduryje tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ aukcione buvo bandoma parduoti pagrindinį pastatą Vaižganto g. 13D, kelis pagalbinius ūkio pastatus ir kelias kiemo aikšteles. Daugiau kaip 40 arų žemės sklypas po statiniais būtų nuomojamas iš valstybės. Pagrindinio pastato plotas – daugiau kaip 500 kv. m. Pradinė visų šių objektų pardavimo kaina aukcione buvo 900 tūkst. eurų.

Tikisi, kad liks valdiškose rankose

Paveldosaugininkai vertingomis buvusio radijo pastato savybėmis pripažino jo tūrį, aukštų išplanavimą, fasadų detales, pačią pastato konstrukciją, grindų dangą.

Pasikeitus sąlygoms, Telecentras iš naujo atliks pastato vertinimą ir vėl skelbs aukcioną pastatui parduoti, nes statinys, anot vadovo, bendrovei nereikalingas ir sukelia tik papildomų išlaidų.

„Suprantame, kad pastatas istoriškai labai svarbus Lietuvai, LRT, Kauno miesto savivaldybei, todėl tikimės, kad jie dalyvaus būsimame aukcione ir įsigis pastatą, pasiūlydami tinkamą kainą, kad galėtų tinkamai pasirūpinti istorinio paveldo pastatu“, – vylėsi R. Šeris.


Pirmoji Lietuvoje Kauno radijo stotis.

Pirmoji Lietuvoje Kauno radijo stotis.© Pilotas.lt

Telecentras iš naujo atliks pastato vertinimą ir vėl skelbs aukcioną pastatui parduoti, nes statinys, anot vadovo, bendrovei nereikalingas ir sukelia tik papildomų išlaidų. Pilotas.lt nuotr.

Gali iškilti penkiaaukštis?

Beje, pirmosios Lietuvoje radijo stoties įrašymas į Kultūros vertybių registrą nereguliuoja sklypo užstatymo tankio.

Jį nustatė Kauno savivaldybė, tvirtindama specialiuosius ir detaliuosius planus. Šis objektas patenka į miesto istorinę dalį, vadinamą Kauno Žaliakalnio 1-ąja.

Kaip pasakojo savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, pagal specialiojo plano sprendinius šiam sklypui patvirtintas užstatymo tankumas – iki 35 proc., o užstatymo intensyvumas – iki 135 proc.

„Pastatų aukštis šiame sklype gali siekti iki 14 metrų“, – pridūrė specialistas. Taigi ši vieta, nepaisant atsiradusių naujų paveldosaugos reikalavimų, vis dar turėtų traukti investuotojų dėmesį.


Kauno sporto halė

Kauno sporto halė© Pilotas.lt

Radijo stotis yra Žaliakalnyje – vaizdingame ir brangiame Kauno rajone, netoli istorinės Sporto halės ir Ąžuolyno.

Kas atsitiko prieš 15 metų?

Telecentro vadovas R. Šeris priminė, kad jo vadovaujama bendrovė dar 2003 m. inicijavo šio pastato paveldosaugos ekspertizę. Ją atliko KPD ekspertai.

„Išvadoje buvo pasiūlyta įrašyti pirmąjį radijo stoties pastatą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Belieka apgailestauti, kad tuo metu KPD sprendimo nepriėmė. Tai buvo padaryta tik dabar, kai buvo paskelbtas objekto pardavimas“, – pastebėjo Telecentro vadovas.

Radijas – karo sukūryje

Lietuvos pirmosios radijo stoties pastato istorija prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kai Kauno tvirtovėje buvo pradėti diegti moderniausi to laiko inžinerinės technikos pasiekimai. Radijo ryšio įrangai sumontuoti buvo pastatytas laikinas pastatas, o 1912 m. rudenį ant aukščiausio Žaliakalnio šlaito buvo pradėti nuolatinės radijo stoties pastato-bunkerio statybos darbai.

Siekiant apsaugoti brangią ryšio įrangą nuo artilerijos pabūklų grėsmės, įrengtos iki 4 m storio pastato-bunkerio sienos, kurias dengė žemių pylimas, tik paties radijo pastato fasadas buvo paliktas atviras.

1915 m. radijo stotį užėmė Vokietijos kariuomenė, kuri, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1919 m. liepos 9 d. pastatą perdavė besikuriančiai Lietuvos kariuomenei. Kadangi 1,5 kW galingumo kibirkštinė telegrafinė radijo stotis nebeatitiko tų dienų poreikių, nutarta iš pagrindų rekonstruoti patį pastatą, įrangą pritaikyti radiofonijai.

Po 1923–1926 m. prancūzų bendrovės „Societé Française Radioélectrique“ įvykdytos rekonstrukcijos radijo stoties pastatas įgavo dabartinį vaizdą – nukastas žemių pylimas, užstatytas antras aukštas, suformuoti fasadai, pertvarkytos vidaus patalpos. 1926 m. birželio 12 d. 19 val. į eterį išskriejo pirmieji lietuviško radijo žodžiai „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“. Pirmaisiais transliacijų metais laidos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų paskaitos, muzika.

1928 m. išnuomotos patalpos Laisvės al., iki tol radijo stoties pastate buvusi studija perkelta į Kauno miesto centrą, o 1933 m. – į specialiai įrengtą pastatą S. Daukanto g. 

1933 m. radijo stoties galia buvo 7 kW, bet to nepakako. 1936 m. pradėta naujos, galingesnės, stoties statyba Sitkūnuose.

Dėl Antrojo pasaulinio karo sustojus naujos radijo stoties statybos darbams transliacijos iš Žaliakalnio tęsėsi iki 1950 m.