A. Gelūnas – apie seksualinio priekabiavimo skandalus: feisbukinis teisingumas kelia abejonių

Arūnas Gelūnas
Arūnas Gelūnas
  © Paulius Peleckis

Kultūros ir meno pasaulio autoritetus nuo pjedestalo verčiančios „MeToo“ liudijimų bangos vis dar vilnija. Apkaltinti nederamu elgesiu reaguoja skirtingai – vieni bent iš dalies tai pripažįsta, kiti tyliai traukiasi iš pareigų, o kai kurie kaltinimus kategoriškai neigia ir net tikina „Rusijos ranka“. O kaip reaguoti turėtų visuomenė? Kodėl skandalai vienas po kito nutinka būtent menininkų terpėje?

Kaip pirmadienį naujienų portalui Delfi.lt paviešino Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, skundų dėl Jono Gasiūno sulaukta dar 2001 m., tai dabartinė akademijos vadovybė esą sužinojo patikrinusi archyvus.

reklama

Seimo narys ir buvęs VDA prorektorius Arūnas Gelūnas prisiminė laikus, kai pats dirbo akademijoje. Menininkų kalvėje prorektoriumi jis tapo 2004 m. ir dirbo iki pasiūlymo tapti kultūros ministru 2010-aisiais. Kaip pats sakė, apie seksualinio priekabiavimo, psichologinio smurto atvejus tuomet nekalbėta. Jeigu tai ir vyko, bent jau universiteto vadovybė skundų nesulaukdavo.

„Skundų būdavo dėl kitų dalykų – netinkamas įvertinimas ar noras išvažiuoti į užsienį. Būdavo akademinių konfliktų dėl konceptualiai netinkamų dėstytojų, bet dėl seksualinio priekabiavimo, kiek mano atmintis neša, aš neprisimenu nei vieno skundo, nei vieno pokalbio rektorate“, – sakė politikas.

reklama


VDA sudrebino dėstytojo J. Gasiūno skandalas

VDA sudrebino dėstytojo J. Gasiūno skandalas© Alfa.lt fotomontažas

Kai nederamu elgesiu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoją Joną Vaitkų praėjusią savaitę apkaltinusi scenografė Simona Biekšaitė parašė, esą menininkas ją padirbėti kvietėsi į namus, viešumoje dalis komentatorių reagavo, kad tai nederama bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar priekabiavimas buvo.

A. Gelūnas sakė, kad tai nėra neįprasta ir savaime nėra kažkas smerktino.

„Mano kai kurie kolegos, pavyzdžiui, kavinėje kokį seminarą organizuodavo, bet aš nematydavau nieko blogo dėl to, nes taip vyksta ir Vakaruose. Yra įprasta, kad profesorius daro priėmimą pas save namuose, pasikviečia kolegas ir gabesnius studentus prisijungti, taip parodydamas dėmesio ženklą. Mes per daug nesukome galvos, o skundai buvo tik dėl kitų dalykų. [...] Tada, tiesą pasakius, nebuvo ir tokios kultūros, vyravo drovumas tais klausimais – nebuvo „MeToo“ ir niekas viešai nekalbėjo“, – prisiminė A. Gelūnas.

„Kolegos susiburkavo, studentai elgėsi vienaip ar kitaip išvykę kur nors į vasaros praktikas, bet tai nebuvo dramatiška, nedvelkė išnaudojimu ar psichologiniu teroru, kaip matome dabar“, – pridūrė jis.

Paklaustas, kodėl apie patvirtintus ar įtariamus piktnaudžiavimo padėtimi atvejus, siekiant seksualiai išnaudoti merginas, dažniausiai girdime iš kultūros pasaulio (prieš kaltinimus VDA dėstytojams ir J. Vaitkui įtarimų sulaukė kino režisierius Šarūnas Bartas, dėl priekabių aktorės atžvilgiu darbo neteko ir Panevėžio Juozo Miltinio teatro vadovas), A. Gelūnas išskiria dvi priežastis.

reklama

„Pati meno studijų metodologija ganėtinai skiriasi. [...] Meno studijose tas kontaktas tarp dėsytojo ir studento – ar tai būtų tapybos darbų koregavimas, ar aktoriaus vaidmens plėtojimas – neretai būna tokios situacijos, kai dėstytojas turi individualų dialogą su studentu. Gali turbūt ir sukurti tokią situaciją, sakydamas „aš būsiu tame kabinete, tu man užnešk darbus, aš pakomentuosiu, vienas prieš vieną“. Kalbant apie kitas studijas, kurios vyksta auditorijoje, kur liudininkai ir kiti studentai, manau, priekabiavimui čia prielaidos daug menkesnės.

Antras aspektas – didelis emocinis krūvis. Menas, ar tai būtų tapyba, ar kitos šakos, o aktorystė, režisūra turbūt labiausiai, yra susiję su savo emocinių ribų tikrinimu, labai dideliu savęs emociniu įdėjimu į tai, ką darai. Pati kokybė reikalauja, kad kūrėjas investuotų savęs labai daug emociškai, susitapatintų su tuo, ką daro“, – Alfa.lt sakė pašnekovas.


Režisierius Jonas Vaitkus (nuotr. Dmitrij Matvejev)

Režisierius Jonas Vaitkus (nuotr. Dmitrij Matvejev)© Organizatoriai

Priekabiavimu arba nederamu elgesiu VDA dėstytoją, profesorių Joną Gasiūną kaltina mažiausiai 28 buvę ar esami akademijos auklėtiniai – bent tiek atsiliepimų apie Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą sulaukė VDA vadovai. A. Gelūnas sakė, kad rektoriaus vietoje veikiausiai būtų pasielgęs taip pat ir primygtinai siūlytų trauktis iš aukštosios mokyklos, tačiau jam kyla abejonių dėl kai kurių kaltinimų pagrįstumo.

Viena pirmųjų interneto tinklaraštyje akadespaslaptis.lt pasisakiusių autorių pasakojo, kad J. Gasiūnas esą proga santykiauti su studente pasinaudojo, kai ji buvo neblaivi. Po to, pasak anoniminės autorės, intymūs santykiai tęsėsi.

„Taip, tą pirmąjį kartą buvo smalsu, buvau tokia girta, kad, matyt, būčiau sutikusi su daug kuo. Deja, vėliau reikėjo tai daryti ir blaiviai, buvo šlykštu. J.G. rašydavo sms: „Ateik.“ Kodėl eidavau? Bijodavau, be galo bijojau prarasti įsivaizduojamą viršenybę prieš kitus studentus, juk gaudavau gerus pažymius, mane „išgelbėdavo“, pasakęs, ką ir kaip tapyti (tuo metu man taip atrodė)“, – pasakojama įraše.

Kaip sakė A. Gelūnas, tokie pasakojimai palieka dviprasmišką įspūdį. „Turbūt pakinta žmogaus moralinės nuostatos – tuo metu tarsi miegama dėl geresnių pažymių ir išskirtinės pozicijos savo kurse tarp kitų kolegų, o po to praeina metai, kažkas pasikeičia ir tai yra įvertinama kaip teroras ir psichologinis smurtas, seksualinis išnaudojimas. Jeigu tai virstų teisminiu ginču, juridiniu tyrimu, aš manau, kad tai būtų labai sudėtingas tyrimas ir nebūtų tokio vienareikšmio įvertinimo, kaip dabar atrodo.

Labai sudėtinga kokius 2005-uosius vertinti iš 2018-ųjų perspektyvos. Tada tikrai svarbūs atrodė kiti dalykai, tokios diskusijos nebuvo paplitusios, nebuvo raštu ar net užuominomis dėl to kreipiamasi. Dabar, atrodo, reikia sukurti sistemą, kad asmuo, išlaikydamas anonimiškumą, galėtų laiku įvardyti priekabiavimą ir užkirsti kelią ankstyvojoje fazėje – ar vedėjas, ar dekanas, rektorius su prorektoriais turėtų galimybę išsikviesti asmenį ir labai rimtai įspėti, kad susikaupusi problema nevirstų bomba kaip dabar“, – sakė pašnekovas.

reklama

Šiomis savaitėmis kilo ir kalbų apie Nacionalinės kultūros ir meno premijos likimą. Vasario 16 d. ją turėtų atsiimti Gintautas Trimakas, kuris esą gašliai elgėsi su keliomis studentėmis. Fotomenininkas bent iš dalies kaltę pripažino.


Gintautas Trimakas

Gintautas Trimakas© „Facebook“

A. Gelūno manymu, profesiniam įvertinimui anuliuoti nepakanka anoniminių kaltinimų socialiniuose tinkluose.

„Aš labiau tikiu tikru teisingumu, kai sprendžia teismai po išsamaus tyrimo. Feisbukinis teisingumas man dažnai kelia abejonių. Nors aš suprantu, kad tai yra moderni priemonė pasakyti nuomonę, pasakyti tam tikrus dalykus, bet vis tiek akivaizdu, kad socialiniuose tinkluose žmonės stengiasi atrodyti geresni – nuslėpti trūkumus, išryškint privalumus. Ar liudijimo feisbuke užtenka žmogaus reputacijai? Fundamentaliai esu linkęs abejoti.

Jeigu jau kalbama apie tokius dalykus kaip atleidimas iš darbo, premijos atėmimas, tai yra rimti dalykai. Jokiu būdu nesakau, kad tai yra šmeižtas ar melagingos žinutės, bet juk labai laisvai galėtų būti. Sutikite, kad kas nors ar papirktas, paskatintas ar supykęs gali imti ir parašyti tokią žinutę, teoriškai įmanoma situacija, kad visiškai nekaltas žmogus gali būti labai suteršta reputacija ir sudaužytu gyvenimu be jokio pagrindo. Socialinių tinklų žinutės kaip juridinis pagrindas nulinčiuoti žmogų neatrodo pakankamas“, – teigė politikas.

Alfa.lt primena, kad dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu iš pareigų pasitraukė VDA dėstytojai J. Gasiūnas ir Arvydas Liepuonius, o LMTA dirbantis režisierius Jonas Vaitkus antradienį pavadino jam mestus kaltinimus dalimi šmeižto kampanijos, kurią vykdo Rusijos propagandiniai kanalai, artėjant Lietuvos rusų dramos teatro vadovo rinkimams. Rektorato sprendimu J. Vaitkus ketvirtadienį nušalintas nuo darbo su studentais, kol bus atliekamas ikiteisminis tyrimas.

reklama