Slapstymosi nuo teisingumo dienos eina į pabaigą: svarstoma leisti teisti už akių

LNK
2016-08-29 20:34

Nuo teisingumo užsienyje pasislėpę asmenys nebegalės metų metus vilkinti bylų ir galės būti nuteisti už akių, net jei nedavė jokių parodymų. Taip nutiks, jei Seimas pritars prezidentės teikiamoms pataisoms. Advokatai svarsto, kad tokie siūlymai sumažina galimybę gintis ir net sužinoti apie pateiktą įtarimą, be to, susiduriama su problema, kad galima nuteisti nekaltą asmenį.

Banko „Snoras“ valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas ir akcininkas Vladimiras Antonovas iš Lietuvos dingo 2011-ųjų lapkritį, kai tik bankas uždarytas ir pradėtas tyrimas dėl galimo turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Abu bankininkai įtariami pasisavinę beveik 490 milijonų eurų „Snoro“ turto. Tačiau byla nejuda iš mirties taško. Iš pradžių R. Baranauskas ir V. Antonovas sėkmingai slapstėsi Londone. Net du Britanijos teismai jau buvo sutikę abu įtariamuosius perduoti Lietuvai, tačiau jie pasislėpė, ekstradicijos išvengė ir manoma, kad dabar sėkmingai slapstosi Rusijoje.

Perduoti bylos teismui ir nuteisti už akių negalima, nes ikiteisminis tyrimas nebaigtas, R. Baranauskas ir V. Antonovas net neapklausti.

„Yra palikta įstatymuose spraga, kuri neleidžia perduoti bylos į teismą tų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Išimtys daromos tik užsienio valstybių piliečiams, kurie padarę nusikalstamas veikas, numatytas tarptautiniuose įstatymuose, kitaip tariant, kalbame apie genocidą, karo nusikaltimus ir labai ribotų veikų pagal tarptautinių sutarčių sąrašą“, – aiškino Rasa Svetikaitė, prezidentės patarėja.

Prokurorų stalčiuose guli ne viena pabėgusių įtariamųjų byla. Be „Snoro“ banko akcininkų, neįmanoma teismui perduoti ir „Ūkio“ banko savininko Vladimiro Romanovo bylos dėl banko turto iššvaistymo. Nejuda buvusios Seimo narės Neringos Venckienės byla, nes ši, tikėtina, slapstosi Amerikoje.

Kad būtų įvykdytas teisingumas, prezidentūra siūlo, kad leisti perduoti bylą teismui ir teisti už akių, nors ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Prokurorai antrina, kad tokios pataisos spartintų bylų nagrinėjimą.

Advokatai sutinka, kad teisingumas turi būti įvykdytas. Tačiau pataisos turi būti parengtos taip, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės, apsaugotas nekaltas asmuo.

Advokatai svarsto, kad parengti pataisas nebus lengva, nes turės būti užtikrinta teisė į teisingą teismą, įsitikinta, ar pasislėpęs asmuo žino apie įtarimus ir vengia atvykti duoti parodymus.

Ar teismas už akių galės būti vykdomas visų nusikaltimų atveju, ar tik sunkių, kai padaryta didelė žala, kol kas svarstoma.

Plačiau – reportaže.