Biržų gydymo įstaigų atstovai šiaušiasi prieš ministerijos planus

Po pertvarkos biržiečiams artimiausia ligoninė būtų Panevėžyje.
Po pertvarkos biržiečiams artimiausia ligoninė būtų Panevėžyje.
  © „Sekundės“ archyvas

Šiemet Lietuvoje gali įvykti dar viena valdančiosios daugumos inicijuojama pertvarka. Bus parengtas gydymo įstaigų tinklo optimizavimo planas. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planus, prie didžiųjų ligoninių turėtų prisijungti rajonuose veikiančios gydymo įstaigos. Ateityje rajonuose gali likti tik skubios pagalbos skyriai bei palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės.

Vyksta diskusijos

„Šiaurės rytų“ prašymu Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene projektų vadovė Gabrielė Banaitytė atsiuntė informacijos apie galimą pertvarką. 

„Reikėtų paminėti, kad jau dabar Lietuvoje yra pavyzdžių, kai gydymo įstaigos susijungia. Apie tai yra diskutuojama ir regionuose. Pavyzdžiui, neseniai Alytuje vykusiame susitikime ministras Aurelijus Veryga su miesto ir gydymo įstaigų vadovais kalbėjosi apie ligoninių regioninio planavimo idėjas. Kol kas jokių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta, kaip jau minėta, vyksta diskusijos“, – teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Anot jos, kol kas tai ankstyvi klausimai, nes tik dabar prasidėjo diskusijos apie gydymo įstaigų tinklo pertvarką, vyksta susitikimai, pasitarimai su savivaldybių ir ligoninių vadovais. Per šiuos metus turi būti parengtas planas, kaip optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, kad jis veiktų efektyviai.

„O kad tai daryti būtina ir reikia, turbūt mažai kas prieštarautų. Juk labai svarbu regionuose užtikrinti efektyvų gydymo įstaigų darbą, kuris būtų ir ekonomine prasme geras. Efektyviai reiškia ir tai, kad būtų ne tik tuščios sienos ir pastatai be pacientų, bet kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurių reikia regionų gyventojams. Galutinių sprendimų nėra, nes jie ir negali būti skuboti. Tai jautrus klausimas, todėl reikia daug diskutuoti su visomis pusėmis, tai ir yra daroma“, – teigiama pranešime.

Viską lemia steigėjas

Ką tokie sveikatos apsaugos ministro planai reiškia rajonuose gyvenantiems žmonėms? Pavyzdžiui, po pertvarkos biržiečiams artimiausia ligoninė būtų Panevėžyje. 

„Fantazuoti jie gali. Viską lemia steigėjas, o ne ministerija. Antro lygio ligoninės priklauso savivaldybėms. Rajono taryba yra steigėjas, be jos niekas nieko negali pakeisti“, – kalbėjo Biržų ligoninės direktorius Nikolajus Jeloza.

Jis sakė nesuprantantis, kodėl kurstomas toks ažiotažas, kalbama apie rajono ligoninių jungimą. „Jei jie galėtų, seniai rajono ligonines būtų numarinę. Gali būti, kad prasidės finansinis spaudimas. Jis tik tokį svertą ir turi – finansinį“, – svarstė gydytojas.

Siūlo tvarkyti įkainius

Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas tokius Sveikatos apsaugos ministerijos planus pavadino rajoninių ligoninių marinimu ir tyčiniu žlugdymu. „Koks jaunas darbuotojas gali važiuoti dirbti į žlugdomą ligoninę? Bus dar viena emigracijos banga“, – piktinosi L. Sologubovas.

Kalbėdamas apie polikliniką, kuriai vadovauja, L. Sologubovas neslėpė, kad ir ši įstaiga yra patyrusi nuostolių. Ir ne todėl, kad mažai ar blogai dirbtų. „Žmonės sensta, jų daugėja, darbingo amžiaus žmonių mažėja. Nedirbančių žmonių gydymui taikomi kiti įkainiai. Tiesiog reikėtų sutvarkyti klausimą dėl įkainių, o ne marinti gydymo įstaigas“, – įsitikinęs L. Sologubovas.

Gydytojas žino, kiek daug išsiųstų pacientų grąžinama iš Panevėžio respublikinės ligoninės. Taip yra todėl, kad dažnai teigiama, jog šioje gydymo įstaigoje nėra vietų. „Tai ką, Panevėžys išsipūs? Kiek iš ten dabar grąžina ligonių“, – stebėjosi jis.

Biržų rajone šiuo metu yra du greitosios medicinos pagalbos postai. Tačiau jei būtų uždaroma ligoninė, reikėtų dar mažiausiai dviejų, kad pacientus būtų galima pervežti į kitas gydymo įstaigas.

Planų realizavimu netiki

Biržų šeimos gydytojų centro vadovė Elena Šakelienė sako girdėjusi apie planus mažąsias ligonines prijungti prie didžiųjų, tačiau netiki, kad taip iš tiesų įvyks. 

„Negerai. Rajono ligoninės turi likti. Reikia stiprinti bazę vietoje. Kaip tik reikėtų daugiau diagnostinės aparatūros, kad lengviau galima būtų diagnozuoti ligas. Tarkim, Biržuose buvo panaikinta bakteriologinė laboratorija. Jos nebuvimas labai apsunkino diagnozavimą“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak E. Šakelienės, situacija, prijungus ligonines, pablogintų žmonių padėtį. Ne visi gyventojai turi automobilius, tad į už kelių šimtų kilometrų esančią ligoninę nuvykti ar ten gulintį ligonį aplankyti būtų labai sudėtinga. Dar viena priežastis, kodėl Biržuose būtina išlikti ligoninei, anot gydytojos E. Šakelienės, yra ta, jog mūsų kraštas yra pačiame Lietuvos pakraštyje, šiaurėje, atokiau nuo didžiųjų miestų.