Kodėl Šiaurės Korėjos neveikia Trumpo grasinimai

Š. Korėjos lyderis Kim Jong-Unas

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR), dar žinoma kaip Šiaurės Korėja, yra šalis, pasirengusi konfliktui. Jos gyventojai, iki šiol oficialiai kariaujantys su tai pačiai etninei tautai priklausančiais pietiniais kaimynais, nuolat perspėjami budriai stebėti galimas grėsmes iš užsienio – visų pirma Jungtinių Valstijų.

Šias kurstomas baimes, rodos, tik dar aiškiau patvirtino JAV prezidento Donaldo Trumpo netikėtas sprendimas smogti Sirijos karinei oro bazei. Negaišdamas laiko jis taip pat pasiuntė kovinę laivų grupę – kurią pats pavadino „armada“ – į Rytų Aziją.

JAV lėktuvnešio „USS Carl Vinson“ kovinė grupė nusitaikė į Šiaurės Korėją

D. Trumpo žvanginimas ginklais – jis apkaltino Pchenjaną „ieškant problemų“ – nėra kažkas, kas galėtų nustebinti Šiaurės Korėjos valstybinės žiniasklaidos vartotojus. Jie ištisus dešimtmečius klausėsi politinių lyderių pasakojimų apie gresiančią JAV ataką.

„Agresyvūs karo veiksmai iš Jungtinių Valstijų pusės tampa vis neatsargesni, – Šiaurės Korėjos pareigūnas šią savaitę Pchenjane sakė CNN. – Atsakydami mes toliau stiprinsime savigynos pajėgumus.“

Kruvina istorija

Per 1950-1953 metų Korėjos karą, kuris prasidėjo komunistų pajėgoms iš šiaurinės pusiasalio dalies įsiveržus į pietinę, JAV karo lėktuvai dalyvavo intensyvioje Šiaurės Korėjos bombardavimo kampanijoje. Iš viso buvo numesta apie 625 tūkst. tonų bombų – daugiau, nei per Antrąjį pasaulinį karą Ramiojo vandenyno kovos veiksmų teatre. 32 tūkst. tonų bombų buvo pripildyta napalmu – padegamąja medžiaga, kurią 1980 metais Jungtinių Tautų (JT) konvencija uždraudė naudoti prieš civilius taikinius.

Per karą žuvo apie 600 tūkst. Šiaurės ir 1 mln. Pietų Korėjos gyventojų, o taip pat šimtai tūkstančių karių abiejose pusėse. Tuometinis JAV karinių oro pajėgų vadas Curtisas LeMay vėliau, 1988 metais, spėjo, kad JAV lėktuvai per trejus metus pražudė apie penktadalį Šiaurės Korėjos populiacijos.

Kaip teigia knygos „Didysis lyderis ir naikintuvo pilotas“ autorius Blaine’as Hardenas, dabartinis Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-unas, kaip ir jo tėvas Kim Jong-ilas bei senelis Kim Il-sungas, stengiasi, kad karo ir bombardavimų patirtis šalyje nebūtų pamiršta.

1950-53 metų Korėjos karo patirtis – svarbi Šiaurės Korėjos tapatybės dalis

Šiaurės Korėja iki šiol išlaiko didžiulę 1,2 mln. karių turinčią reguliariąją kariuomenę, kurią konflikto atveju palaikytų milijonai sukarintų organizacijų narių bei rezervistų. Techniškai pranašesnė Pietų Korėja taip pat nenuleidžia akių nuo kaimynų, subūrusi daugiau nei 500 tūkst. karių ir galėdama kliautis tūkstančių šalies teritorijoje dislokuotų JAV karių parama.

Šiaurės Korėjos konstitucija teigia, kad „nacionalinė gynyba yra aukščiausia piliečių pareiga“. Visa šalis yra valdoma remiantis „songun“ – kariuomenės pirmenybės – politika. Pastaraisiais metais tai reiškė dar didesnes investicijas į branduolinių ginklų bei balistinių raketų kūrimą.

Šiauriečių paranoja

Didelės išlaidos gynybai – ir puolamiesiems pajėgumams – labai slegia skurdžią Šiaurės Korėjos ekonomiką, tačiau Pchenjanas savo politiką grindžia didele užsienio jėgų invazijos grėsme.

Šią savaitę valstybinė KLDR žiniasklaida, įprastai kruopščiai dozuojanti pranešimus apie išorės pasaulį, itin daug dėmesio skyrė amerikiečių lėktuvnešio „USS Carl Vinson“ kovinės grupės kelionei prie vakarinių Ramiojo vandenyno pakrančių, kaip ir netikėtam D. Trumpo smūgiui Sirijoje.

Vienas Pchenjano gyventojas sakė CNN, kad „karo atveju mes visi eisime į fronto liniją kovoti prieš amerikiečius“.

Režimas aktyviai siekia išnaudoti D. Trumpo veiksmus Sirijoje, kaip ir jo pirmtakų Irake bei Afganistane, kaip pateisinimą tolesnei Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programos plėtrai.

1950-53 metų Korėjos karo patirtis – svarbi Šiaurės Korėjos tapatybės dalis

„Ankstesnės JAV administracijos atakuodavo šalis, neturinčias branduolinių ginklų, ir Trumoo administracija nesiskiria nuo ankstesnių JAV vyriausybių, nes išskiria tas nebranduolines valstybes“, – Pchenjano pareigūnas sakė CNN.

Santykinė ramybė

Į pietus nuo 38 paralelės, tradiciškai laikomos tikrąja siena, skiriančia Šiaurės ir Pietų Korėjas, nuotaikos šiomis dienomis gerokai ramesnės. Antradienį Seulo pareigūnai ramino šalies gyventojus, kad JAV nesiims vienašališkų veiksmų prieš Šiaurės Korėją, prieš tai nepasikonsultavusios su pietiečiais.

„Jungtinės Valstijos aiškiai deklaruoja, kad nesiims naujos politikos ar priemonių be konsultacijų su mumis“, - žurnalistams sakė Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas Cho June-hyuckas.

Gynybos ministerijos atstovas Moon Sang-gyunas perspėjo, kad nereikėtų pasiduoti „saugumo padėties Korėjos pusiasalyje vertinimui sutirštintomis spalvomis“.

Opozicinės Demokratų partijos lyderis Moon Jae-inas, laikomas vienu stipriausių pretendentų tapti kitu šalies prezidentu, „Facebook“ tinkle parašė, kad „neturėtų būti jokių prevencinių smūgių be Pietų Korėjos sutikimo“.

„Kaimyninės šalys naudojasi tuo, kad šiuo metu Pietų Korėja neturi prezidento, siekdamos izoliuoti mus ir tvarkyti reikalus Korėjos pusiasalyje pagal savo supratimą“, – teigė Moon Jae-inas.

Ligšiolinė Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye neseniai buvo nušalinta apkaltos keliu dėl korupcijos skandalo.

Park Geun-hye

Seulo gatvėse CNN žurnalistų sutikti Pietų Korėjos piliečiai neatrodė pernelyg sunerimę dėl gresiančio karo, nors Šiaurės Korėjos artilerija ir raketų pajėgos nesunkiai pasiektų jų miestą.

„Man nėra malonios Šiaurės Korėjos provokacijos, – sakė 26-erių Joen Hyung-minas. – Tačiau aš nemanau, kad JAV surengs smūgį, o Šiaurės Korėja, jei sugeba vertinti situaciją, bent jau dabar netęs ginkluotų provokacijų.“

Į 8-ąjį dešimtmetį įkopęs See Deok-ilas sakė nemanantis, kad galėtų kilti karas. „Jei aš bijočiau, būčiau emigravęs į kitą šalį“, – sakė jis.

CNN žurnalistai Paula Hancocks ir Jeung-un Kim prisidėjo reportažais iš Seulo (Pietų Korėja), Willas Ripley – iš Pchenjano (Šiaurės Korėja), Jamesas Griffiths – iš Honkongo.

CNN

Š. Korėjos lyderis Kim Jong-Unas
1950-53 metų Korėjos karo patirtis – svarbi Šiaurės Korėjos tapatybės dalis
JAV lėktuvnešio „USS Carl Vinson“ kovinė grupė nusitaikė į Šiaurės Korėją
+6

Taip pat skaitykite: