Greitosios medicinos specialistų trūkumas: pagyvenę medikai vos užlipa laiptais, o pakeisti nėra kuo

Medikas
Medikas
© Edvard Blaževič

„Man reikia greitosios pagalbos“, – tokių pagalbos skambučių greitosios medicinos pagalbos (GMP) centrus kiekvieną dieną pasiekia keliasdešimt. Šie žmonės sekundžių tikslumu turi nuspręsti, kur skubėti tuojau pat, o kas turi palaukti.

„Važiuoji į kvietimą ir žinai tai, ką pasakė dispečerinė, o atvažiavęs gali rasti visai kitą situaciją. Sakys, kad skaudą galvą, o atvažiuoji ir matai, kad ten psichinis ligonis, bėgiojantis su kirviu. Tokioje situacijoje yra vienas medikas ir vienas vairuotojas“, – taip atrodo, pasak Vilniaus rajono greitosios medicinos pagalbos skyriuje dirbančio Mindaugo Maslausko, GMP specialistų diena.

Greitoji medicinos pagalba

Jo teigimu, Vilniaus rajono GMP išgyvena dramatišką situaciją: iškvietimų daugėja, o trūksta medicinos personalo ir jaunų specialistų, nesiryžtančių dirbti už menką atlygį. Tuo metu garbingo amžiaus sulaukę darbuotojai dėl naujojo Darbo kodekso baiminasi negalėsiantys gauti didesnių kompensacijų už ilgai uždirbtus metus.

Nebegali užtikrinti operatyvumo

reklama

„Priėjome prie tokios situacijos, jog nebėra kam dirbti Vilniaus rajono greitojoje pagalboje, jaučiame didelį trūkumą medicinos personalo… Nebegalime užtikrinti operatyvaus ir kokybiško sveikatos palaikymo“, – sakė M. Maslauskas.

Pagrindinė VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos aptarnaujama teritorija yra Vilniaus rajono savivaldybė – tai viena didžiausių tiek teritoriniu aspektu, tiek ir gyventojų skaičiumi savivaldybių Lietuvoje. Vilniaus rajono savivaldybėje yra vienas miestas – Nemenčinė.

Atstumas nuo Vilniaus centro iki Vilniaus rajono pakraščiuose išsidėsčiusių kaimų siekia iki 60 km. Taigi laikas, per kurį pacientui turi būti suteikta greitosios medicinos pagalba, yra numatytas skirtingas: mieste jis – 15 minučių, kaime – 25 minutės.

„Kvietimai greitojoje skirstomi į dvi dalis: pirmos kategorijos, t. y. skubūs, ir antros kategorijos – tie, kurie gali palaukti, t. y. lėtinių ligų paūmėjimai, skauda kelias dienas koją, temperatūra savaitę, kosėja, aukštas spaudimas“, – aiškina Mindaugas.

Greitoji medicinos pagalba

Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP skyrių sudaro 7 gydytojai ir 22 felčeriai, iš viso – 6 brigados, kurios siunčiamos pagal dispečerinės surinktą medžiagą ir reikiamos pagalbos pobūdį. Bėda ta, pasak M. Maslausko, kad aptarnaujama daugiau žmonių, nei jų yra Vilniaus rajono registre.

„Pavyzdžiui, Valstybinės ligonių kasos (VLK) praneša, kad Vilniaus rajone gyvena 95 tūkst. gyventojų. Statistikos departamentas pateikia daugiau nei 100 tūkst., o realybėje skaičiai dar didesni. Savaitgalį giminės, artimieji iš miesto traukia į Vilniaus rajoną. Padaugėja kvietimų, ypač šiltąjį sezoną, o finansavimo nėra“, – situaciją nupasakojo skyriaus vedėjas Markas Barkovskis.

Greitoji medicinos pagalba

„Anksčiau kaimas bėgo į miestą, dabar atvirkščiai: miestas bėga į miesto pakraščius“, – konstatuoja jis.

Pasak Mindaugo, iškvietimų daugėja. Viena iš priežasčių – sezoniškumas. Kita, jau minėta anksčiau, – nemažai Vilniaus gyventojų gyvena Vilniaus rajonuose.

reklama

„Dabar atsirado tokių prabangių rajonų Bajorai, kur nemažai gyventojų, kurie prisirašę Vilniuje, aiškų priežastys yra įvairios: darbas, darželiai“, – sako M. Maslauskas.

Trūksta darbuotojų

Iš GMP specialistų darbo duoną valgantys M. Barkovskis ir M. Maslauskas pasakoja, kad, prieš pradėdami dirbti skyriuje, patys vykdavo į iškvietimus. Tiesa, vyrai ir dabar neatsisako GMP darbo ir turi kelis budėjimus per mėnesį.

GMP PRIEŠ BPC: AR VIENAS NUMERIS PADĖS GELBĖTOJAMS SUSIKALBĖTI?

Specialistai pastebi, kad per pastaruosius 2–3 metus nesikeitė personalas. Jauni žmonės baidosi tokio darbo, o didžiąją dalį komandos sudarantys pensinio amžiaus žmonės palieka darbą, baimindamiesi naujojo Darbo kodekso.

Vyriausias – 75-erių, jauniausias – 26-erių, – toks amžiaus atotrūkis šiuo metu yra tarp darbuotojų.

„Deja, pas mus nėra labai daug žmonių: 7 gydytojai, 22 skubios pagalbos slaugos specialistai. Turime ir antraeilininkų, t. y. žmonių, kurie negali dirbti daugiau nei 0,75, 0,25, 0,5 etato“, – sako M. Maslauskas.

Medikas

Vieno etato krūvis – 7 paros per mėnesį. Tiesa, anot darbuotojų, tenka ir dirbti ir viršvalandžius. „Imame mokamų renginių, kur yra didelis kiekis žmonių, greitoji tiesiog privalo budėti. Tenka 5–10 val. papildomų valandų.

Perdirbimai būna ir po pamainų, kai GMP brigada dirba nuo 7 ryto iki kito ryto 7 val. Pavyzdžiui, prieš pat pamainai pradedant keistis, gaunamas koks nors skubus kvietimas ir brigada išvažiuoja ir kvietimą aptarnauja. Grįžta po to laiko, kai jo pamaina yra pasibaigusi. Tas laikotarpis, kurį perdirbo pamaina, prisiskaičiuoja prie darbo laiko“, – pasakoja M. Maslauskas.

reklama

Paklaustas, kiek šiuo metu trūksta specialistų, M. Maslauskas tikino, kad, norint užtikrinti geras darbo sąlygas, būtų dirbama be viršvalandžių, trūksta 9–10 etatų.

„Trūksta medicinos personalo, kaip žinoma, visoje Lietuvoje, bet tą esamą situaciją smarkiai pajautėme šiuo metu. Įtakos tikriausiai turėjo ir naujas Darbo kodeksas dėl to, kad pensinio amžiaus žmonės kiek išsigando, kad negaus išeitinių, tų priemokų“, – konstatavo pašnekovas.

Trūksta ir kitur

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) duomenimis, 2015–2016 m. slaugos bakalauro studijas baigė 559 absolventai. Šių mokslų krimsti Lietuvoje galima Alytaus, Kauno, Panevėžio, Utenos, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių valstybinėse kolegijose bei Klaipėdos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose.

2016–2017 m. spalio 1 d. duomenimis, iš viso įstojo 843 pirmakursiai. Vis dėlto specialistai tvirtina, kad slaugytoja negali dirbti greitojoje pagalboje ir turi papildomai baigti kursus.

Greitoji medicinos pagalba

„Nelabai suprantame, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos, kad jie neruošia greitosios pagalbos specialistų. Slaugytojai, baigę kolegijas, jie negali dirbti greitosios pagalbos skyriuje. Net ir gydytojai negali dirbti, kurie nebaigę skubiosios pagalbos kursų“, – tai, kad trūksta GMP specialistų, patvirtino ir Molėtų rajono GMP direktorė Auksė Mackonienė.

Moteris tvirtina, kad dirbti kviečiami slaugytojai, kurie vėliau siunčiami mokytis į Kauną, į skubiosios pagalbos kursus. Taigi žmogus, nors ir turėdamas aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, turi septynis mėnesius papildomai mokytis.

„Žinot, dirbant tokį sudėtingą ir atsakingą darbą už tokį atlygį. Kiekvienas iškvietimas yra iššūkis. Tačiau kol kas ministerija nereaguoja: kaip ir sukurtos tos programos paruošti skubiosios pagalbos specialistų, bet kol kas niekas nevyksta. Tai tikrai yra problema. Tai parodo ir Klaipėdos pavyzdys, kai įdarbinamas teistas žmogus ir jam vėl leidžiama dirbti su žmonėmis“, – tvirtina moteris.

„Kai paskaitai komentarus, jiems labai juokinga, kada pagyvenę medikai atvažiuoja į iškvietimą, įvykį ir sako, kad čia vos atėjo, užlipo į kažkurį aukštą, vos kvapą atgauna, bet mes, dirbantys, labai gerai suprantame, nes nėra kuo pakeisti“, – pasakoja A. Mackonienė.

reklama


Tuo metu M. Maslauskas pasakoja, kad jau septyneri metai, kaip kabo darbo skelbimų, kuriuose skelbiama apie ieškomus gydytojus, skubiosios pagalbos specialistus, felčerius, tačiau niekas nesikreipia, nėra jokio susidomėjimo.

Pasak jo, pagrindinė priežastis – ta, kad jauni žmonės bijo tos atsakomybės ir yra linkę išvažiuoti dirbti į užsienį, kur geresnės darbo sąlygos, daug daugiau personalo.

„Kaip žinoma, pavyzdžiui, vienam slaugytojui, dirbančiam užsienyje, daugiau nei dviejų pacientų niekada nebus, o pas mus, kad ir greitojoje, kartais tenka vieno kvietimo metu aptarnauti, suteikti pagalbą ne vienam, o trims, keturiems žmonėms, tada kviestis pagalbą. Darbas nėra lengvas“, – sako M. Maslauskas.

SAM: šių specialistų trūkumo nepastebima

Tuo metu sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė tikina, kad pastaraisiais metais GMP specialistų trūkumas nepastebėtas. Pagal įstaigų ministerijai teikiamą informaciją apie laisvas darbo vietas, kuri dedama į svetainę, šiuo metu tik vienai įstaigai – Panevėžio GMP tarnybai – reikalingas skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas.

Greitoji medicinos pagalba

„Atliekant poreikio analizes ateityje prognozuojamas didelis šių specialistų poreikis, nes pagal amžių apie 500 minėtų specialistų yra daugiau nei 50 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kad ateityje šių specialistų poreikis bus didelis, o greitosios pagalbos sritis yra prioritetinė, į ją yra investuojama visapusiškai. Žmogiškųjų išteklių srityje dideli pokyčiai prasidėjo prieš keletą metų.

Siekdama užtikrinti GMP paslaugų teikimą, ministerija pritarė skubiosios medicinos pagalbos paramedikų rengimui kolegijose, kitais metais gydymo įstaigose pradės dirbti pirmoji šių specialistų laida. Taip pat kitais metais šalies gydymo įstaigose darbą pradės ir pirmoji skubiosios pagalbos medicinos gydytojų laida. Tai reiškia, kad bus ne tik pritraukiama jaunų specialistų, tačiau jie bus baigę specialias studijas, vertinamas visame pasaulyje“, – atsakymą siuntė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė–Šriubėnė.

Pagal Higienos instituto statistinius 2016 m. duomenis, GMP tarnyboje dirba 923 skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistai.

reklama

Problemą išspręsti galėtų įkainio didinimas

Akivaizdu, kad brigados rajonuose dėl nemažų atstumų ir specialistų trūkumo nespėja į kvietimus, o jaunų gydytojų ir slaugytojų emigracija tik dar labiau didina darbuotojų poreikį. Vienas iš siūlymų, kaip spręsti problemą, – didinti įkainį už statistinį gyventoją.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, GMP tarnybose dirbančių skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų vidutinis atlyginimas praėjusiais metais buvo 689 Eur. Gydytojų ir slaugytojų atlyginimai turėtų kilti nuo liepos 1 dienos. Tam iš viso bus skiriama 24,6 mln. eurų.

Kaip išmokti taupyti

„Iš esmės problema yra ta, kad GMP darbas priklauso pavojingų darbų sąrašui. Iškvietimų daugėja, įkainis nesikeičia ir naujų darbuotojų neateina. Kita vertus, kodėl ir turėtų už tokį užmokestį, dirbdami sunkų ir rizikingą darbą. Atlyginimai – daugiau ne darbovietės problema, o paties įkainio, kuris yra labai mažas. Mūsų atlyginimas susideda iš statistinio gyventojo skaičiaus“, – aiškino Markas.

„Tikimės, kad ateis ta diena, kai ministerija pagalvos ir apie tą žemutinį personalą, kurie atlieka iš tikrųjų tą purviną darbą: iš balų traukia žmones, tenka gesinti kivirčus. Yra buvę situacijų, kai neadekvačios psichikos žmonės arba neblaivūs yra sužeidę GMP komandos narius, yra apgadinę ir GMP priemones, įrangą. Kažkada netgi automobilio kapote su kirviu skylę padarė“, – juokiasi Mindaugas.

Greitoji medicinos pagalba

Nuo liepos pridėjus 8 procentus medikai gaus keliasdešimt eurų daugiau, todėl ir sveikatos apsaugos ministras sutinka, kad tokiu menku kėlimu gydytojų emigracijos nesustabdysi.

„Su 8 proc. nepavyks, bet vis tiek tai yra judesys. Mes negalim tikėtis iš karto padidinti 50 ar 100 procentų, tokių pinigų tiesiog nėra, nerealistiška būtų galvoti, kad per pusmetį ar metus tas gali atsitikti. Na ir išvažiuoja specialistai ne tik dėl atlyginimo, išvažiuoja ir dėl kitų priežasčių – dėl galimybės save realizuoti ar nerealizuot, dėl socialinių garantijų, dėl galimybės vaikus auginti ir mokyti“, – dar balandžio mėnesį LNK „Žinioms“ sakė ministras Aurelijus Veryga.

Greitosios medicinos specialistų trūkumas: pagyvenę medikai vos užlipa laiptais, o pakeisti nėra kuo

Medikas
+22