Valdžios pasirinktas kelias: nesvarbu, kaip ir ką, – svarbu drausti

TV (© Unsplash.com)

Vyriausybės patvirtintos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos skinasi kelią, trečiadienį visą pluoštą naujų ruošiamų pakeitimų palaimino ir Seimo komitetai. Akcizo tarifų didinimas, prekybos alkoholiu laiko trumpinimas, alkoholio pardavimas sulaukus 20 metų – tik dalis alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių.

Taip pat siūloma drausti visų formų alkoholio reklamą – toks siekis ne tik paliktų kraujuoti žiniasklaidą, tačiau paliestų gyventojus ir pačią valstybę.

Reklamos draudimo griebtasi ir praeityje. Kai kurie sprendimai buvo efektyviai įgyvendinti, tačiau dalis patyrė visišką fiasko. Panašu, kad dabartinė valdžia lipa ant to paties grėblio.

Drausti visų formų alkoholio reklamą

Šiuo metu Lietuvoje visiškai draudžiama alkoholio reklama televizijų ir radijų programose nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro, taip pat periodinių leidinių pirmuosiuose puslapiuose, išlaikytas visiškas išorinės alkoholio reklamos draudimas, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą. Internete kol kas netaikomi jokie apribojimai.

Investicijos alkoholio reklamai su nuolat įvedamais naujais draudimais susitraukė itin reikšmingai. Kaip skelbė „Verslo žinios“, remiantis tyrimų bendrove „Kantar TNS“, jei 2008 metais alkoholis sudarė 24,16 proc. visų reklamos išlaidų, tai 2009 m. – jau tik 2,5 proc., 2015 m. – 2,4 proc., o 2016 m. ši dalis sumenko iki 1,88 proc.

Alkoholio reklamos investicijos

Nors procentaliai ši dalis atrodo pakankamai maža, tačiau tai būtų stiprus smūgis žiniasklaidai – skaičiuojama, kad dėl visiško reklamos draudimo žiniasklaidos praradimai galėtų siekti apie 5–7 mln. eurų.

Įgyvendinus dabar planuojamus draudimus – drausti visų formų alkoholio reklamą – praradimai vargiai būtų kompensuoti. Tačiau tai tik pradžia, palyginti su likusiomis pasekmėmis ir iššūkiais, kuriems vaistų valdžia paruošusi neturi.

Lipa ant to paties grėblio

Uždrausti alkoholio reklamą bandyta ir praeityje. Kokių rezultatų buvo pasiekta 2008 metais, kai alkoholio reklama uždrausta nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro televizijos ir radijo transliacijų metu?

Statistikos departamento duomenimis, legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, 2008 m. siekė 13,9 litro. Įgyvendinus reklamos draudimą, pasiektas ne itin ryškus rezultatas – 2009 m. suvartojimas siekė 13,1 litro ir ėmė nuosekliai kilti: 2010 m. – 13,5 litro, 2011 m. ir 2012 m. – 14,7 litro. Paskutiniais duomenimis, 2015 m. suvartojimas išliko panašaus lygio ir siekė 14 litrų.

Legalaus alkoholio suvartojimas (Statistikos dep.)

Akivaizdu, kad, griežčiau apribojus reklamos ir pardavimo laiką, tikslas visiškai nepasiektas, situacija nepasikeitė.

Maža to, anuomet taip pat buvo imtasi radikalių priemonių – uždrausta rodyti sporto renginius (krepšinis, futbolas, lenktynės ir pan.) tiesioginio eterio metu nuo 6 iki 23 val., nes matėsi alkoholio gamintojų logotipai. Tokie renginiai galėjo būti transliuojami tik po 23 val.

Kas iš to išėjo? Tokie draudimai palietė ne tik TV žiūrovus, bet ir sporto organizatorius. Šie neteko pajamų iš reklamos, be to, dienos metu negalėjo rodyti tiesioginių sporto transliacijų, kurių įrašai galėjo būti rodomi tik nuo 23 val.

Dėl nepasvertų draudimo pasekmių valdžia buvo priversta nuleisti galvą ir grąžinti buvusią situaciją.

Dabar problemos sprendžiamos eiliniais draudimais ir dar radikalesniais sprendimais, tačiau ar tikrai būtent nuo tokių priemonių reikia pradėti kovą su alkoholio vartojimu?

Nelygi konkurencinė kova

Jau dabar kalbama, kad visiškos reklamos draudimas sukurs nelygias konkurencines sąlygas, dėl kurių nukentės vietos verslas.

„Reklamos draudimas sukurs nelygias konkurencines sąlygas tarp žinomų tarptautinių ženklų ir vietinių gamintojų, ypač internete“, – teigė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Būtent internetas gali tapti Bermudų trikampiu, kuris sukels didelį galvos skausmą dėl bandymų sukontroliuoti per jį nukreipiamą reklamą. Tačiau šie nuogąstavimai, panašu, nė kiek nerūpi plačius užmojus demonstruojančiai valdžiai.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, visų pirma, stebina požiūriu, kad į tai žiūri ramiai, antra, sprendimų ieškotų tik po to, jei draudimai sukeltų rimtesnių problemų.

Aurelijus Veryga

„Nemanau, kad jiems (užsienio gamintojams) negaliotų (Alkoholio kontrolės įstatymas), kodėl mes į tai žiūrime ramiai, net jei ir atsirastų kažkokia praktika ar bandymai apeidinėti, skiriamos sankcijos ir bandoma išieškoti, išsireikalauti atsakomybės. Jeigu kažkas neveikia, tada ir sprendžiama – neretai skundžiama, tada teismai suformuoja praktiką, kaip turėtų būti. Neįmanoma tobulai sukurti“, – teigė ministras A. Veryga.

Net ir darant prielaidą, kad Lietuvos gamintojus kontrolieriai prižiūrės akyliau, kyla klausimas, kaip pavyks susitvarkyti su alkoholio reklama, kuri lietuvius pasieks iš užsienio. Būtent tai sukurs nelygias konkurencines sąlygas.

„Per keletą metų VISIŠKAI NEREKLAMUOJAMO Baltarusijoje su lietuviškomis etiketėmis pagaminto alaus pardavimai Lietuvos rinkoje jau sudaro dvigubai daugiau, nei visi smulkieji Lietuvos aludariai kartu sudėjus. Lietuvos alaus pramonei konkurencinėje kovoje lemiamą vaidmenį atlieka žinomi lietuviškųjų gėrimų prekės ženklai. Uždrausdami reklamą ir taip itin sumažindami vietiniams gamintojams reklamuoti savo produkciją, padėsime tvirtos valiutos stokojančiai Baltarusijai iš vienos pusės, o iš kitos pusės – lietuvišką alų išstūminės pasauliniai prekių ženklai „Haineken“, „Carlsberg“ arba alus iš tų šalių, kurios vartotojams jau pačios savaime yra alaus kokybės etalonais, pavyzdžiui, Čekija, Belgija, Vokietija ir t. t.“ – sakė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S. Galadauskas.

Įdomu dar ir tai, kad trečiadienį Seime ėmusis alkoholio kontrolės priemonių iškilo klausimas, kaip bus su reklamomis užsienio portaluose, pavyzdžiui, „YouTube“ ar „Facebook“, kur taip pat galima ir yra rodoma alkoholio reklama. Jei teoriškai valdžia sukontroliuos Lietuvos gamintojus, tai užsienio gamintojai liks visiškai nepasiekiami, ir pagal valdžios logiką beliks tik drausti lietuviams lankytis internetiniuose tinklalapiuose, kurie, anot valdžios, žalos žmones.

Nors tokia logika, atrodo, artėja prie visiško absurdo lygio, manyti, kad toks variantas yra neįmanomas, tikrai negalima. Jei pasirinkta logika yra drausti viską ir tada žiūrėti, kas išeis, tikrai tikėtina, kad galime vėl nustebinti patys save.

Spręs, o kaip – neaišku

Jei atsirastų konkurencinė nelygybė, ministro teigimu, būtų bandoma spręsti situaciją. Tačiau kartu jis pripažįsta, kad kol kas konkrečių priemonių nėra numatyta, nes tai ne ministerijos reikalas. Nors kartu jis sutinka, kad interneto erdvę ir socialinius tinklus būtų sunku sukontroliuoti.

„Negali įstatymas visų įmanomų aplinkybių, būdų sugalvoti ten kažkokių kelių, aprašyti, nes tai nerealu. Yra sveiko proto logika, jei bandoma apeidinėti, tada skiriama sankcija ir einama teisiniu keliu. Viską aptarti yra nulis šansų – gal mes nežinom ko, kur kas bus, pavyzdžiui, socialiniai tinklai sugalvos ką nors, kur anksčiau net nieko nebuvo“, – pripažįsta ministras.

Tiesa, jis šventai laikosi tabako gamintojų pavyzdžio, kai jiems buvo uždrausta reklama.

„Buvo tokia praktika su tabako gaminiais, kai jų reklama buvo draudžiama. Dabar dieną draudžiama alkoholio reklama, tai formuojasi ta praktika. Dieną mes jau dabar draudžiame reklamą, ir tai veikia, funkcionuoja, ar susidūrėme su kažkokiu apeidinėjimu?“ – klausia ministras A. Veryga.

Verslininkai, įžvelgdami riziką, mato niūresnę situaciją, nei piešia ministras. Aludarių gildijos nariai pripažįsta, kad laikosi visų įstatymų, net jeigu jiems ir nepritaria.

„Tačiau tikėtina, kad kažkokių gudravimų bus ir ne tik tarp aludarių, kai kurie transliuotojai taip pat gali ieškoti būdų, kaip apeiti draudimus“, – sakė S. Galadauskas.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Lietuvoje lošimų reklama yra griežtai ribojama, tačiau jų reklama be vargo pasiekiama įvairiuose portaluose. Ką daro kontrolieriai? Lošimų priežiūros tarnyba puikiai mato piktnaudžiavimą, tačiau nieko padaryti negali, nes kontroliuoja tik Lietuvoje legaliai veikiančius juridinius asmenis, bet nieko negali padaryti verslui, kuris registruotas užsienyje. Kur garantija, kad tai nepasikartos su alkoholio reklama?

Alkoholio migracija

Net jei ir būtų pasiektas visų formų reklamos draudimo tikslas, nepaisant patiriamų žiniasklaidos nuostolių, ką pasiektų valstybė? Mokslinio tyrimo dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų studija parodė, kad visiškas reklamos draudimas ir prekybos laiko ribojimas bendrą alkoholio vartojimą sumažintų ne tiek ir daug – 7 proc., kas sudaro 1,1 litro mažesnį absoliutaus legalaus alkoholio suvartojimą vyresniam nei 15 m. gyventojui.

„Visiškas reklamos draudimas ir pardavimo laiko ribojimas galėtų sumažinti bendrą alkoholio vartojimą 7 proc., bet jis stipriai padidintų paskatas nelegaliam ir legaliai įvežamam alkoholiui. Taip taip pat turėtų poveikį renginiams, kultūrinei bei sportinei veiklai“, – teigė VšĮ „Estep“ ekspertas dr. Klaudijus Maniokas.

Remiantis studijoje pateiktu skaičiavimu, visiškas reklamos draudimas ir laiko ribojimas legaliai įvežamo alkoholio vartojimą iš kaimyninių šalių – Lenkijos bei Latvijos, – kur alkoholis tapo kur kas pigesnis, Lietuvoje padidinus akcizus, padidintų net 53 proc., o nelegaliai – 31 proc.

Draudimas iššauks prešingus rezultatus

„Lietuva yra tranzito šalis, visi puikiai žinome, kad Dzūkiją nuo Lenkijos skiria labai trumpas atstumas, nuvažiuoti labai pigu. Jau dabar šis keliavimas yra pasiekęs pakankamai didelį mastą vien dėl vaistų ar maisto produktų. Toks valdžios posūkis tik įpiltų žibalo į ugnį“, – teigė doc. dr. Rimantas Juozas Vaicenavičius.

Tokia pati situacija Aukštaitijoje, kuri ribojasi su kaimynine Latvija.

Ekspertas taip pat užsimena, kad Lietuva yra bene daugiausia draudimų ir ribojimų taikančių šalių – per du dešimtmečius alkoholio kontrolės įstatymas keistas beveik 60 kartų.

„Lietuva bene labiausiai reguliuoja, kontroliuoja, bet, nepaisant to, išlieka šalimi, kuri suvartoja daugiausiai alkoholio“, – sakė mokslininkas, ekspertas dr. K. Maniokas.

Draudimai be rezultatų

Žvelgiant į dabartinę alkoholio reklamą, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas pastebi, kad skatinamoji reklama jau kurį laiką uždrausta, ir dabar tai labiau konkurencinė, informacinė kova tarp gamintojų.

„Alkoholio reklama, kaip ir bet kokia kita reklama, siekia didinti reklamuojamos prekės pardavimus vietoje kitų panašių prekių, o ne didinti visos (taip pat ir konkurentų) prekių grupės pardavimus“, – sakė S. Galadauskas.

Pagal dabar svarstomas Seime registruotas pataisas, Lietuvoje būtų pats griežčiausias draudimas. Tik dviejose Europos šalyse – Norvegijoje ir Islandijoje – visiškai draudžiama bet kokia alkoholio reklama, tačiau Norvegijoje taikoma išimčių. Jau dabar Lietuva yra griežčiausiai alkoholio reklamą ribojančių Europos šalių dešimtuke.

S. Galadausko teigimu, net JAV Sveikatos departamentas, išanalizavęs daugybę studijų apie reklamos įtaką vartojimui, nerekomendavo JAV kongresui drausti ar riboti alkoholio reklamų būtent todėl, kad reklamos poveikis vartojimui pasirodė nereikšmingas.

„Manome, kad visiškas reklamos draudimas neduos jokios naudos, tačiau pakenks vietos gamintojams, todėl siūlome ne drausti reklamą, tačiau koreguoti reklamos turinį – drausti alkoholio reklamose rodyti žmones. Žmonių eliminavimas iš alkoholio reklamų eliminuotų galimybę alkoholinius gėrimus sieti su kokia nors amžiaus grupe, stiliumi, istoriniais įvykiais ir t. t.“ – pridūrė S. Galadauskas.

Alfa.lt

TV
Alkoholio reklamos investicijos
Legalaus alkoholio suvartojimas (Statistikos dep.)
+2

Taip pat skaitykite: