Ar ragavote lietuviškų išskirtinės kokybės produktų?

Jonas Rabačius paramos lėšas panaudojo bitynui reklamuoti (J. Rabačiaus nuotr.)
Jonas Rabačius paramos lėšas panaudojo bitynui reklamuoti (J. Rabačiaus nuotr.)
  © Asmeninis albumas

Atsivėrė papildomų galimybių

Šalyje atsiranda lietuviškų produktų, pažymėtų išskirtinės kokybės produkto ženklu „Kokybė“. Šis Valstybiniame patentų biure registruotas ženklas vartotojui nurodo, kad juo paženklintas produktas yra išskirtinės kokybės, pasižymi natūralumu, didesniu maistingumu ir kitomis vertingomis savybėmis, kurių dažnai stokoja įprastas maistas, nuo kurio lūžta prekybos centrų vitrinos.

Daugelyje Europos šalių jau seniai prekiaujama tokiais produktais, kurie yra tarsi tarpiniai tarp ekologiškų ir įprastų. Lietuvoje pirmas išskirtinės kokybės produkto sertifikatas buvo išduotas prieš trejus metus, o šių metų pradžioje juos buvo pelnę tik 32 gamintojai, iš jų – 26 bitininkai, trys daržovių ir du uogų augintojai, vienas sodininkas.

Ūkiams, dalyvaujantiems maisto kokybės schemose, keliami griežtesni nei įprastiems ūkiams maisto saugos, kokybės ir aplinkosaugos reikalavimai, tačiau jiems įgyvendinti skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Paramos lėšomis gali būti padengtos išlaidos, susijusios su produktų sertifikavimu, kontrole, vartotojų informavimo, prekybos vietos įrengimo ir kt.. Tam per metus galima gauti per 10 tūkst. litų.

Bitininkai kovoja dėl vietos rinkoje

Į Nacionalinės maisto kokybės schemos vykdymą aktyviausiai įsitraukė bitininkai.

Lietuvos bitininkų sąjungos prezidento profesoriaus Algirdo Skirkevičiaus tvirtinimu, KPP parama pagal priemonę „Dalyvavimas maisto schemose“ reikalinga ir naudinga tiek gamintojams, tiek vartotojams: „Kadangi bitininkas, gamindamas išskirtinį produktą, patiria papildomų išlaidų, valstybė jį paremia. O vartotojui išskirtinės kokybės produkto sertifikatas garantuoja, kad jis vietoj natūralaus, aukščiausios kokybės lietuviško medaus nenusipirks neaiškios kiniško produkto.“

Praėjusiais metais išskirtinių lietuviškų produktų gamintojų sąrašą papildė Šilalės rajone, Pagramančio regioninio parko teritorijoje, ekologiškai bitininkaujantis Jonas Rabačius. Šis bitininkas, be kita ko, dalį jam skirtos KPP priemonės „Dalyvavimas maisto schemose“ paramos lėšų panaudojo savo produkcijai propaguoti. Kaune, Klaipėdoje, Tauragėje ir kitur medų bei kitus bičių produktus pardavinėjantis bitininkas šiemet dalija pirkėjams lankstinukus, kuriuose pristatomas jo bitynas, aiškinama, kokių vertingų savybių turi išskirtinės kokybės produktai. Jo manymu, reklama padės jam ir kitiems geros lietuviškos produkcijos gamintojams įsitvirtinti didesnėje rinkos dalyje.

Sukruto daržovių augintojai. O kiti?

Nuo praeitų metų gruodžio išskirtinės kokybės daržovėmis prekiauja Pasvalio rajone įsikūrusi UAB „Sodžiaus rytas“ - ši bendrovė morkas, kopūstus, burokėlius ir kitokias daržoves augina net šimto hektarų plote.

Dirvos, kur auga daržovės, tręšiamos bent jau trečdaliu mažiau nei įprastuose ūkiuose, o įpusėjus derliaus brandai nebenaudojami jokie preparatai, antroje vasaros pusėje piktžolės ravimos rankomis. „Mano nuomone, - teigia bendrovės vadovas Algimantas Morkūnas, - toks ūkininkavimas, kai daržovės auginamos saikingai patręšiant ir apsaugant nuo ligų bei kenkėjų, yra net pažangesnis už ekologiškąjį.“ Suprantama, daržovių savikaina padidėja ir jos kainuoja brangiau nei išaugintos įprastuose ūkiuose, tačiau yra pigesnės už augintas ekologiškai. „Sodžiaus ryto“ vadovas viliasi, kad vartotojai įsitikins pasvaliečių auginamų daržovių pranašumu prieš užsienietiškas, noriai jas pirks ir daržovių augintojų pastangos atsipirks didesnėmis pajamomis.

Paramai pagal KPP priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ nuo 2010 iki 2013 metų skirta arti 10 mln. litų. Žemės ūkio ministerijos specialistų apskaičiavimu, šiomis lėšomis galėtų pasinaudoti apie 400 išskirtinės kokybės produkcijos gamintojų ir perdirbėjų. Jau nemažai pirkėjų ieško mėsos ir kitų produktų, kurie būtų pagaminti be „E“ raide paženklintų priedų. Tad dalyvavimas maisto kokybės schemose turėtų būti patrauklus ir mėsos, pieno produktų gamintojams, juo labiau kad praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija pritarė projektui išplėsti pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ remiamų produktų sąrašą, įtraukiant į jį kiaušinius, triušieną, avieną, įvairius pieno produktus. Žemės ūkio ministerijos specialistų manymu, mūsų ūkininkams ir maisto pramonės atstovams trūksta perspektyvaus požiūrio į savo verslą. Juk gyventojų perkamoji galia didės, žmonės pageidaus daugiau geresnės kokybės lietuviškų maisto produktų.