Sėdimas darbas atrofuoja sėdmenų raumenis?

Sėdimas darbas (© 123rf.com)

Evoliucija žmogaus kūną suformavo tikrai ne taip, kad jis būtų pritaikytas sėdėti, o sėdime šiais laikais mes net ilgiau, nei miegame. Toks gyvenimo būdas stipriai žaloja žmogaus kūną, sako mokslų daktaras Aurimas Mačiukas. Savo patirtimi ir patarimais žinomas specialistas dalinsis jau balandžio 29-ąją Birštono pusmaratonio metu rengiamame paskaitų cikle.

„Active Training“ mokyklos vadovas ir Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas A. Mačiukas Birštone skaitys paskaitą „Funkcinis požiūris į kūną ir funkcinio pasirengimo piramidė".

Klaidos

A. Mačiukas pastebi, kad žmonės daro klaidą treniruodami tik vieną raumenų grupę.

„Labai dažnai žmonės savo kūną dalina dalimis. Žmonės galvoja, kad jei nori bėgti, tai reikia treniruoti kojas ar kitas kūno dalis. Iš principo kūnas turi turi dirbti kaip vieninga visuma. Civilizuotas gyvenimo būdas žaloja kūną. Ypatingai sėdėjimas. Jeigu žmogus yra iš ofiso, dirba sėdimą darbą, tai jis negali tiesiog atsistoti ir pradėti bėgioti. Jis turi padaryti tam tikrą kompensacinį darbą, kad paruoštų kūną bėgimui. Tada seka funkcinio rengimo piramidė“, - pasakoja specialistas.

A. Mačiukas teigia, kad pirmiausia žmogus turi žinoti, kurios jo kūno vietos yra silpniausios.

„Pradžioje riekia išsiaiškinti silpnas grandis, ar yra raumenų disbalansas ar nėra. Kaip taisyklė, pas šiuolaikinį ofiso žmogų mes disbalansų atrasime. Vienos raumenų grupės yra linkusios į trumpėjimą ir hipertonusą. Kitos kaip tik atsipalaiduoda ir linkusios į hipotonusą. Tada turime disbalansuotą kūną“, - teigia „Active Training“ mokyklos vadovas.

Plakatas

Sėdmenys nyksta

Taisykle specialistas vadina ir tai, kas nutinka „ofiso žmogui“.

„Atrofuojasi ir nunyksta sėdmenys. Tada sėdmenų funkciją turi kažkas periimti. Tuomet sėdmenų funkciją perima nugaros juosmeninė dalis. Pereinama į hipertonusą, dėl to turime skausmingą nugarą ir įtampą. Tai viena. Jei kalbėsime apie hipotunusą, tai žmonės „įkritę“ į kompiuterius ir tarpmentinė dalis, kuri turėtų prilaikyti mentis ir laikyti pečius normalioje padėtyje, hipotonizuoja, atrofuojasi, silpsta. Tada formuojasi kupra ir galva linksta į priekį. Tai aktualu visiems, nes šiuolaikinė civilizacija yra sėdinti civilizacija. Žmonės sėdi ilgiau nei miega. Žmogaus kūnas evoliuciškai tam visiškai nepritaikytas“, - teigia A. Mačiukas.

Medikas teigia, kad žmonės daro klaidą iš karto imdamiesi tam tikros specifinės veiklos.

„Pradžioje reikia „sustatyti“ kūną. Kūno sustatymas tai yra silpnų kūno vietų tonizavimas, įveržtų vietų atpalaidavimas, optimalios sąnarių amplitudės tvarkymas. Sąnariai, ypatingai pečių ir klubų, kurie yra pagrindiniai už judesį atsakingi, jie yra rutuliniai. Buityje mes turime ribotos amplitudės judesius ir sąnariai praranda judrumą. Liaudiškai kalbat formuojasi druskos. Kol nėra geros sąnarių funkcijos, tol į smegenis ateina neteisinga informacija. Raumenų valdymas, kūno kontrolė pasidaro neteisinga. Kūno „kompiuteris“ teikia neteisingą informaciją vien dėl to, kad sąnariai yra nepakankamo paslankumo. Ilgainiui tai kelia dar didesnes problemas, keičiasi skeleto struktūra, turime stuburo linkius“, - pasakoja specialistas.

Neretai žmonės patys sau diagnozuoja problemas ir pasirenka treniruočių krūvius, kryptį. Tai dar viena klaida.

„Reikia specialisto konsultacijos. Reikia nustatyti, kur žmogaus silpnos vietos. Tada vėlgi prieiname prie funkcinės piramidės. Jos pagrindas – teisingi judesiai ir jų formavimas. Teisingi judesiai formuojasi, kaip pašalinamas raumenų disbalansas. Pati pirma treniruočių stadija yra korekcinė. Koreguojame kūną – ten kur visiškai nedirbo raumenys, ten ir taisome. Toliau – mobilizuojame sąnarius, kurie neturi reikiamo paslankumo, išlaisviname juos. Kitas etapas – ištempiame trumpus raumenis. Toliau – aktyvuojame, tonizuojame silpnas grandis. Ir tik tada prieiname prie judesių, tokių kaip pritūpimai su rankų judesiais. Laikui bėgant probleminių taškų lieka vis mažiau ir žmogus gali užsiimti naujais pratimais. Tuomet per trumpą laiką gali atlikti efektyvią treniruotę“, - teigia A. Mačiukas.

Plakatas

Pirmas pusmaratonis

Paskutinį balandžio savaitgalį Birštonas alsuos sporto dvasia. Jau ofiacialiai patvirtintos sertifikuotos trasos. Iš viso bus net keturios distancijos – 1,5, 5, 10 ir 21 km.

Balandžio 30-ąją startas bus duotas prie Birštono savivaldybės. Tuomet kurorto gatvėmis trasa pasieks Žvėrinčiaus mišką - čia bėgikams padės ir tyras miško oras. Bėgimo dalyviai finišuos starto vietoje - prie Birštono savivaldybės.

Paskutinį balandžio savaitgalį Birštone vyks ne tik pusmaratonio bėimas, bet ir visas sveikatingumo savaitgalis - bus organizuojamas paskaitų ciklas „Fizinis aktyvumas ir sveikata“. Būtent šio renginio metu pranešimą tarp kitų žymių specialistų skaitys ir A. Mačiukas.

Pramogos mažiesiems

Birštone paskutinį mėnesio savaitgalį bus ką veikti visai šeimai.

Viena iš šio renginio organizatorių, “Savas miestas” projektų koordinatorė Justina Klimavičiūtė teigia, kad artėja ne tik puikus renginys sveikuoliams ir bėgimo aistuoliams - Birštono pusmaratonyje yra laukiami ir mažieji miesto gyventojai bei svečiai.

Vaikų sporto klubas „Startukas“ organizuoja bendro fizinio pasirengimo treniruotes vaikams, naudojant lengvosios atletikos pratimus. Treniruočių krūvis parenkamas pagal vaiko amžių ir gebėjimus, tai leidžia vaikams efektyviai ugdyti greitumą, vikrumą, koordinaciją, lankstumą, raumenų jėgą, ištvermę, bendradarbiavimą vaikų kolektyve, meilę sportui ir gerą sveikatą.

Birštono pusmaratonio metu treneriai organizuos sportinius užsiėmimus vaikams nuo 4 metų amžiaus atskiroje vaikų sporto zonoje. Šioje sporto zonoje bus vedamos mankštos, įvairiausios estafetes ir kiti smagūs sportiniai žaidimai. Užsiėmimų metu bus naudojama Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) rekomenduojama treniruočių programa ir inventorius „Kids Athletics“. Gerą nuotaiką kurs puiki muzika, animuoti herojai, prizai, siurprizai ir kitos smagios sportinės veiklos.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: