Buvau tikra, kad mano vaikas niekada nesikeiks. Na, bent jau iki mokyklos. Galite įsivaizduoti save mano vietoje, kai vos dvejus perkopusi atžalėlė, nulūžus mašinėlės ratukui, riebiai nusikeikė. Trumpas ir visiems gerai žinomas rusiškas keiksmas lipte prilipo prie mano kūdikio lūpų – sakydavo, kai kas nors nepasisekdavo, nukrisdavo ant žemės, kai apimdavo pyktis… Suglumau. Nei namuose, nei pas senelius tokie žodžiai nevartojami, taigi, pakako kapstantis smėlio dėžėje nugirsti šalia buvusių paauglių kalbas ir mano angelėlis tapo tikru keikūnu.
...
0 
