Avangardinio kino kūrėjas J. Mekas: „Viskas buvo suplanuota angelų“

J. Mekas su kamera nesiskiria.
J. Mekas su kamera nesiskiria.
  © Andrius Petrulevičius

Mažasis gimtųjų Semeniškių žemdirbys, Biržų garbės pilietis, pasaulio žmogus, avangardinio kino kūrėjas, poetas Jonas Mekas per Kūčias švęs 95-ąjį jubiliejų. Švęs Niujorke, į kurį jis atvyko būdamas 27-erių. Iš Lietuvos, Semeniškių, jis išvyko 1944 metais kartu su broliu Adolfu, kuris mirė 2011 metais. Pasaulio megapolyje gyvena 68-erius metus, prieš tai 5 metus praleidęs Vokietijoje, pabėgėlių nuo karo stovykloje. 1970 m. įkūrė kino filmų archyvą (angl. Anthology Film Archives) – vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų. Jis yra prestižinių mokslo ir akademinių įstaigų garbės daktaras bei profesorius, tarptautinių kino festivalių laureatas, apdovanotas reikšmingomis premijomis.

Gruodžio 3 d. Frankfurte prie Maino J. Mekui videomedijų bienalės „B 3“ metu įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus. 

reklama

„Kas jau kas, bet J. Mekas labai gerai savo kailiu žino, kad gimtajame kaime pranašu nebūsi. Prieš beveik 10 metų buvo aktyviai puolamas ir niekinamas dėl to, kad pardavė jam nuosavybės teise priklausiusią Jurgio Mačiūno, ištiso pasaulinio judėjimo „Fluxus“ pradininko, meno kūrinių kolekciją. Motyvų viešai pašaipai ir priekaištams būta visokių – nuo paprasčiausio piniginio pavydo iki nevisavertiškumo jausenų, kurias išgyveno puolusieji J. Meką“, – „Kupiškėnų mintyse“ praėjusią savaitę rašė Ramūnas Čičelis, filologijos mokslų daktaras.

„Šiaurės rytai“ šiandien publikuoja taupų žodžiais, bet gilų mintimis Jono Meko interviu. Pats kūrėjas prie šio interviu pridėjo frazę, kad poetai žodžiais nesišvaisto...

reklama


Avangardinio kino kūrėjas Jonas Mekas, 2017

Avangardinio kino kūrėjas Jonas Mekas, 2017© „Šiaurės rytai“

Gerbiamas Jonai, kokiomis nuotaikomis gyvenate?

Gyvenu normaliai, nesiskubindamas, žingsnis po žingsnio, žiūrėdamas ne atgal, bet į priekį, ir grožėdamasis pasauliu.

Jeigu būtų galima atsukti laiką atgal, į 1944 metus, kai išvykote iš namų ir Lietuvos su broliu Adolfu, ar dabar pasielgtumėte taip pat?

Taip. Jeigu reikėtų pakartoti gyvenimą, jį pakartočiau lygiai taip, kaip dabartiniam gyvenime. Kodėl? Nes niekas nebuvo mano planuota. Viskas buvo suplanuota angelų. Aš nežinau, o jie žino.

Įsivaizduokime – jūs grįžtate į Semeniškių kaimą, pilną gyventojų ir judesio. Koks būtų pirmasis jūsų darbas kaime ir gimtojoje sodyboje?

Sustočiau ir pasakyčiau: čia įvyko stebuklas...

Tikrą, be stebuklo versiją galite matyti mano filme „Prisiminimai iš kelionės po Lietuvą“. Aš grįžtu namo. Ir pirmiausia aš einu prie šulinio atsigerti Semeniškių vandens! Ir sakau: o nerasi niekur tokio vandens, kaip Semeniškių vanduo...

Viename savo interviu esate sakęs, kad pirmoji pažintis su kinu jus ištiko Biržuose, kai buvote gimnazistas. Simboliška, kad pats pirmasis jūsų pamatytas kino filmas buvo amerikietiškas. Ar tada, būdamas gimnazistas, galėjote kiek nors nujausti, kad pats tapsite kino kūrėju?

Ne, to tai aš niekados neįsivaizdavau...

Kokie jūsų prisiminimai iš Biržų gimnazijos, kuri šiemet švenčia 100-ąsias metines?

Aš palyginus gana trumpą laiką praleidau Biržų gimnazijoje. Bet veidai prisimena. Draugų. Mokytojų. Girdžiu juoką. Jaunystės pradžia. Ir konfuzija. Keli tušti suolai vieną rytą. Išvežimai. Knygos. Knygos.

Sakote, kad nefilmuojate, o videografuojate. Ką dabar videografuojate? O ką rašote?

Ką filmuoju, galite matyti internete: jonasmekasfilms.com. Ką rašau – ten pat. Gyvenimas eina toliau. Žingsnis po žingsnio...

Jūs vis dar puikiai rašote ir kalbate lietuviškai. Ar gyvenant tarp Soho menininkų, sėdint Manheteno kavinėse, klaidžiojant po beribį Niujorką ir pasaulį lietuvių kalba jums vis dar svarbi? Gal ir papilietišką tarmę pamenate?

Aš visados būsiu papilietis. Aš nu Popilia.

Ką nusinešėte į Ameriką ir pasaulį iš „basų kojų kultūros“? Tai jūsų posakis apie žmogaus vaikystę, kuri iš dalies ir nulemia tai, kas tokie esame.

Kai išvažiavau iš Lietuvos, aš išsivežiau savo vaikystę. O ji buvo didelė ir graži, nes mano vaikystė buvo Semeniškių Rojuje. Tai išsivežiau su savim to Rojaus gabaliukus ir juos vis saugau, ir kartais pasidalinu su kitais.

Mielas Jonai, palinkėkite ką nors biržiečiams...

Gero vėjo biržiečiams ir papiliečiams! Iš Rojaus pusės!

Ačiū!

Šiek tiek vėliau, tamsiagymį lietuvišką lapkritį, neišgąsdinti nei laiko, nei tikrojo vandenyno Biržų krašto žmonėms atskriejo Jono Meko papildyti linkėjimai, kuriuos jis parašė Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos prašymu. J. Mekas prie linkėjimų pridėjo sakinį: „Nieko, nei vieno žodžio, net kabliuko neleidžiu keisti šitam tekste be mano sutikimo“.

Avangardinio kino kūrėjas J. Mekas: „Viskas buvo suplanuota angelų“

J. Mekas su kamera nesiskiria.
+16