Virtualūs susirašinėjimai gali tapti bylų įrodymais

Internetas
Internetas
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2016-05-06 08:38

Kas yra įrodymai teisme? Kaip jie keičiasi šiais moderniųjų technologijų laikais? Apie tai Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Jolantą Gailevičienę kalbino radijo laida „Teisėjo komentaras“.

Ar šiais laikais pasikeitė įrodymo teisme samprata?

Įrodymų sąvoka pateikiama civilinio proceso kodekse (CPK 177 str. 1 d) ir gyvuoja ne vieną dešimtmetį be pakeitimų ir papildymų. Čia sakoma, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus, atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Ar, pavyzdžiui, susirašinėjimas socialiniame tinkle gali tapti įrodymu byloje?

Susirašinėjimas socialiniame tinkle, susirašinėjimas per programą „Skype“, elektroniniu paštu siųsti laiškai, SMS žinutės, kiti elektroniniai dokumentai gali būti įrodymais byloje, nes draudimo elektroninius dokumentus laikyti byloje įrodymais nėra. Ar tokius duomenis laikyti įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Ar teismas linkęs remtis elektroniniais įrodymais? Kokie įrodymai laikomi patikimais, kokie - ne?

Į pirmąją klausimo dalį, ar teismas linkęs remtis elektroniniais įrodymais, negaliu atsakyti „taip“ arba „ne“. Pagal šiuolaikinės teisės doktriną jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas rūšis. Visi įrodymai turi būti vertinami bendra tvarka. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismų praktikoje teko skaityti sprendimą, kuriame teismas atsakovo pateiktą susirašinėjimą per programą „Skype“ laikė įrodymu, jį vertino ir, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad atsakovas apsigynė nuo jam pareikšto ieškinio.

Patikimi įrodymai yra tokie, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad aplinkybė (faktiniai duomenys), sudaranti įrodinėjimo dalyką, egzistuoja. Pavyzdžiui, DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl šio įrodymo patikimumo ir objektyvumo jis laikomas pagrindiniu tėvystės nustatymo bylose.

Paminėsiu ir keletą teismų praktikos atvejų, kai įrodymai nebuvo pripažinti patikimais. Pavyzdžiui, 1) teismai nutartyse konstatavo, kad ieškovo pateikta vartotojų apklausa nėra patikimas įrodymas dėl ieškovo pateiktų menamų, siekiant gauti sau palankesnius atsakymus, klausimų; 2) ieškovė nepateikė pakankamai patikimų įrodymų, kad atsakovės buveinėje bylai aktualiu laikotarpiu buvo 101 kompiuteris. Antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes buvo apžiūrėti tik trys kabinetai, juose rasti du veikiantys kompiuteriai; 3) archeologo išvadų dalis grįsta ne moksliniais tyrimais, o ieškovo paaiškinimais, todėl ji nėra patikimas įrodymas.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Ar įrodymus laikyti patikimais ar ne, kiekvienu atveju taip pat sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.