Tyrimas atskleidė valstybinių įmonių politizacijos lygį: be partijų įtakos, bičiulysčių – nė iš vietos

Sergejus Muravjovas ir Rugilė Trumpytė
Sergejus Muravjovas ir Rugilė Trumpytė
© Dmitrijus Radlinskas

Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybos nėra pakankamai atsparios politikų ir verslo įtakai, teigiame trečiadienį pristatytoje „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktoje studijoje.

Lietuvai siekiant įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) buvo susirūpinta valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veikla ir galimybėmis joms daryti politinę įtaką. 2017 m. Valstybės kontrolės atlikto audito išvadose skelbta, kad Lietuvoje trūksta nuoseklios įmonių valdymo politikos, neaišku, kaip šios įmonės turėtų siekti valstybei aktualių tikslų.

Poreikį detaliau pažvelgti į situaciją nusprendusio TILS atstovai Sergejus Muravjovas ir Rugilė Trumpytė trečiadienį dalyvavo Alfa.lt konferencijoje. Siekdami ištirti, kaip valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse valdomi interesų konfliktai ir kiek politizuota gali būti jų veikla, jie atkreipė dėmesį į minėtų įmonių sąsajas su politinėmis partijomis, interesų konfliktus priimant sprendimus ir viešumo stoką.

Be partijų įtakos neapsieinama

TILS atliktas tyrimas rodo, kad 2017 m. 4 iš 10 valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovai buvo susiję su politinėmis partijomis ar susivienijimais, dažniausiai – su Lietuvos socialdemokratais, liberalais ir konservatoriais. Nuo 2007 m. su Socialdemokratų partija bent kartą rinkimuose yra dalyvavę 50, su Liberalų ir centro sąjunga – 19, su Lietuvos liberalų sąjunga – 18, su Tėvynės Sąjunga – 17 valstybės ar savivaldybių įmonių vadovų.

reklama

Sąsajų yra beveik su visomis politinėmis partijomis didžiojoje dalyje šalies regionų. Tačiau, kaip pastebėjo S. Muravjovas, tai visiškas minimumas. „Reikia suprasti, kad sąsajų gali būti daug daugiau, tiek giminystės, tiek bičiulystės ryšių, – sakė TILS vadovas. – Todėl tyrimo tikslas yra paskatinti užduoti klausimus, leisti prieiti prie reikalingų duomenų, nevengti pokalbių apie interesų konfliktus, paskatinti mūsų įmones veikti pagrįstai – su labai aiškiais strateginiais tikslais ir kuo didesniu skaidrumu.“

Vadovų kaita tik techninė

Tyrime pastebima, kad po Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų stambiausių valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių šimtukuose vyksta vadovų kaita. Esą nuo 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų vadovai pasikeitė 37-ose savivaldybių valdomose įmonėse, o nuo 2016 m. Seimo rinkimų vadovų kaita įvyko 27-ose valstybės valdomose įmonėse.

Kai kurių įmonių vadovai keičiasi po kiekvienų rinkimų, kartais – net po kelis kartus. Pavyzdžiui, Vilniaus m. savivaldybei pavaldžios įmonės UAB „Vilniaus vandenys“ vadovai po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų keitėsi 2 kartus, po 2011 m. rinkimų – 1 kartą, po 2015 m. rinkimų – 2 kartus. Kauno m. savivaldybei pavaldžios įmonės UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ vadovai keitėsi po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų, po 2011 m. rinkimų keitėsi 3 kartus, po 2015 m. – 1 kartą.

Iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad vyksta šioks toks atsinaujinimas, tačiau, kaip pastebėjo S. Muravjovas, duomenis reikia panagrinėti išsamiau: „Kartais susidaro įspūdis, kad vyksta savotiškos rokiruotės: grįžta žmonės, kurie buvo prieš kurį laiką, tada juos pakeičia tie patys žmonės. Yra įmonių, kur per pastaruosius dešimt metų keitėsi penki vadovai, bet realiai pasikeitė du asmenys.“

reklama

Diskusijose gimsta tiesa

Studija rodo, kad nėra skiriama pakankamai dėmesio interesų konfliktams. S. Muravjovas mano, kad į interesus reikia žvelgti labai paprastai: „Tai yra veiklos arba kitos aplinkybės, apie kurias būtina žinoti bei suprasti, kas jas gali paveikti. O jei kyla abejonių, vis tiek jas deklaruoti, leisti kitiems patarti. Tokios sveikos sampratos, paprasto požiūrio dažnai nėra.“

R. Trumpytė pridūrė, kad įmonių valdybų nariams daugeliu atvejų neaišku, kaip jiems reikėtų valdyti interesus, dalis teigė, kad jų valdybose interesai nėra valdomi. Viešai prieinamos informacijos apie valdybos narių interesus esą taip pat mažai. Iš 25 didžiausių valstybės valdomų įmonių, turinčių valdybas, apie jų sudėtį skelbė 21 įmonė, tačiau šių asmenų interesus pristatė vos 5. Iš 30 savivaldybių valdomų įmonių valdybų sudėtį viešino 27, tačiau apie valdybos narių interesus – tik 3.

„Tai neramina, nes dažnai turėtume kalbėti ne tik apie politikų, bet ir verslo daromą įtaką, – sakė S. Muravjovas. – Jokia paslaptis, kad į mums svarbių įmonių valdybas ateina žmonės iš verslo. Galbūt jie yra profesionalai, išmano savo veiklos sritį, tačiau taip pat dažnai ateina ir iš konkuruojančių bendrovių, įmonių, kurios gali turėti naudos, jeigu jų atstovai nuspręstų balsuoti vienaip ar kitaip.“ 

Jo nuomone, valdybų nariai turėtų kelti klausimus, ar vienas arba kitas asmuo neturėtų būti nušalinamas nuo su juo susijusių sprendimų, svarstymo ir klausimų nagrinėjimo.

reklama

Didesnis dėmesys savivaldybėms

Jei praktiką valstybės valdomose įmonėse diskutuoti apie interesų konfliktus galima laikyti besiformuojančia, savivaldybėse esą to labai trūksta. „Savivaldybių valdomose įmonėse kol kas to neišgirdome, tad gali būti, kad ten problema yra didesnė. Dar ir dėl to, kad mes nuolat koncentruojamės į valstybės valdomas įmones. Savivaldybės valdomos įmonės lieka šešėlyje“, – sakė R. Trumpytė.

Savivaldybės valdomų įmonių pasyvumas pirmiausia gali būti stebimas viešai prieinamuose duomenyse, kurie yra skelbiami jų interneto svetainėse. „Valstybės valdomos įmonės daugiau pasako apie tai, ką jos rėmė per paramos skirstymo mechanizmus: kokias organizacijas ar projektus. Savivaldybės valdomos įmonės tai daro pasyviau, – komentavo R. Trumpytė. – Kartais, jeigu ir pasako, ką parėmė, visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių.“

S. Muravjovas pastebėjo, kad tai susiję su šiek tiek rizikingesne savivaldybių valdomų įmonių veikla. „Regionuose yra daugiau su korupcija susijusių pavojų. Jos vis dar gali vykdyti vidaus sandorius, valstybės valdomos įmonės šito daryti negali, – minėjo pašnekovas. – Savivaldybių valdomos įmonės dažnai lieka užmarštyje, tarsi savotiškos pelkės, giminių, bičiulių, partijų narių įdarbinimo centrai.“

Kita vertus, jos turi daug daugiau sąlyčio taškų su gyventojais, todėl joms turi būti skiriamas didesnis dėmesys. „Mes mokame už šildymą, vandenį, naudojamės visuomeniniu transportu ir pagal tai, kaip tos įmonės dirba, kaip jos aptarnauja mus kasdien, sprendžiame apie visą valstybę. Turiu įtarimą, kad šios įmonės galėtų ir turėtų skirti daugiau dėmesio paslaugų kokybei ir atskaitingumui, nes matome, kad jos dar nėra įpratusios aiškiai ir profesionaliai bendrauti su tavimi kaip su paslaugų gavėju“, – sakė TILS vadovas. 

reklama

reklama

Tyrimas atskleidė valstybinių įmonių politizacijos lygį: be partijų įtakos, bičiulysčių – nė iš vietos

Sergejus Muravjovas ir Rugilė Trumpytė