Ką naujo sugalvojo po užmaršties dulkėmis tūnantis Paksas?

Rolandas Paksas (© Karolis Kavolėlis | Alfa.lt)

Praeities politikos žvaigždės vėl ieško būdų nušvisti. Iš pradžių apie naujos asociacijos steigimą prakalbo Viktoras Uspaskichas, tiesa, ji neva su politika neturės nieko bendro, dabar lietuvius į sąjūdį šaukia Rolandas Paksas. Europarlamentaras savo oficialiame interneto tinklalapyje šeštadienį išplatino pranešimą, kuriuo kviečia jungtis prie naujo, kol kas migloto, visuomeninio sąjūdžio.

„Melo tikrovė yra tiesiog užtvindžiusi dabartinę mūsų visuomenę ir jos narių tarpusavio santykius. Plūstanti globalizacijos banga grasina nušluoti krikščioniškąją kultūrą ir tradiciją, išplauti tautinį tapatumą ir politinį suverenumą. Esu tikras, kad nebegalima ilgiau laukti. <...> Nebėra kada atidėlioti: kviečiu burtis į naują visuomeninį sąjūdį – tokią nacionalinę bendruomenę, kuri nepabūgtų stoti skersai kelio nevilties ir mirties kultūrai“, – su niūriu šalies piešiniu jungtis prie organizacijos kviečia R. Paksas.

Mintis yra, veiksmai – perspektyvoje

Susisiekus su R. Paksu, jis paaiškino, kad konkretumo stokojama dėl to, jog organizacija tik žengia pirmuosius žingsnius. Oficialių narių ji dar neturi, mat neturi jokių įstatų, nėra steigimo dokumentų, tačiau nušalintasis prezidentas sakė, jog skambučių ir laiškų iš susidomėjusių žmonių sulaukia.

Jis pats neprognozuoja, kuo gali virsti jo iniciatyva. Apie rinkimus (R. Paksas Lietuvoje negali eiti jokių renkamų pareigų – Alfa.lt past.) sakė nemąstantis, nes per anksti.

Rolandas Paksas

„Pirmas dalykas, aš kreipiausi į visus geros valios žmones, kuriems neatrodo, kad Lietuva įgyvendino Sąjūdžio skelbtus tikslus, ne Lietuva, tiksliau, Lietuvos valdžia, per 26 metus. Ir dėstau apie tas sistemines negeroves ir tendencija ne geryn, o prastyn, ir kviečiu visus geros valios žmones burtis. Kaip sakoma, iš pradžių mintis, dabar mintis kažkaip virsta žodžiu, o koks veiksmas perspektyvoj bus, kaip tas dalykas susiklostys organizaciškai, kai rinksis žmonės ir steigsim organizaciją, kokia programa bus pasiūlyta, kokie įstatai, tai ir bus atsakymai į tuos klausimus, kuriuos dabar keliat.

<...> Mintis, žodis, po to veiksmas. Aš taip įsivaizduoju, kad tikslas yra kitokia, na, geresnė valstybė, kurią tauta privalo turėti, tą geresnę valstybę. O kokia veiklos forma bus pasirinkta – ar tai bus visuomeninė, ar visuomeninė-politinė, ar tai bus politinė, ar tai bus bendruomeniškumas, – čia yra sudedamoji dalis bendro proceso“, – tikino Europos Sąjungos politikos nevengiantis pakeiksnoti europarlamentaras.

Seni bendražygiai nieko nežino arba lieka skeptiški

Ką tai reiškia tiksliau, kol kas neaišku ir ilgamečiams R. Pakso bendražygiams. Seimo narys Petras Gražulis sako apie sumanymą girdėjęs ir staigmena jam tai netapo, tačiau detaliau papasakoti apie organizaciją negalėjo.

„Žinot, aš irgi žadėjau su juo susitikti ir pakalbėti. Žinojau apie tą idėją, o kokie tikslai, tai kol kas pakomentuot negaliu, nes pats nelabai žinau tų tikslų, tai sunku ir komentuot.“ Tiesa, besvarstydamas apie naują R. Pakso užmojį, parlamentaras neatmetė tikimybės, jog organizacija gali turėti ir politinę darbotvarkę, bet netrukus pasitaisė: „Man tai visiškai nėra staigmena, <...> kokie tikslai, kam tas – ar Europos parlamento rinkimams, ar čia bendrai kažkokį naują judėjimą politinį kuria, negaliu pasakyt aš tiksliai dar. <...> Aš nežinau, visuomeninė čia, judėjimas, tai gal nieko bendro su politika neturi, gali ir šitaip būt, aš nelabai galiu pasakyt.“

Kęstas Komskis, Rolandas Paksas ir Petras Gražulis

Iš R. Pakso „Tvarkos ir Teisingumo“ partijos vairą perėmęs Remigijus Žemaitaitis Alfa.lt sakė, kad eksprezidento planai ir jam yra paslaptis, apie juos jis sužinojo iš pašalies. „Nelabai žinau kažką, <...> kai jis dabar laisvą mandatą turintis žmogus, gal kažką ir planuoja, kažką ruošia kurti“, – sakė R. Žemaitaitis, kuris jungtis prie organizacijos neketina, mat skeptiškai žvelgia į pastaraisiais metais pastebimą visuomeninių judėjimų kaip politinių platformų išpopuliarėjimą.

„Ne, kadangi žino mano nuomonę. Aš visą laiką sakęs, kad ne judėjimai, ne dar kažkas gali nešti atsakomybę valstybei. Aš kalbu, kad politinės partijos tai yra tos organizacijos, kurios iš tikrųjų gali prisiimt atsakomybes, ilgalaikis tai yra procesas ir stabilus turi būti. O kad vieną dieną susikurs judėjimas... Ar jis bus tęstinis? Aš nežinau. Pas mus begalė buvo judėjimų Lietuvoje, greitai jie užgesdavo, o partijos vis dėlto yra didesnės atsakomybės ir tęstinumo yra. Aišku, kad jeigu žmonės nori jungtis į kažkokį sambūrį, nori išsakyti kažkokias mintis, dar kažką tai – prašau, valio, tvarkoj. Klausimas, ar pavyks sukelti tuos žmones, jeigu mes į rinkimus nesukeliam, kad ateitų žmonių daugiau kaip 50 procentų balsuot ar ten 70, ar 60“, – savo požiūrį išdėstė R. Žemaitaitis.

Jis nesiryžo vertinti, ar kuriamas naujadaras gali turėti politinių tikslų. „Gali būti, ir šiaip jis turi idėjų, minčių, kaip realizuoti savo kažkokias idėjas, sujungti bendraminčius. Aš manau, gal čia yra dalykas. Nes jeigu kurt judėjimą, o po to kurt partiją, tai kokia ta nauda. Galėjai tą dalyką daryti prieš 15 metų, tai jinai būtų labai gerai suveikusi, o dabar, šiuo metu, aš labai abejoju, ar toks suveiktų dalykas“, – sakė „Tvarkos ir Teisingumo“ lyderis.

Remigijus Žemaitaitis

Politologas: tai yra įvaizdžio perkrovimas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Mažvydas Jastramskis R. Pakso užmojuose įžvelgia jau matytus bandymus pasinaudoti pastarųjų metų nepolitinių organizacijų sėkme, mat „Tvarkos ir Teisingumo“ partija, praėjusių metų Seimo rinkimuose vos perkopusi 5 procentų barjerą, negarantuoja ilgalaikės politinės sėkmės.

„Aš manau, kad čia yra įvaizdžio perkrovimas. Matant pastaruosius kelis rinkimus – tiek savivaldos, tiek Seimo, – kad žmonėms, judėjimams, kurie yra nepartiniai, deklaruoja visuomeninės organizacijos įvaizdį ar su tuo susijusius komunikacinius dalykus, jiems sekasi, tai čia toks perkrovimas, sakykime, ir tiek, galvojant, kad gal išeis tą įtaką išlaikyti, nes reitingai „Tvarkos ir Teisingumo“ yra prasti“, – sakė politologas.

Nepaisant to, jog R. Paksas dažnai deklaruoja nuostatas ir šūkius, šiuo metu populiarius Vakaruose, – mažiau globalizacijos ir liberalizmo, daugiau nacionalumo ir tiesioginės demokratijos, M. Jastramskis jo įvaizdžio atgaivinimu ne itin tiki.


„Lietuviai yra vieni iš palankiausiai žiūrinčių į Europos Sąjungą, tai čia tokioms idėjoms nėra labai daug terpių. Jas galbūt galėtų skleisti žmogus, kuris yra labiau populiaresnis, turi šviežesnį įvaizdį, bet Paksas jau iš tikrųjų seniai <...> turi nemažą antisimpatikų būrį.

Nemanyčiau, kad idėjas, kurios Europoj populiarios, Paksas galėtų būti tas žmogus, kuris jas skleistų. Galbūt jam kažkiek pridėtų populiarumo taškų, bet esmė yra, kad laikui einant jo partija žmonių politikos supratime turi neigiamą įvaizdį. Galiu pasakyti, kad mūsų porinkiminėje apklausoje jų vertinimas tikrai buvo stipriai neigiamas, tai vėlgi iš to ilgamečio įvaizdžio išlipti, kad ir ką tu šnekėtum, kad ir kokias organizacijas kurtum, manau, kad yra beveik neįmanoma“, – Alfa.lt sakė politologas.

13 sugrįžimo metų

R. Paksas iš „Tvarkos ir Teisingumo“ partijos vadovo pareigų pasitraukė po praėjusių metų Seimo rinkimų, kai partija vos sugebėjo peržengti 5 procentų ribą.

Prieš beveik trylika metų Konstitucinis Teismas, o po to ir Seimas pripažino, kad R. Paksas pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Jis savo patarėjui Jurijui Borisovui už jo finansinę paramą suteikė Lietuvos pilietybę, sąmoningai leido suprasti, kad jo pokalbių klausosi Lietuvos slaptosios tarnybos, naudojosi savo padėtimi, siekdamas, kad jam artimi verslininkai perimtų privačios bendrovės „Žemaitijos keliai“ akcijas. Dėl to R. Paksui iki gyvenimo galo uždrausta eiti bet kokias renkamas pareigas, t. y. jis niekada gyvenime nebegalės būti nei Seimo nariu, nei prezidentu ar savivaldos politiku.

Jurijus Borisovas Vilniaus oro uoste sausio 15 dieną

Tačiau Lietuvos pareigūnams dar reikės spręsti, ką daryti su R. Pakso byla, mat Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė, kad negalima iki gyvos galvos uždrausti eiti renkamų pareigų – vietoje to turi būti numatytas konkretus bausmės laikas. Jo Lietuva vis dar nenustatė, o teisininkai tvirtina, kad tam būtina keisti Konstituciją.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: