Specialistė: dabartinė karta – savarankiškesni ir žinantys, ko nori

Abiturientai laikė istorijos egzaminą
Abiturientai laikė istorijos egzaminą
  © Dmitrijus Radlinskas
Alfa.lt
2017-08-28 15:22

Rugsėjo 1 d. – svarbi ne tik į ugdymo įstaigas susirenkantiems moksleiviams ir būsimiems studentams, bet ir jų tėvams, besirūpinantiems savo atžalų išsimokslinimu. Nauji mokslo metai reiškia naujus iššūkius ir rūpesčius, kad būsimų egzaminų bei studijų pasirinkimas būtų tikslingas ir padėsiantis būsimai vaiko karjerai. Pasak „American English School“ (AMES) kalbų mokyklos vadovės Eglės Kesylienės, svarbu suprasti, kad tik gerai išlaikyti brandos egzaminų nepakanka, nes, svajojant apie studijas užsienyje, reikia tobulinti anglų kalbą ir tam ruoštis pradėti nuo pirmos gimnazijos klasės. Ypač, kad anglų kalba tiek studijuojant, tiek vėliau dirbant tampa būtinybe, o ne privalumu.

Anglų – ne užsienio kalba, o būtinas darbo įrankis

„Pastebima labai aiški tendencija – anglų kalba tampa ne dar viena užsienio kalba, o natūralia darbine priemone, be kurios didesnės įmonės darbuotojas negali apsieiti. Taip, kaip studijoms ir darbui būtinas kompiuterinis raštingumas, be anglų kalbos žinių, turbūt, minėti procesai taip pat nevyktų. Sunku būtų dabar įsivaizduoti žmogų, kuris nemokėtų šios kalbos bent pradedančiojo lygmeniu, juk visi socialiniai tinklai, kompiuterinės programos ir dauguma filmų būna angliškai. Ne mažesnį vaidmenį šios kalbos būtinybei vaidina ir globalizacija, suteikianti galimybę gyventi, studijuoti ir dirbti bet kuriame pasaulio krašte. Šiuos pokyčius iliustruoja ir kasmet didėjanti IELTS (International English Language Testing System) egzamino, būtino stojant į užsienio universitetus, paklausa: mūsų statistika rodo, kad nuo 2013 m. lankančių parengiamuosius egzaminui kursus padaugėjo beveik 40 proc.“, – sako AMES vadovė E. Kesylienė.

Visgi, ne visi lankę pasiruošimo egzaminui kursą, iš tiesų laiko patį egzaminą: AMES turimi duomenys rodo, kad iš tiesų laikančiųjų procentas yra 50–60 proc., nors pastaraisiais metais šis skaičius nežymiai paaugo. Dažniausiai sprendimą nelaikyti IELTS egzamino lemia pasikeitę planai, kai vietoje studijų užsienyje abiturientai pasirinko studijas Lietuvoje. Tačiau visi, pasiruošę ir laikantys šį egzaminą, jį išlaiko labai gerai – egzamino technikos išmanymas gali nulemti net 30 proc. palankesnį rezultatą, tad, net 60–70 proc. laikiusių IELTS, įstoja į užsienio universitetus. Kaip pastebi E. Kesylienė, kadangi kasmet stojančių į užsienio universitetus skaičius auga, tikėtina, kad ateityje daugės ir IELTS egzaminą laikančių moksleivių.

Užsienio universitetų paklausa didėja, tačiau žinių vis dar trūksta

„Dabartinė karta, skirtingai nei ankstesnės, itin savarankiški ir žingeidūs, tad atsakingai renkasi būsimą karjerą, aktyviai dalyvaudami įvairiose studijų mugėse, universitetų atvirų durų dienose, apie norimas studijas informacijos ieškodami internete. Kad tokios informacijos ir galimybės rinktis Lietuvoje dar trūksta, rodo užsiregistravusių į pirmą kartą mūsų organizuojamą tarptautinį studijų forumą „Study The World“, kuris vyks Klaipėdoje ir Vilniuje, skaičius – planuojame per abu miestus į renginį priimti 3 tūkst. norinčių užsienyje studijuoti jaunuolių ir jų tėvų, tačiau jau per pirmąsias kelias dienas daugiau nei pusė vietų buvo užimta. Tikime, kad iki renginio dienos – rugsėjo 14-15 – turėsime beprecedentį užpildymą. Atvažiuoti į renginį išreiškė norą ne tik didžiųjų miestų, tačiau ir mažų Lietuvos miestelių moksleiviai bei jų tėvai – toks aktyvumas mums buvo netikėtas, tačiau kartu džiuginantis, nes tai rodo augančios kartos ir jų tėvų sąmoningumą“, – sako AMES vadovė E. Kesylienė.

Pasak specialistės, jaunimas į jų kalbų mokyklą jau ateina žinodamas, kurioje šalyje ir kokią specialybę norėtų studijuoti, tačiau nori pasitikslinti dėl stojimo sąlygų bei patobulinti anglų kalbos žinias. Dauguma šiuolaikinių abiturientų jau yra girdėję apie tarptautinių egzaminų privalumus ir nemaža dalis labai sėkmingai naudojasi galimybe išlaikyti užsienio kalbos egzaminą jau po 11 klasės arba 12 klasės pradžioje. Pastebimas ir kitas pokytis – pastaraisiais metais jaunėja vaikų, pradedančių mokytis anglų kalbos, amžius. Tai galima paaiškinti tuo, kad šiuolaikiniai tėvai vaikų ateitimi ima rūpintis vis anksčiau – anot E. Kesylienės, tokia tendencija ateityje tik ryškės.

Iš anksto planuojantys savo studijas, egzaminus išsilaiko anksčiau

Kaip pastebi AMES vadovė, išankstinį tarptautinį anglų kalbos egzaminą renkasi ne tik tie abiturientai, kurie nori būti atleisti nuo valstybinio brandos egzamino ar studijuoti užsienyje, bet ir tie, kurie nori užsitikrinti geresnį rezultatą stojimui Lietuvoje. Tad tie, kurie nenori studijuoti užsienyje, tačiau nori pagerinti stojamąjį balą teikiant paraišką LAMA BPO Lietuvoje, renkasi ne IELTS, o bendrosios anglų kalbos egzaminą – „PTE General“, mat LR švietimo ir mokslo ministerija tarptautinių egzaminų rezultatus pripažįsta kaip tinkamą alternatyvą valstybiniam užsienio kalbos brandos egzaminui.

Jeigu moksleivio anglų kalbos žinios yra C1 lygio ir jis išlaiko egzaminą taip pat, LAMA BPO automatiškai įskaito šį rezultatą kaip 100 proc. už valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą. Išlaikiusiems egzaminą B2 lygiu, rezultatas atitinkamai konvertuojamas.

„Žinoma, abiturientus labiausiai vilioja galimybė užsitikrinti 100 balų iš valstybinio egzamino, tačiau tam reikia išlaikyti C1 lygio egzaminą, o tai nėra lengva užduotis. Dėl to vis dažniau pastebime tendenciją, kad moksleiviai, padedant tėvams, pradeda svarstyti tolimesnes mokymosi perspektyvas ir kruopščiai planuoja savo veiksmus bei ruošiasi išankstiniam egzaminui kryptingai jau nuo 9 klasės. Taip tarptautinį „PTE General“ egzaminą jie laiko reguliariai – pradėdami nuo žemesnių lygių ir nuolat tobulindami žinių lygį, kol, baigę 11-ąją klasę, yra pasiruošę laikyti C1 lygio egzaminą. Moksleiviai, kurie išlaiko tarptautinį anglų kalbos egzaminą priešpaskutinėje gimnazijos klasėje, gali daugiau dėmesio skirti kitiems mokomiesiems dalykams prieš baigiamuosius egzaminus“, – sako AMES vadovė E. Kesylienė.