Vaiko fantazijai nėra ribų: tai ne jis iš dėžutės išnešiojo visus saldainius, o katinas, darželyje jis iššoko aukščiausiai... virš stogo! Ir visa tai kelia nerimą tėvams. Tačiau kai jis paslaptingu tonu pasako: „Geriame arbatą su nykštuku, kol kambaryje nėra nė vieno“, – juokauti nebesinori. Kodėl vaikas turi įsivaizduojamų draugų ?Ar tai normalu? Ir ką su tuo daryti?
...
0 
