Žvalgybos naujienos: eižėjanti Trumpo gynyba, tamsios Meksikos paslaptys

43 dingusių studentų byla iki šiol jaudina Meksikos gyventojus. Paaiškėjo, kad valdžia šnipinėjo ir trukdė ją tyrusiems užsienio tyrėjams. (© SCANPIX)

Skaitytojų dėmesiui – svarbiausių savaitės žvalgybos naujienų apžvalga.

Man tai patinka“: Trumpą klampina ir sūnus

Rusijos įsikišimo į JAV rinkimus istorija įgavo dar didesnį pagreitį, dienraščiui „The New York Times“ paskelbus, kad JAV prezidentu tapusio Donaldo Trumpo vyresnysis sūnus Donaldas Trumpas Jr. (Jaunesnysis) praėjusių metų birželio 9 dieną susitiko su prieštaringai vertinama, ryšių Kremliuje turinčia rusų advokate Natalija Veselnickaja bei galėjo kartu su D. Trumpo kampanijos vadovu Paulu Manafortu ir žentu Jaredu Kushneriu su ja derinti prieš demokratų kandidatę Hillary Clinton nukreiptos kampanijos apmatus.

Šios savaitės antradienį, NYT pasirengus skelbti naują straipsnį su prie minėto susitikimo vedusio elektroninio susirašinėjimo detalėmis bei paprašius D. Trumpo Jr. komentaro, šis pažadėjo atsakyti, bet netrukus užbėgo žurnalistams už akių.

Donaldas Trumpas Jr. kampanijos metu buvo vienas artimiausių tėvo patikėtinių

Paties D. Trumpo Jr. paviešinti laiškai, kuriais jis apsikeitė su muzikos žurnalistu Robu Goldstone’u, šokiravo daugelį JAV politinio elito atstovų. R. Goldstone’as rašė kandidato į prezidentus sūnui, kad „Rusijos karūnos (angl. „Crown“) prokuroras… pasisiūlė perduoti Trumpo kampanijai oficialių dokumentų ir informacijos, kuri inkriminuotų Hillary dėl jos ryšių su Rusija ir būtų labai naudingi tavo tėvui“. Jis taip pat pridūrė, jog tai yra „dalis Rusijos ir jos vyriausybės paramos ponui Trumpui“.

Į tokį atvirą pasiūlymą D. Trumpas Jr. atsakė, kad jam tai „labai patinka“ – ir ėmė derinti susitikimą.

Paviešinti laiškai neigia daugelį prezidento D. Trumpo ar jo vyresniojo sūnaus pasisakymų galimo Rusijos įsikišimo į JAV rinkimus klausimu. Pats D. Trumpas Jr. iš pradžių bandė neigti, kad susitikimo tikslas buvo gauti iš Rusijos informacijos, kuri diskredituotų H. Clinton. Vėliau jis pakeitė taktiką ir ėmė teigti, kad susitikimo metu nebuvo gauta jokios dėmesio vertos informacijos, kurią būtų galima panaudoti, o savo veiksmus teisino iš verslo atėjusiais įpročiais rinkti bet kokią neigiamą informaciją prieš konkurentus, kas ne visada tinka politikoje.

Itin svarbus D. Trumpo Jr. teiginys – kad jo tėvas nieko nežinojęs apie rengiamą susitikimą su N. Veselnickaja. Jei galiausiai griūtų ir ši Baltųjų rūmų gynybinė užtvara, prezidentui D. Trumpui būtų itin sunku paneigti savo vaidmenį, bendradarbiaujant su priešiška valstybe siekiant paveikti JAV rinkimus. Tai normaliomis aplinkybėmis vestų prie apkaltos Kongrese – tačiau tam reikalinga daugumą turinčių ir D. Trumpą remiančių respublikonų parama.

Kol kas žurnalistai, kaip ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrėjai, gali remtis tik prielaidomis. Vienas labiausiai intriguojančių sutapimų šioje istorijoje – tai, kad būtent birželio 9 dieną, beveik iškart po pasibaigusio jo kampanijos atstovų susitikimo su „Kremliaus advokate“ N. Veselnickaja, prezidento rinkimų kandidatas D. Trumpas sustiprino žodines atakas prieš H. Clinton, vadindamas ją „Suktąja Hillary“.

„Kiek laiko prireikė tavo 823 žmonių personalui tai (žiniasklaidoje paskelbtą komentarą – Alfa.lt) sugalvoti – ir kur yra tavo 33 tūkst. elektroninio pašto laiškų, kuriuos ištrynei?“ – rašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“, pradėdamas žymiąją atakos dėl dingusių H. Clinton laiškų su valstybės paslaptimis, kuriuos ji neva laikiusi privačiame pašto serveryje, liniją.


Artimiausiu metu D. Trumpui bus nelengva toliau tvirtinti, kad Rusija esą norėjusi, jog JAV prezidento rinkimus laimėtų „palankesnė“ H. Clinton. Pirmosiomis valandomis po to, kai D. Trumpas Jr. paskelbė savo elektroninio susirašinėjimo laiškus, netgi ištikimos D. Trumpo rėmėjos „Fox News“ svetainėje pirmoji aktualija skelbė „Elektroniniai laiškai rodo Trumpą Jr. susižavėjusį, kad gaus kampanijos purvo, Rusijos pagalbos“.

„The Huffington Post/YouGov“ apklausa parodė, kad 53 proc. amerikiečių mano, kad D. Trumpo Jr. susitikimas su rusų teisininke buvo „nederamas“, 25 proc. nėra tikri, o 22 proc. mano, kad tai buvo „deramas“ rinkimų kampanijos žingsnis. Kita vertus, vos 12 proc. visų respondentų sakė, kad D. Trumpo ryšiai su Rusija jiems yra vienas svarbiausių klausimų.

Meksika šnipinėjo iš užsienio pakviestus tyrėjus

Ant Meksikos valdžios krito įtarimų šešėlis dėl ne pagal paskirtį panaudotos elektroninio šnipinėjimo programinės įrangos. Skelbiama, kad grupė tyrėjų iš užsienio, atvykusių į šią šalį padėti tirti skandalingos 43 be žinių dingusių studentų bylos, buvo sekami – greičiausiai su aukščiausios Meksikos valdžios žinia.

Izraelio bendrovė „NSO Group“ programą „Pegasus“ pardavė Meksikai su sąlyga, kad ji bus kirta kovai su teroristais ir nusikaltėliais, kurių toje šalyje tikrai netrūksta. Tačiau ji greičiausiai buvo panaudota, kuriant kliūčių ruožą tarptautiniams tyrėjams, bandžiusiems ištirti vieną tamsiausių Meksikos paslapčių.

43 dingusių studentų byla iki šiol jaudina Meksikos gyventojus. Paaiškėjo, kad valdžia šnipinėjo ir trukdė ją tyrusiems užsienio tyrėjams.

Dingusių studentų artimieji iki šios dienos tiki, kad dėl jų pagrobimo – ir, greičiausiai, žūties – atsakingos Meksikos policijos pajėgos. Gerero valstijos pareigūnai esą 2014 metais pagrobė studentus, važiavusius į protestą, ir perdavė vietinei organizuotai nusikaltėlių gaujai, kad ši su jais susidorotų. Meksikos valdžia oficialiai visus 43 asmenis laiko mirusiais ir aiškina, kad jie greičiausiai buvo nužudyti sudeginti – iš kaulų likučių pavyko identifikuoti tik du dingusiuosius. Tačiau atsakomybės klausimas iki šiol nėra išspręstas.

Tarptautiniams tyrėjams paslapties skraistės nuplėšti nepavyko – o dabar daugėja įrodymų, kad jiems dar ir buvo aktyviai trukdoma. Pagrindinio grupės koordinatoriaus išmanusis telefonas buvo užkrėstas minėta šnipinėjimo programa „Pegasus“.

Meksikos pareigūnai, aiškėja, galėjo nuotoliniu būdu stebėti, su kuo tyrėjai kalbasi, kam rašo žinutes, ką žymisi bendrame kalendoriuje, ką įtraukia į kontraktų sąrašą. Neatmestina, jog buvo slapta naudojami net išmaniojo telefono mikrofonas ir kamera.

„Tai ne šiaip įsilaužimas į kažkieno telefoną, tai įsilaužimas į telefoną asmens, kuriam buvo suteiktas imunitetas, – sakė vienas tarptautinių tyrėjų, žymus Čilės teisininkas Francisco Coxas. – Jie net negalėjo tikrinti mūsų krepšių oro uoste. <…> Jeigu taip gali nutikti nepriklausomai grupei, turinčiai imunitetą ir pakviestai pačios vyriausybės, baisu pagalvoti, kas gali nutikti eiliniam Meksikos gyventojui.“

NYT teigimu, nuo 2011 metų Meksika įsigijo šnipinėjimo programinės įrangos už mažiausiai 80 mln. dolerių. Žurnalistų, pasirėmusių teismo kibernetinių analitikų ekspertize, teigimu, dalis šių kibernetinių ginklų greičiausiai buvo panaudoti prieš įtakingus akademikus, teisininkus, žurnalistus ir jų šeimų narius. Meksikos valdžia neigia kaltinimus ir ginasi, kad nėra aiškių įrodymų, jog buvo pažeisti šalies įstatymai ar sutarčių su įrangos tiekėjais nuostatos.

Smūgis „Kaspersky“ verslui Vakaruose

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija šią savaitę pašalino pašalino žinomą antivirusinių programų kūrėją „Kaspersky Lab“ iš kelių patikimais laikomų tiekėjų sąrašų, pranešė „Reuters“. Tai galima sieti su leidinio „Bloomberg“ reportažu apie tai, kad Rusijoje įkurta kibernetinio saugumo bendrovė palaiko gerokai glaudesnius ryšius su Kremliumi ir šalies saugumo tarnyba FSB, negu oficialiai pripažįsta.

JAV valdžios veiksmai yra rimtas smūgis Rusijos informacinių technologijų (IT) pasididžiavimu laikomai bendrovei, kuri teigia šiuo metu turinti 400 mln. vartotojų visame pasaulyje ir aktyviai kovoja dėl rinkos dalies Jungtinėse Valstijose bei kitose Vakarų šalyse.

Kaspersky

Jau anksčiau buvo pasirodę ženklų, kad JAV saugumo agentūroms vis daugiau nerimo kelia Jevgenijaus Kasperskio (Eugene Kaspersky), sovietinio saugumo (KGB) kuruotos aukštosios technikos mokyklos auklėtinio, įkurtos bendrovės skvarba. Birželio mėnesį JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai bendrovės darbuotojus lankė namuose ir jų klausinėjo apie kontaktus su „Kaspersky Lab“ būstine Maskvoje.

J. Kasperskis neseniai teigė pasirengęs JAV pareigūnams atskleisti „Kaspersky“ antivirusinės programos pagrindinį kodą ir taip įrodyti, kad jame nėra užmaskuotų saugumo spragų, kuriomis galėtų naudotis Rusijos slaptosios tarnybos. Tačiau dabar „Bloomberg“ teigia turįs įrodymų, jog „Kaspersky Lab“ 2008 metais padėjo FSB ne tik stiprinti apsaugą nuo programišių dažnai rengiamų paskirstyto atsisakymo aptarnauti (angl. „distributed-denial-of-service“, DDoS) atakų, bet ir vykdyti „aktyvias atsakomąsias priemones“ kibernetinėje erdvėje. Pastarąjį naują FSB pajėgumą pats J. Kasperskis laiškuose nurodė laikyti griežčiausioje paslaptyje.

„Bloomberg“ šaltinių teigimu, „Kaspersky Lab“ darbuotojai padėdavo FSB nustatyti įtariamų programišių tapatybę ir lydėdavo agentus per reidus.

„Kai pareiškimai ištraukiami iš konteksto, viskuo galima manipuliuoti, aptarnaujant tam tikrą darbotvarkę, – į naujus kaltinimus atsakyta bendrovės, patvirtinusios, kad „Bloomberg“ cituojami dokumentai yra autentiški, pareiškime. – „Kaspersky Lab“ visada pripažino teikianti tinkamus produktus ir paslaugas viso pasaulio vyriausybėms, kad tas organizacijas gintų nuo kibernetinių grėsmių, tačiau ji neturi jokių neetiškų ryšių ar sąsajų su jokia vyriausybe, įskaitant Rusiją.“

Tarp naujausių „Kaspersky Lab“ produktų yra ir speciali operacinė sistema „KasperskyOS“, skirta kritinės infrastruktūros objektus, tokius kaip elektros perdavimo tinklai, elektrinės ir gamyklos, kontroliuojančioms sistemoms. Teigiama, kad JAV Gynybos žvalgybos agentūra (GŽA) neoficialiai platino perspėjimus, jog „KasperskyOS“ naudojimas gali sudaryti sąlygas Kremliui nuotoliniu būdu išjungti kritinės infrastruktūros objektus. „Kaspersky Lab“ tokius įtarimus neigia.

Rusų programišiaus byloje – FTB tyrimo detalės

Prahoje (Čekija) sulaikyto rusų programišiaus Jevgenijaus Nikulino, įtariamo įsilaužus į „LinkedIn“, „Dropbox“ ir „Formspring“ duomenų bazes, advokatas televizijos kanalui „Nastojaščeje vremia“ atskleidė JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) agento parodymus, kaip buvo vykdomas tyrimas.

Teisininkas M. Sadilekas pasidalijo su rusakalbei auditorijai skirtu vakarietišku televizijos kanalu, kas jam yra žinoma apie FTB tyrimą, atvedusį prie kliento J. Nikulino arešto. Jis daugiausiai rėmėsi raštiškais FTB agento Jeffrey S. Millerio parodymais.

Pastaruosiuose nurodoma, kad 2012 metais „LinkedIn“ kreipėsi į JAV teisėsaugą su skundu, jog internautas slapyvardžiu dwdm viename forume paskelbė nuorodą į archyvą su beveik 6,5 mln. socialinio tinklo vartotojų slaptažodžių.

Pastebėta, kad keistai elgėsi vieno iš bendrovės inžinierių paskyra. Nors jis visą laiką dirbo Kalifornijoje (JAV), buvo fiksuojami prisijungimai iš Rusijos. Paaiškėjo, kad inžinierius, dirbdamas namuose, prisijungimui prie bendrovės tinklo naudodavo virtualų privatų tinklą (VPN). Programišiui pavyko įsibrauti į inžinieriaus kompiuterį ir per jį gauti prieigą prie „LinkedIn“ duomenų bazių.

Kibernetinės atakos

Tačiau nusikaltėlis paliko pėdsakų. Į kai kurias vėliau „nulaužtas“ paskyras įsilaužėlis pateko, prisijungdamas per interneto protokolo (IP) adresus, priklausančius Rusijos interneto tiekėjui „Nacionaliniai kabeliniai tinklai“ (NKS), ir dažnai naudojo vieną ir tą pačią naršyklę.

Be to, FTB išsiaiškino, kad programišius naudojosi „Gmail“ pašto dėžute, ir per teismą išsirūpino teisę ją patikrinti. Ten rado pranešimą, kad svetainėje afraid.org, parduodančioje interneto domenus (DNS), užregistruotas vartotojas zopaqwe1. Afraid.org savo ruožtu suteikė JAV teisėsaugai daugiau duomenų apie šį vartotoją. Ir kilpa pradėjo veržtis.

Įdomu tai, kad Rusijos interneto paslaugų tiekėjas NKS surinko ir perdavė JAV agentūrai visą turimą informaciją apie identifikuotą interneto vartotoją. Paaiškėjo, kad tai yra J. Nikulinas. FTB ėmė jį sekti ir laukti, kol pasitaikys proga J. Nikuliną suimti. Taip nutiko 2016 metų spalį, kai įtariamas programišius automobiliu kirto Baltarusijos-Lenkijos sieną ir pateko į Europos Sąjungos (ES) teritoriją. Detalės apie jo sulaikymą Čekijoje nėra skelbiamos.

Šiuo metu JAV siekia J. Nikulino išdavimo, o jis pats kovoja, kad būtų išduotas Rusijai ir teisiamas dėl menkesnių nusikaltimų.

Būsimas FTB direktorius tikisi likti nepriklausomas

Christopheris Wray’us, D. Trumpo nominuotas tapti Rusijos įsikišimo į JAV rinkimus tyrimą vykdančios FTB direktoriumi, trečiadienį vykusiame klausyme JAV Senate atmetė prezidento kalbas apie vykstančią „raganų medžioklę“ ir pažadėjo nepasiduoti jokiam spaudimui iš Baltųjų rūmų.

„Mano lojalumas tenka Konstitucijai ir teisės viršenybei. Tai buvo mano gairės per visą karjerą, ir aš toliau jų laikysiuosi, kad ir kokie iššūkiai tektų“, – senatoriams sakė 50-metis Ch. Wray’us, buvęs aukšto rango Teisingumo departamento pareigūnas.

Christopheris Wray'us turėtų tapti naujuoju FTB direktoriumi

Ankstesnį FTB direktorių, Jamesą Comey, D. Trumpas skandalingai atleido, nepaisydamas vykstančio tyrimo dėl galimo jo aplinkos žmonių bendradarbiavimo su Rusija prezidento rinkimų kampanijos metu. J. Comey vėliau atskleidė patyręs prezidento spaudimą būti jam asmeniškai lojaliu ir nutraukti tyrimą dėl buvusio D. Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Michaelo Flynno ryšių su Rusija. D. Trumpas kategoriškai neigia daręs ką nors panašaus.

Australija spaus interneto milžinus iššifruoti žinutes

Australijos parlamentas planuoja lapkričio mėnesį išleisti naują įstatymą, kuris numatytų didžiųjų technologijų bendrovių prievolę iššifruoti žinutes, kuriomis slapta bendrauja įtariami teroristai ir ekstremistai. Naujas teisės aktas remtųsi Didžiosios Britanijos Tiriamiųjų galių aktu.

Šalininkai teigia, kad nauji reikalavimai būtini kovoje su nusikalstamumu ir terorizmu, tačiau kritikai atšauna, kad jiems kyla abejonių dėl privatumo apsaugos ir bendro kibernetinio saugumo.

Pranešimas apie „tamsiojo interneto“ prekeivio savižudybę

26-erių Kanados pilietis Alexandre’as Cazes (Aleksandras Kazas) šią savaitę rastas, kaip teigiama, pasikoręs savo kameroje Tailando kalėjime, kur jis laukė ekstradicijos į Jungtines Valstijas.

A. Cazes, kibernetinėje erdvėje žinomas kaip DeSnake, buvo liūdnai pagarsėjusios „tamsiojo interneto“ („Dark Web“) prekybos platformos „AlphaBay“ įkūrėjas. Jis prabangiai (turėjo keturis „Lamborghini“ automobilius) gyveno Tailande, kol galiausiai liepos 4 dieną nelegali virtuali prekyvietė buvo uždaryta, o jis pats - areštuotas.


„AlphaBay“ galima buvo įsigyti pačių įvairiausių draudžiamų prekių, visų pirma - ginklų ir narkotikų. Dėl numanomų A. Cazes ryšių su viso pasaulio nusikalstamo pasaulio atstovais, o gal ir teroristais, pranešimas apie jo savižudybę gali sukelti ir tam tikrų abejonių.

„AlphaBay“ pirmtakas, „Silk Road“, per tarptautinę teisėsaugos operaciją buvo uždarytas 2013 metais, jo įkūrėjas Rossas Williamas Ulbrichtas JAV nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Alfa.lt

43 dingusių studentų byla iki šiol jaudina Meksikos gyventojus. Paaiškėjo, kad valdžia šnipinėjo ir trukdė ją tyrusiems užsienio tyrėjams.
43 dingusių studentų byla iki šiol jaudina Meksikos gyventojus. Paaiškėjo, kad valdžia šnipinėjo ir trukdė ją tyrusiems užsienio tyrėjams.
43 dingusių studentų byla iki šiol jaudina Meksikos gyventojus. Paaiškėjo, kad valdžia šnipinėjo ir trukdė ją tyrusiems užsienio tyrėjams.
+9

Taip pat skaitykite: