Savanoriško grįžimo pagalba Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams – kas tai?

Darbas Irano šafrano ūkyje
Darbas Irano šafrano ūkyje
© SCANPIX

Pabėgėlių integracija ir prisitaikymas gyvenimui yra tik vienas iš būdų, kaip galima padėti trečiųjų šalių piliečiams, atvykusiems į Lietuvą. Ne mažiau svarbus, siekiant suvaldyti migrantų srautus, yra darbas su išsiunčiamais ar savanoriškai grįžtančiais asmenimis. Sėkminga veikla šioje srityje užtikrina, kad ateityje būtų galima tikėtis mažesnių migracijos mastų, nes į kilmės šalį sugrįžęs asmuo gauna pagalbą įsitvirtinti ir galimai nebesieks vėl nelegaliai atvykti. Norinčių grįžti į savo kilmės šalį šiais metais Lietuvoje buvo daugiau nei šimtas. Kas yra savanoriškas grįžimas į savo šalį ir kaip Lietuva gali padėti asmenims saugiai ir oriai apsispręsti grįžti?

Savanoriškai sugrįžtantys trečiųjų šalių piliečiai – dėl skirtingų priežasčių nelegaliai Lietuvoje esantys migrantai, kurie ketina sugrįžti į savo šalį ir kreipiasi pagalbos. Išgirdę šią sąvoką dažnai pagalvojame apie prieglobsčio prašytojus, tačiau savanoriško grąžinimo pagalbos gali prireikti ir turistams, studentams, leidimą gyventi Lietuvoje turintiems ne Europos Sąjungos valstybių piliečiams. Tokios pagalbos gali kreiptis ir asmenys, kuriems suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje arba vizos galiojimo terminas baigėsi. Lietuvoje pagalbą grįžti į savo kilmės šalį teikia Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras, kuris įgyvendina Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo projektą „Savanoriško grįžimo pagalba užsieniečiams“.

Pasak TMO Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, jie dažniausiai supranta, kad kito kelio tiesiog nėra, todėl savarankiškai keliauja atgal į savo tėvynę arba, jeigu neturi tam reikiamų resursų, kreipiasi pagalbos į TMO.

Visais šiais atvejais padėti trečiųjų šalių piliečiams pasitelkiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF), kuris finansuoja TMO projektus, skatinančius ir teikiančius savanoriško grįžimo pagalbą Lietuvoje esantiems trečiųjų šalių piliečiams.

Migrantai iš nesaugių šalių negrąžinami

Pagalba savanoriškai grįžtantiems trečiųjų šalių piliečiams nėra tik lėktuvo bilieto nupirkimas ir išsiuntimas namo. Visų pirma yra įvertinamas asmens saugumas: iš skurdžių ir nesaugių zonų atkeliavę migrantai, prašantys pabėgėlio statuso, nėra raginami apsigalvoti ir grįžti namo. Jokie užsienio piliečiai nėra grąžinami į nesaugias zonas. TMO kas mėnesį pasiekia atnaujintas nesaugių valstybių ir zonų sąrašas, į kurias su jų pagalba trečiųjų šalių asmenys negali būti grąžinti.

„Pavyzdžiui, Irakas yra tarp tų valstybių, kurios nevisiškai saugios. Priklauso ir nuo regiono. Kiekvieną kartą turime atsižvelgti, į kurį Irako regioną norima grįžti. Turime susitarti su TMO biuru Irake ir įsitikinti ar galime grąžinti Irako pilietį į tam tikrą vietą. Jei gauname leidimą, perkame bilietus į Iraką ir žmogus grįžta. Tas sąrašas nuolat kinta pagal situaciją”, - pasakoja projekto koordinatorė Nijolė Andriukaitienė.

Minėtas nesaugių valstybių sąrašas gali keistis ir greičiau. Jei kur nors įvyktų perversmas ar kiltų pavojus žmonių saugumui, TMO biuras greitai gautų nurodymą, jog trečiųjų šalių piliečius ten grąžinti draudžiama.

Kitais atvejais, kai kilmės šalis yra saugi, tačiau atvykę trečiųjų šalių piliečiai yra ekonominiai migrantai, negaunantys pabėgėlio ar papildomos apsaugos statuso, TMO padeda į organizaciją kreipusiesiems asmenims – suteikia informaciją ir būtiniausią pagalbą.

„Daugelis žmonių, ypač iš ekonomiškai silpnų valstybių, nors jų šalis yra saugi, tiesiog nori į Europą ir prašosi prieglobsčio, bet jiems jis nėra suteikiamas. Visi galime užsinorėti vykti, kur yra labai gerai. Jei mums ten nepriklauso būti, pasilikti negalėtume“, – komentuoja TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.

Per pastaruosius pusantrų metų TMO pagalbos dažniausiai prireikė asmenims iš Ukrainos, Rusijos Federacijos (dažniausiai Čečėnijos), Azerbaidžano, Tadžikijos, Baltarusijos ir Kazachstano. Rečiau pasitaiko migrantų arba su sunkumais susidūrusių turistų iš Pietų Amerikos, Azijos ir kitų tolimų valstybių.

„Indijos piliečiui, kurio leidimas gyventi Lietuvoje buvo pasibaigęs Lietuvoje pavogė pasą, o Indijos ambasada yra Lenkijoje. Tai labai apsunkino darbą, nes Lenkijos ambasada norėjo, kad jis atvyktų pas juos į Lenkiją, bet paso neturintis Indijos pilietis negali kirsti sienos. Tuomet jis atsidūrė aklavietėje. Indijos ambasados darbuotojų bendradarbiavimo dėka buvo susitarta, kad jam bus padaryta išimtis ir nereikės vykti į Lenkiją. Mes visus dokumentus, nuotraukas, parašus siuntėme jiems, kad ambasada jam išduotų 30 dienų galiojantį grįžimo pažymėjimą. Nupirkę bilietus dar turėjome įsitikinti, kad su tuo kelionės dokumentu jis neužstrigs kurioje nors tranzitinėje valstybėje“, – apie išskirtinį atvejį pasakoja projekto koordinatorė.

Vienas iš pagrindinių tranzito centrų, pro kuriuos su TMO pagalba keliauja migrantai, yra Stambulas. Jame dirba TMO tranzito komanda. Visame pasaulyje esančių TMO biurų pagalba per Stambulą praėjusiais metais keliavo 35 tūkst. žmonių.

Dokumentai dažnai „užstringa“ Baltarusijoje

Savanoriško grąžinimo procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių priklausomai nuo atsakingų institucijų darbo. Visų pirma, kreipiamasi į Migracijos departamentą prie VRM, Migracijos valdybą, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Užsieniečių registracijos bei Pabėgėlių priėmimo centrus, jeigu reikia gauti kelionės dokumentus, į ambasadas. Norint užtikrinti, kad kelionės praeis sklandžiai, TMO palaiko ryšį su šalies oro uostais, „Lietuvos geležinkeliais“, autobusų stotimis. Pasak N. Andriukaitienės, kyla problemų bendraujant su institucijomis, esančiomis už Lietuvos sienos ribų. Ji paminėjo Baltarusijoje esančias Kirgizijos ir Tadžikijos ambasadas. Norint per šias ambasadas gauti kelionės dokumentą projekto dalyviui, tenka laukti atsakymų į užklausas užduodamas atitinkamų ambasadų į savo šalių Vidaus reikalų ministerijas, kitas įstaigas. Pasak TMO darbuotojų, procedūros Baltarusijoje esančiose ambasadose paprastai užsitęsia, todėl kartais migrantams tenka laukti kelionės namo kelis mėnesius.

Bendravimas su migrantais, institucijomis, dokumentų pildymas ir kelionių organizavimas yra tik dalis TMO darbo. Jie atsakingi ir už pagalbą pažeidžiamoms asmenų grupėms – ligoniams ir senyvo amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga medikų arba socialinių darbuotojų palyda. Organizacija privalo užtikrinti pagalbą kelionės metu ir tai, kad savo šalyje migrantai galės naudotis medicinine pagalba, turės kur sugrįžti atvykimo ir buvimo savo šalyje metu. Vykdant šį projektą tokių atvejų buvo 6 iš 169. Socialinių ar medicinos darbuotojų pagalbos reikia senyvo amžiaus žmonėms, pavyzdžiui, neseniai šia paslauga pasinaudojusiam 85-erių metų Kazachstano piliečiui. Jis čia, Lietuvoje, praleido daug laiko be leidimo gyventi. Nusprendė važiuoti namo, nes jam reikėjo išspręsti daug socialinių klausimų Kazachstane. Tačiau garbaus amžiaus vyras negalėjo išvykti iš Lietuvos, kol reikiamus dokumentus ir palydą kelionėje jam padėjo gauti TMO.

Sugrįžtantiems skiriama parama įsitvirtinti savo šalyje

TMO Vilniaus biuro atstovės pasakoja, kad įvairios pagalbos teikimas reintegracijos projekte dalyvaujantiems migrantams yra jų veiklos dalis. Be PMIF „Savanoriško grįžimo pagalba užsieniečiams“ projekto TMO įgyvendina „Reintegracija tėvynėje“ projektą, kuriame savanoriškai į savo šalį sugrįžtantys asmenys, jeigu jie yra pakankamai motyvuoti pasilikti ir dirbti savo šalyje, gali gauti paramą įsitvirtinant tėvynėje, pavyzdžiui, įsigyti reikalingų priemonių veiklai arba sumokėti už naudingos profesijos mokymąsi.

„Jeigu grįžta asmuo su sveikatos problemomis ir pats arba pati nedirba, negalime skirti paramos medicininei pagalbai. Dalyje kitų Europos Sąjungos valstybių, daktarui nurodžius, kad asmuo turi ilgalaikių sveikatos problemų, jis gali gauti atitinkamą pinigų sumą vaistams įsigyti. Dar dažnai jų šalyje nėra vaistų, kurie buvo išrašyti Europoje. Vaistų kokybė, nežinia, ar tokia pati. Lietuvoje mes negalime išskirti pinigų medicininei reintegracijai, nebent asmuo grįžta mokytis ar dirbti, tuomet galime kažkiek tos reintegracijos paramos skirti vaistams, nors, ko gero, taip neturėtų būti. Senyvo amžiaus ar didelių sveikatos sutrikimų turintys asmenys turėtų ilsėtis, tačiau nedirbantiems ar nesimokantiems asmenims pinigų vaistams paskirti irgi negalime“, - teigia N. Andriukaitienė.

Nuo PMIF finansuojamo „Reintegracija tėvynėje“ projekto pradžios tokia pagalba migrantai pasinaudojo devynis kartus.

Lietuvoje už Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo metu vykdomi 25 projektai, skirti prieglobsčio prašytojų, prieglobsčio gavėjų ir kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijos sąlygų gerinimui Lietuvoje, taip pat finansuojamas trečiųjų šalių piliečių grąžinimas. Šie projektai finansuojami ES ir valstybės biudžeto lėšomis.

ES, PMIF ir SADM logotipai