Lietuvos ekonomika – ant apsisprendimo ribos: eisime Graikijos keliu ar seksime Danijos pavyzdžiu?

Rokas Grajauskas (© Paulius Peleckis | Alfa.lt)

Lietuvos ekonomikos struktūra šiandien yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų, teigia Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas. Ką daryti, kad pasuktume ne graikų, o klestinčių Skandinavijos valstybių, tokių kaip Danija, pėdomis?

Pirkti, parduoti ir pervežti – tokiu modeliu paremta Lietuvos ekonomika iki šiol sparčiais žingsniais judėjo į priekį, tačiau, kaip pastebi ekonomistas R. Grajauskas, kitų Europos šalių patirtis rodo, kad tokiais pat sparčiais žingsniais artėjame prie ribos, kai vystyti žemą pridėtinę vertę kuriančių ūkio šakų tiesiog nebeapsimokės.

Šiandien didžiąją Lietuvos pramonės dalį – daugiau kaip penktadalį – sudaro maisto produktų ir gėrimų gamyba. Tuo tarpu aukštųjų technologijų dalis, nepaisant spartaus augimo pastaraisiais metais, vis dar yra labai menka.

„Galima palyginti: bendra Lietuvos gamybininkų apyvarta siekia 17 mlrd. eurų, iš jų vos 0,5 mlrd. atitenka aukštosioms technologijoms. Ši dalis, sudaranti vos keletą procentų visos gamybos, yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje. O tai ir yra didysis iššūkis – ar sugebėsime pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, ar ne“, – teigia R. Grajauskas.


Nagrinėjant Lietuvos pramonės struktūrą, anot ekonomisto, nesunku pastebėti, kad ji primena tą, kuria šiuo metu greičiausiai nesidžiaugia Graikija, ir tą, kurią dar prieš 30 metų galėjome matyti Danijoje.

„Lietuva gali mokytis iš kitų Europos valstybių – didelė dalis jų šį iššūkį sprendė mažiausiai prieš kelias dešimtis metų. Tiesa, būtina atidžiai pasirinkti sektiną pavyzdį – aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius ekonomikos ramsčiais pavertusios šalys gali pasigirti sėkmės istorijomis, o to nepadariusios – tik kapanotis iš nieko gera nežadančių vidutinių pajamų spąstų. Atitinkami pavyzdžiai – šiauriečiai danai ir pietiečiai graikai“, – pastebi „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Jo teigimu, Lietuva kol kas labiausiai remiasi žemesnės pridėtinės vertės gamyba, prekybos ir transporto sektoriais, tačiau dabartinis modelis ilgai veikti negalės.

„Būdami maži, privalome koncentruoti išteklius, aiškiai įsivardinti, kas bus mūsų ekonomikos variklis ateityje, ir nuosekliai dirbti ta kryptimi“, – sako R. Grajauskas.

Anot jo, svarbiausiu tokios transformacijos elementu turi būti kokybiška švietimo sistema. Jeigu norime pasaulinio lygio pasiekimų, tai ir mūsų švietimo sistema turi būti pasaulinio lygio, bent jau vienoje ar keliose srityse, į kurias norime koncentruotis.

Jo teigimu, turime orientuotis į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias ūkio šakas, nes net ir šiandien tuose sektoriuose veikiančiose Lietuvos įmonėse vidutinis atlyginimas šalies vidurkį viršija bent du kartus.

„Taigi, tai – geras kelrodis, jeigu norime uždirbti daugiau ir gyventi geriau. Daugiau uždirbantys šių įmonių darbuotojai daugiau išleidžia kitoms prekėms ir paslaugoms. Tai leidžia didinti atlyginimus ir kituose sektoriuose – įsisukęs vadinamasis multiplikatoriaus efektas neša naudą visai šalies ekonomikai.

Aukštosios technologijos – tai ne tik gamyba. Kitas pastaruoju metu itin sparčiai pasaulyje augantis pažangus sektorius – informacinių technologijų paslaugos. Informacinės technologijos vis labiau skverbiasi į kitus sektorius – prekybą, finansus, kitas paslaugas. Ketvirtoji pramonės revoliucija žada reikšmingai padidinti ir gamybos skaitmenizavimą“, – sako ekonomistas. Anot jo, turtingose šalyse informacinės technologijos jau paaiškina iki pusės viso ekonomikos augimo.

Ekonomistas taip pat priduria, kad informacinės technologijos jau tapo pagrindiniu ekonomikos garvežiu ir kaimyninėje Estijoje.

„Estai į šią sritį investuoja jau seniai, o vaisius aiškiau pradėjo raškyti tik prieš keletą metų“, – pastebi R. Grajauskas.

Alfa.lt

Rokas Grajauskas
Rokas Grajauskas
Rokas Grajauskas
+5

Taip pat skaitykite:

Populiariausios naujienos

Susijusios naujienos