Lietuvos pajūrio kurortai: skundžiamės, kad brangu, bet paplūdimiai pilni

Palangos paplūdimys (Nuotr. Julijos Šakytės) (© Alfa.lt)

Kasmet atšilus orams, lietuviai būriais traukia į tradicinius pajūrio kurortus. Kartu su atostogomis prasideda ir nuolatiniai skundai apie kiekvienais metais vis didesnes parduotuvių, restoranų, viešbučių ir net tualetų kainas.

Negana to, tradicinis Lietuvos kurortų palydovas yra prastas oras. Artėjant vasarai, pajūrio verslininkai tradiciškai nuogąstauja, kad štai šis sezonas jau tikrai bus prastesnis nei ankstesnieji.

Ir kiekvieną kartą kurortų paplūdimiai yra sausakimši, o viešbučių bei privačių nuomotojų kambariai užpildyti. Atrodo, kad rinkos ekonomikos dėsniai šioje situacijoje negalioja. Tad kodėl lietuviai ir toliau traukia į atsibodusius kurortus, kurie dar ir atsieina brangiau nei atostogos saulėtuose užsienio kraštuose?

Skundžiamės, nes (į)prasta

Panašu, kad dažnas lietuvis savo atostogomis ir gyvenimu skundžiasi vien dėl to, kad tai jam įprasta. Psichologė Genovaitė Petronienė teigia, kad neigiamai regėti visą gyvenimą ypač būdinga senesnės kartos žmonėms. „Jei savyje esi prikaupęs negatyvių emocijų, visada rasi kuo skųstis. Galvoti blogai yra įprasta, o galvoti, kad gyveni gerai, ne“, – teigia ji.

Iš tiesų vos prasidėjus atostogų sezonui Palangoje socialiniuose tinkluose bei naujienų portaluose pasipylė pasipiktinimo kupinų žodžių apie žvėriškas maisto kainas restoranuose. Esą šiandien čia šaltibarščių kaina svyruoja nuo 2,5 iki 8 eurų, o antrą patiekalą galima rasti ir už 4, ir už 22 eurus.

Skundžiasi ir kurorto maitinimo įstaigose dirbantys žmonės. Esą jiems klientų sumokamų didelių pinigų pamatyti netenka, mat čia atlyginimai maži.

Psichologas Visvaldas Legkauskas tokių dejonių priežastis mato Lietuvos istorijoje: „Ši tendencija ateina iš baudžiavos laikų. Kai turi poną virš galvos, kuris nustato mokesčius, privalai skųstis, kad badauji, kitaip ponas iš tavęs atims viską.“

Dabar nors ir išsivadavome iš priespaudos, įprotis matyti viską neigiamomis spalvomis ir dėl to nuolat atvirauti išliko. Deja, niekas už mus padėties greičiausiai nepagerins, o verslininkai, matydami atostogauti atvažiuojančiųjų srautus, ir toliau nemažins kainų.

Brangu, bet išleidžiame daug

Nors kasmet skundžiamės, kad viskas brangsta ir pragyventi tampa nebeįmanoma, gatvėse badaujančių žmonių vis dar nėra daug. „Klausantis kalbų apie skirtumą tarp pajamų ir išlaidų atrodo, jog gatvėse turėtų būti žmonių stirtos“, – sako V. Legkauskas.

Tačiau, anot jo, tiesa yra tokia, kad didelė žmonių finansų dalis patenka į šėšėlinę ekonomiką. Todėl statistiniai duomenys apie gyvenimo lygį mūsų šalyje ne visada tiksliai atspindi situaciją.

Net ir oficiali statistika rodo, kad Lietuviai savo atostogoms skiria itin daug lėšų. „Ferratum Group“ atlikti skaičiavimai rodo, kad Europoje lietuviai patenka tarp 3 daugiausiai atostogoms pinigų išleidžiančių valstybių piliečių.

Patogus ir greitas būdas pasiskolinti stambesnę pinigų sumą, kurios tikrai pakaks atostogoms ar nenumatytoms išlaidoms padengti – tai paskolos įkeičiant automobilį su Paskola23.lt. Finansuojama iki 110% automobilio rinkos vertės, o nuo 18 mėnesių termino taikoma 60% nuolaida. Automobilis kaip užstatas nepaimamas, jis lieka kliento žinioje.

Lietuviai vasaros pramogoms nepagaili iki 70 proc. savo mėnesinių viso namų ūkio pajamų. Viena populiariausių pramogų – vasaros sezono apsipirkimas. Mažesnę lėšų dalį tautiečiai skiria vaikų stovykloms, sporto ir turizmo įrangai įsigyti, investicijoms į aktyvias sporto pramogas. Kelionėms esą lietuviai išleidžia ne tiek ir daug pinigų.

Viena pagrindinių to priežasčių galėtų būti žmogaus impulsyvumas. „Žmonės dažnai atostogauti apsisprendžia impulsyviai. Kaip impulsyviai visko prisiperka, taip ir atostogas planuoja“, – teigia psichologė G. Petronienė.

„Dar nuo sovietinių laikų esame kūrybingi. Jei brangu, mes pasidarome pigiau. Jei brangu pavalgyti kavinėje, nuomojame plotą, kur būtų virtuvė, ir valgome pačių pasigamintą maistą“, – pastebi V. Legkauskas.

Kodėl renkamės lietuviškus kurortus

Šiandien padedant pigių skrydžių bendrovėms nuskristi į bet kurią Europos šalį itin paprasta. Vykti atostogauti į pietinę Senojo žemyno dalį masina ne tik gamtos grožis, kultūrinis paveldas, bet ir beveik garantuoti geri orai. O ir kainos čia dažnai nesikandžioja.

Vis dėlto rinktis tradicinius lietuviškus kurortus žmones dažnai skatina nostalgija. Prisiminimai apie vaikystės atostogas su tėvais prie Baltijos jūros, mėgavimasis savų kurortų pramogomis tampa dažno atostogautojo identiteto dalimi.

„Kartais tai yra ir paprasčiausias pasirinkimas, kas pirmiausiai ateina žmogui į galvą. Žmonės dirba, dirba ir nesusiplanuoja, neapgalvoja visų alternatyvų“, – teigia G. Petronienė.

Dar vienas motyvas rinktis lietuviškus pajūrio kurortus – nežinomybės baimė. Norint susiplanuoti atostogas užsienyje, dažniausiai reikia įdėti gerokai daugiau pastangų. Jei nesinaudojama kelionių organizatorių paslaugomis, reikia savarankiškai susigaudyti užsienietiškose interneto svetainėse, rasti nakvynės vietų, bilietus ir panašiai.

„Žmonės prisibijo naujų vietų. Kad ten kažkas bus nepatogu, neaišku, kas nors apgaus. Todėl renkasi kažką gerai žinomo, nors tai yra nusibodę ir brangu. Bijoma neapibrėžtumo ir papildomų rūpesčių“, – sako psichologė G. Petronienė.

Ji pastebi, kad jaunesni žmonės dažnai lengviau leidžiasi į avantiūras, todėl yra įpratę savo atostogas planuoti patys ir tam renkasi užsienio šalis.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: