Nauji „Lietuvos geležinkeliai“: nebaudžiamas piktnaudžiavimas ir įtartini pirkimai tęsiasi?

„Lietuvos geležinkeliai“ – viena svarbiausių šalies bendrovių – ilgą laiką buvo „valstybe valstybėje“, kur buvo piktnaudžiaujama pirkimais, įdarbinami savi, klestėjo korupcija. Nauja „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė pripažįsta, kad apie 40 proc. įmonės darbuotojų vienaip ar kitaip galimai yra susiję giminystės ryšiais. Tačiau skaidrumą garsiai deklaruojantys naujieji bendrovės vadovai lipa ant to paties grėblio: jau pirmieji jų vykdyti pirkimai ir įdarbinimai sukėlė įtarimų dėl itin jiems artimų tiekėjų ar kandidatų įžūlių laimėjimų.

Tęsiamos nepotizmo tradicijos

Konkurso būdu nauja „Lietuvos geležinkelių“ Informacinių technologijų centro vadove tapo Eglė Radvilė, kurios tėvas, buvęs valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, yra šios įmonės Vidaus audito skyriaus vadovas.

„Turėtų paaiškinti vadovybė, kokia pas juos personalo politika ir kas čia vėl dedasi. Aš mačiau įmonių struktūras, kuriose valdo šeimos, valstybės įmonėse, pavyzdžiui, keletas šeimų, susijusių giminystės ryšiais, užima beveik ketvirtadalį etatų, t. y. valstybės įmonė, na, mes ne Čečėnijoje gyvename“, – piktinasi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.


„Be abejo, tai yra rizikingas sprendimas, turime teisę tai žinoti. Taip pat aišku, kad šiuo atveju yra užprogramuotas savotiškas interesų konfliktas“, – pastebi „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Tačiau naujasis „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ginasi, kad ši mažą darbinę patirtį turinti pretendentė buvo vienareikšmiškai geresnė nei kiti 64 dalyviai.

„Aš labai džiaugiuosi, kad tai yra ir moteris, kuri prisijungė prie komandos, ne tik vyrai. „Woman go tech“ (liet. moterys renkasi technologijas – Alfa.lt) labai populiaru, bet tikiu, kad mes kartu nuveiksim labai didelius darbus“, – aiškina „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška.

Bedarbių buvusių politikų prieglauda

Nors prie senosios vadovybės „Lietuvos geležinkeliai“ garsėjo kaip prieglauda buvusiems aukštiems politikams, naujoji vadovybė taip pat sulaukė kritikos, nes priglaudė buvusį vidaus reikalų ministrą Tomą Žilinską.

„Tomas yra vienas tik iš komandos narių, tai nėra net pats pagrindinis, jis buvo atsirinktas pagal savo kompetenciją, patirtį, kurią turi daugiau nei 20 metų“, – aiškina „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška.

„Kalbant konkrečiai apie T. Žilinską, tai aš tikrai nemanau, kad tai vienintelis žmogus, kuris galėtų užimti saugos to padalinio darbą. Aš susirinkau dabar informaciją, vien iš krašto apsaugos sistemos pernai į atsargą, į pensiją išėjo 70 žmonių, kurie išmano saugumo sistemą iki panagių, nekalbu apie Vidaus reikalų ministeriją“, – pastebi Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas.

Įmonės vadovybėje – draugų būrelis

Yra įtarimų, kad ir pats „Lietuvos geležinkelių“ vadovas karjerą daro dėl artimų ryšių su susisiekimo ministru Roku Masiuliu. Abu jie anksčiau dirbo audito firmoje „Ernst&Young Baltic“, R. Masiuliui tapus „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi, jis pavaduotoju pasikvietė kolegą M. Bartušką, kitus šios įmonės darbuotojus.

Dabar vėl – R. Masiuliui tapus energetikos ministru, M. Bartuška tapo šiai ministerijai pavaldžios „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi.


Tęsdamas politiko karjerą kaip susisiekimo ministras R. Masiulis savo įsakymu, pažeisdamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) valstybinių įmonių skaidraus valdymo principus, suformavo naują „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, o ministro parinkti valdybos nariai formaliai paskyrė R. Masiulio patikėtinį M. Bartušką šios bendrovės vadovu.

Savo ruožtu M. Bartuška dabar „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotoju paskyrė Egidijų Lazauską, kuris iki šiol dirbo vykdomuoju direktoriumi „Ernst&Young Baltic“ verslo konsultacijų padalinyje.

Neilgai truko ir šią audito ir konsultavimo įmonę pradėjo lydėti sėkmė „Lietuvos geležinkeliuose“, ji neskelbiamų derybų būdu jau laimėjo daugiau kaip 400 tūkst. eurų pirkimą.

„Valstybės įmonei, kurioje ką tik užgesinom gaisrą, netaikomas 100 dienų tolerancijos laikotarpis, nuo pirmų dienų reikia dirbti skaidriai ir atsakingai ir nekelti abejonių dėl veiklos skaidrumo, o tokie duomenys, kuriuos jūs pateikėte, turėtų būti vertinami ir nuo pirmų dienų užkertamas bet koks kelias atgaivinti tą sistemą, kuri galiojo ankstesnei vadovybei dirbant“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

„Mane papiktino tai, kad apskritai nesikeičia tradicijos – seną nomenklatūrą keičia nauja. Reikia pasakyti, kad valstybės įmonės, kaip ir valstybės tarnybos įstaigos, jos teikia viešąsias paslaugas, tai yra galimybė pritraukti geriausius, gabiausius žmones. Aš noriu matyti konkursus, aš noriu matyti skaidrias atrankas, aš noriu, kad jauni žmonės, tarnybą baigę žmonės, specialistai galėtų prisidėti prie tų viešųjų paslaugų kokybės. Negali būti taip, kad kažkas kažką pasiūlė iš dangaus, reiškia, draugas, pažįstamas, brolis, sesuo, ir atėjus šitai koalicijai atsitinka taip, kad valstybės įmonių vadovai leidžia sau tęsti tą tradiciją, kurioms esant jie augo. Na, taip neturėtų būti“, – sako Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas.

Savi tiekėjai atsekė paskui vadovus

Paskui dabartinius „Lietuvos geležinkelių“ vadovus – M. Bartušką ir jo pavaduotoją Gerimantą Bakaną – velkasi dar ir konkrečių tiekėjų, kurie laimėdavo konkursus, jiems abiem vadovaujant „Klaipėdos naftai“, šleifas.

Paslaugas „Lietuvos geležinkeliams“ jau teikia ir tie patys konsultantai, ir teisininkų kontoros. Trumpai dirbanti naujoji „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė jau sugebėjo suteikti keturis kartus daugiau užsakymų nei per visą buvusios vadovybės laikotarpį konkrečiai advokatų kontorai, kuri itin daug pelningų užsakymų laimėdavo „Klaipėdos naftai“ vadovaujant R. Masiuliui bei M. Bartuškai su G. Bakanu.

Laidos „Alfa“ savaitė“ žiniomis, planuojami ir informacinių technologijų pirkimai iš naujiesiems vadovams gerai pažįstamų tiekėjų.

„Aišku, jeigu ateina bendrovės, kurios buvo tarp „Klaipėdos nafta“ tiekėjų, ir po kurio laiko pasidaro aišku, kad tik jos ir laimi pirkimus, pavyzdžiui, neskelbiamų pirkimų būdu, tai yra klausimas, ir tai reikštų, kad vėlgi ši įmonė pasirinko veikti rizikingai“, – įspėja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas.

Su kylančiomis abejonėmis M. Bartuška sutikti nelinkęs ir sako, kad viskas atliekama pagal įstatymą.

„Jokiais būdais tai nėra jokių susiejimų, nes – dar kartą kartoju – tuos sprendimus priima komanda vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir pasirenkamos geriausios sąlygos“, – ginasi „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška.

Abejotinas kelių milijonų IT pirkimas

M. Bartuškos pavaduotojas G. Bakanas neskelbiamų derybų būdu pasirašė sutartį už beveik 2 mln. eurų su dviem informacinių technologijų (IT) kompanijomis, tarp jų – su buvusios socialdemokratų Vyriausybės globotos „Insoft“ dukterine įmone. G. Bakanas pirkimo dokumentuose net nesugebėjo nurodyti konkurenciją ribojančio pirkimo priežasties. Vietoje to nurodė dvi viena kitai prieštaraujančias.

Maža to, G. Bakanas papildomą pirkimą galėjo pasirašyti už paslaugas, kurias IT bendrovės jau turėjo padaryti pagal pagrindinį pirminį kontraktą. G. Bakanas galėjo sumokėti šiuo papildomu pirkimu net pusantro karto daugiau nei visas pagrindinis kontraktas.

„Neskelbiami pirkimai, neskelbiamos derybos yra labai rizikingas veikimo būdas, jame gali labai lengvai pasireikšti korupcija, mažų mažiausiai žmonės mano, kad tai neskaidru“, – sako S. Muravjovas.

Siūlo VPT pasidomėti įtartinais pirkimais

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius sako, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) turėtų imtis šių pirkimų.

„Projektai turi būti įvertinti atskira tvarka ir VPT turėtų pasisakyti dėl tokios apimties pirkimų. Būtų gerai, kad vienam drakonui mirus kitas negimtų“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.

Atnaujinta gegužės 08 d. 13.30 val. „Lietuvos geležinkeliai“ komentaras

Asmenis į vadovaujančias pozicijas bendrovė atrenka viešojo konkurso būdu. Pateiktame pavyzdyje dėl atrankos į Informacinių technologijų vadovo neatspindėta faktinė informacija, kad konkursas skelbtas viešai, jame dalyvavo beveik 50 kandidatų, o vadovas pasirinktas dėl sukauptos ilgametės patirties, turimos aukštos kompetencijos ir tinkamų savybių šioms pareigoms užimti. Didinant skaidrumą bendrovė taip pat kelia tikslą naujai įdarbinamų vadovų prašyti deklaruoti savo privačius ir viešuosius interesus.

Viešai skelbiamoje informacijoje kvestionuojamas ir įvykęs mokymo paslaugų pirkimas. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad vykdant pirkimą kvietimas dalyvauti konkurse buvo išsiųstas didžiosioms tokio pobūdžio paslaugas teikiančioms bendrovėms. Keliamus kvalifikacijos reikalavimus atitiko ir konkurse dalyvavo dvi bendrovės. Dėl sutarties pasirašymo vykusių derybų metu pirminė paslaugų kaina buvo sumažinta daugiau nei perpus. „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomuose viešuosiuose pirkimuose visada siekia maksimalaus skaidrumo ir ekonomiškai naudingiausio rezultato.

Taip pat keliami klausimai dėl pasirašytų sutarčių su informacinių technologijų kompanijų paslaugų, kurias „IT bendrovės jau turėjo padaryti pagal pagrindinį pirminį kontraktą“. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad sutartys su minimomis kompanijomis dėl darbo užmokesčio apskaitos informacinės sistemos diegimo buvo sudarytos dar 2012 metais. Dėl galimai neapdairiai suformuluotų pirkimo sąlygų prieš 5 metus, 2016 metų lapkritį bendrovės Strateginio planavimo taryba priėmė sprendimą pirkti informacinės sistemos tobulinimo paslaugas, 2016 m. lapkritį bendrovės Viešųjų pirkimų komisija nusprendė pirkti šias paslaugas neskelbiamų derybų būdu.

Dėl šių aplinkybių 2017 metų pradžioje atsirado reali rizika, kad jei sutartis nebus sudaryta, darbuotojai gali negauti savo darbo užmokesčio laiku, arba darbo užmokestis bus apskaičiuotas neteisingai, arba neteisingai būtų skaičiuojami mokesčiai valstybei. Sudarius sutartį su kitu tiekėju būtų prarasta buvusio tiekėjo garantija. Naujoji bendrovės vadovybė dėl šių aplinkybių buvo priversta priimti sprendimą, leidžiantį išvengti tokios rizikos.

„Alfa“ savaitė“

Taip pat skaitykite: