VLKK rinkimai: ar nauji kalbos prievaizdai taps „valstiečių“ žaislu?

Eugenijus Jovaiša
Eugenijus Jovaiša
© Dmitrijus Radlinskas

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje slaptu balsavimu turėtų būti išrinkta nauja Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sudėtis. Seimo opozicija nuogąstauja, kad „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos vadovaujamas komitetas išrinks kandidatus, kurie pasisakys prieš nelietuviškų raidžių rašymą dokumentuose, ir įves dar daugiau sumaišties šioje ilgai neišsprendžiamoje problemoje. Tai gali prikaišioti pagalių į ratus premjero Sauliaus Skvernelio norams atšildyti Lietuvos ir Lenkijos santykius.

Prasti, bet specialistų priimti sprendimai

VLKK negali pasigirti itin mėgstamos institucijos statusu. Griežtomis taisyklėmis, kurios riboja įmonių galimybę įregistruoti norimus pavadinimus, nuolat piktinasi verslo atstovai.

Esą kalbos priežiūros inspektoriai neleidžia registruoti įmonių pavadinimų, kuriuose netaisyklingai ar žargonu vartojami net lietuviški žodžiai. Pakanka prisiminti kilusį skandalą, kai VLKK buvo nusitaikiusi į garsų Lietuvos dizainerių prekės ženklą „Atsikeli ir varai“. O, norint įkurti įmonę, kurios pavadinimas reikšmingas užsienio kalba, tenka nueiti tikrus kryžiaus kelius.

Komisijos darbu socialiniame tinkle „Facebook“ skundžiasi ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Anot jo, savivaldybei teko susiremti su VLKK inspektoriais dėl dekoratyvinių lentelių, kuriose sostinės gatvių pavadinimai užrašyti užsienio kalbomis. Vėliau reikėjo sunkiai dirbti tam, kad Vilniaus viešojo transporto stotelėse atsirastų užrašų anglų kalba.

reklama


Bandymai rasti ir sukurti lietuviškus atitikmenis įvairiems kasdien vartojamiems žodžiams nuolat sulaukia žmonių pašaipų viešojoje erdvėje. Neseniai ir komentatorius Algis Ramanauskas „Facebook“ tinkle kritikavo VLKK norą suniveliuoti skirtingas prasmes turinčius žodžius.


Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė dr. Loreta Vaicekauskienė mano, kad pats VLKK darbo principas yra ydingas. „Labiausiai man nepriimtina, kad ši institucija (VLKK – Alfa.lt) nemačiomis nuo nepriklausomybės pradžios tapo galios institucija. Ji, kaip vieną iš legalių funkcijų, turi reguliuoti kalbėtojus, gali nurodyti jiems, kaip reikia kalbėti ir rašyti, – teigia ir Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro pirmininkė L. Vaicekauskienė. – Komisija turi teisę nurodyti, šis nurodymas yra prievolė. Čia jau mūsų posovietinis paveldas, jis yra neigiamas ir jį reikia keisti.“

Specialistės teigimu, pasaulyje gausu gerųjų pavyzdžių, kaip veikia panašios už kalbos politikos formavimą atsakingos institucijos, kokie jų įgaliojimai ir kompetencijos. Todėl, anot L. Vaicekauskienės, jau pats metas keistis.

Politizavimo grėsmė

Ir pokyčių iš tiesų ateina. Tiesa, greičiausiai ne tokių, kokių norėtųsi daugeliui. Trečiadienį vyksiantys naujos sudėties VLKK rinkimai Švietimo ir mokslo komitete žada tautininkiškas permainas.

Vykstant slaptam balsavimui, iš 30 kandidatų turės būti išrinkta 16 naujų VLKK narių, taip pat ir komisijos pirmininkas. Naujienų agentūros BNS duomenimis, greičiausiai juo taps buvęs konservatorių frakcijos narys tautininkiškų pažiūrų Valentinas Stundys, pakeisiantis ligšiol vadovavusią Daivą Vaišnienę. Tai patvirtino ir Alfa.lt šaltiniai. Vis tik, kritikai abejoja, ar mokytojo duoną krimtusiam V. Stundžiui užteks kompetencijos vadovauti tokiai institucijai.

Valentinas Stundys

Kompetencijų stoka gali pasižymėti ir kiti naujai išrinkti kandidatai, mat šiemet kandidatus siūlė ne tik įvairios mokslo įstaigos, universitetai, bet ir kūrybinės srities organizacijos: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Rašytojų ir Žurnalistų sąjungos. Toli gražu ne visi šių įstaigų pasiūlyti asmenys yra filologijos bei lituanistikos specialistai – keletas jų turi gamtos mokslų krypties daktaro laipsnius ir yra dirbę šioje srityje. Šiandien formalių reikalavimų, kokių kompetencijų privalo turėti VLKK narys, paprasčiausiai nėra, įstatymuose neminimos ir konkrečios organizacijos, kurios gali siūlyti kandidatus.

reklama

Seimo kuluaruose kalbama, kad pagrindiniu naujųjų kandidatų matu tapti kalbos sergėtojais yra jų neigiamas požiūris į siūlymus oficialiuose dokumentuose leisti asmenvardžius rašyti su „q“, „w“ ir „x“ raidėmis.

Tai nuostabos nekeltų. Birželio pradžioje vykę komisijos narių rinkimai opozicijos buvo pavadinti sukompromituotais, kai „valstiečių“ atstovė komitete Aušra Papirtienė paprašė, kad kandidatai atvirai išreikštų savo nuomonę dėl nelietuviškų raidžių rašybos dokumentuose.

Jeigu „valstiečiai“ iš tiesų siekia, kad naujoji komisija tarnautų partijos interesams, jos sudarymui užkirsti kelio praktiškai neįmanoma. Valdantieji Švietimo ir mokslo komitete turi delegavę 5 iš 11 narių, todėl jiems greičiausiai pavyks nubalsuoti už pageidautinus kandidatus.

Nuogąstaujama, kad po balsavimo specialistus komisijoje pakeis ideologiškai tinkami žmonės, o pati institucija bus smarkiai politizuota.

Tokiu atveju pirmuoju VLKK darbu taptų senosios komisijos išvadų paneigimas, kuriuo buvo atvertas kelias greta asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis dokumentuose naudoti ir nelietuviškus simbolius pagal asmenų poreikius.

Tai prieštarautų premjero Sauliaus Skvernelio norams išspręsti šį įšalusį konfliktą, kuris nuolat eskaluojamas Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių santykių fone.

Kam dirba komisija

L. Vaicekauskienė VLKK politizavimo nemato kaip esminės problemos, mat įstaiga ir yra atsakinga už kalbos politikos formavimą. Esminis kylantis klausimas – ar institucija dirbtų Lietuvos piliečių labui, ar vykdytų kokios nors politinės grupuotės programą.

Loreta Vaicekauskienė

„Ar mūsų kalbos politikos institucijos sprendžia realius kalbos politikos klausimus, kurie kelia bendruomenei problemų, ir pateikia savo ekspertines išvadas? Pateikus tam tikrus siūlymus reikėtų klausti visuomenės, ar jums tinka mūsų darbas?“ – teigia L. Vaicekauskienė.

reklama