Pūko pasaulyje

Lukas Ramonas
Lukas Ramonas
© Edvard Blaževič
Lukas Ramonas | Alfa.lt
2017-03-20 14:15

Iš tikrųjų Kęstutis Pūkas nėra Seimo narys, ar vyras, ar netgi žmogus. Kęstutis Pūkas yra tam tikras dėdė. Šie dėdės, natūraliai aptinkami gamtoje, pasitaiko visokiausi. Pūkas yra verslininkas ir Seimo narys, bet kitoje dėdės inkarnacijoje galėjo būti tuo pirmo aukšto kaimynu, kuris, nors ir nieko bendro neturi su nusikalstamu pasauliu, prie laiptinės su kiemo paaugliais gerdamas alų moko, jog lavoną geriausia slėpti po eglės šaknimis.

Todėl, užuot vėl darę „negaliu patikėti, kad <įrašyti vardą> yra Seimo narys“, žiūrėkime į tai akademiškai. Dauguma mūsų neturėjome garbės pajusti Pūko veikimo principų, nes nesame jaunos, patrauklios moterys. Tačiau tik pažinę dėdę, suprasime dėdę.

Mums reikia suvokti, kad gyvenimas pagal Pūką nuo 91-ųjų buvo nesibaigiantis laimėjimas. Kaip Rokfeleris ar Fordas, šitas laukinio kapitalizmo baronas įsteigė savo vardo įmonę ir sukūrė unikalų, visuotinai Lietuvoje žinomą prekės ženklą lalalalala „Pūkas“. Ne veltui Džonas Radiocentas ir Stanislovas M-1 sekė jo pėdomis. Lito milijonierius, pramogų pasaulio tunas, vedęs mylimą moterį, o vėliau dar ir dar ir dar ir dar vieną, devyniavaikis tėvas, unikalios žinios skleidėjas, kovotojas su korupcija, gelbėtojas, Pūkas gyveno kitame pasaulyje, nei mes. Pūko pasaulyje Pūkas buvo svarbus. Štai jo gyvenimas.

Pūkas, Pūko radijo ir televizijos įkūrėjas, atvyksta į per Pūkas, Pūkas 2 ir Pūkas TV transliuojamą laidą „Kitokia Lietuva“, kurioje vedėjas Pūką nuolankiai kalbina apie Pūko įkurto judėjimo „Kitokia Lietuva“ tiesas. Ši laida yra neironiškas „Radioshow“, kurioje atgimsta Albinas, Česlovas ir Bronius.

Albinas, Pūkas ir vedėjas

2017 metų sausio 16 diena. Vedėjas, Pūkas ir antrasis laidos svečias Albinas, irgi nuo „Kitokios Lietuvos“, bėdavoja, kad per daug Seimo narių turime. Albinas, „visada lengviau priimti sprendimą, kai yra mažiau žmonių.“ Už jų nugarų monitoriuose žybsi Trakų pilis.

Į studiją paskambina Nijolė iš Vilniaus (kalba beveik netaisyta, visiškai netaisyti pritrūko valios), „reiškia dadėjo pensijos o kiek viskas pakilo? Reikia žmones organizuoti, prisimenu kaip stojo laisva Lietuva kai šlapianka pabrango, kaip stojo žmonės, Prunskienę iškarto nuvertė. O čia visiems viskas gerai, o dar Skvernelis taip išstojo pasakė – ar tegul nebliauna ar tegul nebaubia – ką jisai, dadėjo vienuolika eurų tos pensijos, kur yra teisybė Mielas Pūkai?“

Mielas Pūkas mielaširdingai atsako, kad kai kur išvis neturi būti PVM, nes valstybė lenda į kišenę, pasidalina jūsų PAJAMOM ir visokias schemas galvoja. Po skambučių vedėjas neprisibijodamas deda provokuojantį klausimą, „ar galima sakyt, kad Kauno savivaldybėj yra diktacinė sistema?“ Albinui iškart „oi“ išsprūsta, purto galvą vargšas seniukas. Vedėjas tęsia, „ponas pasakė, visi nulenkė galvas.“ Albinas linksi, „supuvusi visa šita sistema.“ Išvada aiški: užsieniečius samdo, kai Lietuvoj iš konteinerių maitinasi, kiek yra atjungta alektra seniukams?

2017 metų sausio 6 dienos laidoje monitoriai rodo plakatus KORUPCIJAI NE. Pūkas, „gyventojų mažėja, Seimo narių nemažėja.“ Albinas, „40 žmonių sumažėtų, būtų mažiau plepalynės, darbas geriau eitų.“ Pūkas, „ateikit į Seimą pažiūrėkit kaip dirba, kokie skandalai vos ne iki muštynių. Kaip sunku ką nors pakeisti, nes jie ten argumentuotai pradeda, kodėl ne.“

Iškalbingiausia yra 2016 metų spalio 27-os transliacija. Pūkas pasirodo solo, skiria laidą pašnekesiams telefonu.

Kęstutis Pūkas atsakinėja į klausimus

Pranašas, retas karys kovos lauke, Pūkas prieš korupciją. Juk būtent dėl šios kovos dabar vykdomas Pūkapuolys. Patriotiški vaizdai už nugaros, Vyčio servetėlė plevėsuoja priešais ir vienas Pūkas, tik Pūkas ir Pūkofanai, suklusę prie radijų ir televizorių. Užbaigia transliaciją Pūkas citata apie Kauno merą (o gal apie pasaulį, kas supras) „Ar per tuos du metus į Lietuvą pritraukė investicijas iš užsienio, ar sukūrė sąlygas geresnes? Klausimas lieka atviras. O aš pasakysiu – ne.“

Kitame gyvenime, prie laiptinės, Pūkas dėstytų: suprantat, užkasite žmogų šiaip, miške – šunys ras. O jūs po audros nueikite, suraskite eglę išrautą su šaknimis, pakaskite giliau, kūną ten, eglės kamieną apriškite virve ir tempkite, pastatykite į vietą, apkaskite šaknis.

Bet susiklostė taip, kad šiame gyvenime Pūkas pasakoja apie baisią korupciją Lietuvoje:

  • Seimo narių per daug;
  • Nevaldoma rinka, „kaip sutvarkyti, kad kirpėjai kainų nekeltų“;
  • Mažos pensijos;
  • Nėra gamybos, nėra fabrikų ir žemės ūkio, pinigai konteineriais į Kiniją vežami;
  • Nesutvarkytas PVM;
  • Mokesčiai nežmoniški;
  • Seimas tyčiojasi iš Tautos, Tauta iš Seimo;
  • Nėra mechanizmo, kad būtų galima atšaukti nedirbantį Seimūną (mano past. – nežinau, gal ir turėtų būti koks procesas, pavadintumėm kaip nors įdomiai, pvz. apkalta).

Pūkas užsiima tuo tingiu populizmu – korupcija yra tai, kas neatitinka Pūkovangelijos. O štai nepotizmas Pūkoknygėje nėra korupcija, kaip jis puikiai tai paaiškina 2017 m. sausio 16 laidos pokalbyje:

Pūkas, „Greta važinėjo kažkokiu automobiliu, buvo ten santykiai su kažkokiu koncernu–“

Vedėjas, „Agrokoncernu“.

Pūkas, „kokis ten skirtumas“.

Vedėjas, „mhm“.

Pūkas, „tai pažiūrėkit, kaip žmonėm šiandieną... mulkina žmones. Pajema, kad moteris (mano past. – kirtis ant i) automobiliu važinėja. Tai čia dabar skandalas Lietuvoj.“

Vedėjas, sarkastiškai, „tai čia pagrindinė problema, reiškias“.

Pūkas, „vat, kad žmonės pinigus išveža į užsienį, čia ne problema – pabandyk pateikt tą informaciją viešai erdvei, nieks neims tos medžiagos“.

Gal per smarkiai įpuoliau į Pūkosaulį, tačiau, pasikartosiu: dėdę labai svarbu pažinti ir suprasti. Nes prakalbus nuo Pūko nukentėjusioms moterims, lengviausia buvo pasakyti – Pūkas yra seksistas ir priekabiautojas. Ir objektyviai – taip. Elgtis su žmonėmis, kaip Pūkas elgėsi darbo pokalbiuose, negalima, ir ne veltui jam dabar taikoma moralinė atsakomybė. O jei pavyks tai įrodyti teisme, bus taikoma ir teisinė atsakomybė.

Bet manau, kad svarbu ne tik konstatuoti, o bet ir suprasti priežastis. Apie tokį dalyką kaip seksualinis priekabiavimas mes sužinojome tik prieš penkiolika metų, žiūrėdami Eli Makbyl. Kiek dar metų užtruko suvokti, kad tai gali egzistuoti ir Lietuvoje. O Pūkas ne tik dabar nesupranta, jis to niekada nesupras. Elgėsi taip visą gyvenimą. Galvoje turi tinkamo elgesio standartą ir nepriims jokio kito. Nes jei ko ir trūko Pūko pasaulyje, tai žmogaus, kuris pasakytų – gal čia nelabai gerai darai, Kęstai. Per daug laimėjo, per gerai gyveno. Ir todėl, nors ir reiktų dėdes laikyti atsakingais už savo veiksmus, ar mes galime nuoširdžiai tikėtis, kad jie elgsis kaip žmonės? Man Pūką norisi girti vien už tai, kad kiekvienai naujai sutiktai moteriai negriebia už krūties.

Pūkas savo akyse yra nepriekaištingas, tas, kuris gali pasakyti, kaip reikia daryti. Dėdės niekada netaikė moralinių, etinių, teisinių standartų savo veiksmams, kadangi visa, ką jie daro, yra auksas. Tik nemaišykite šių dėdžių su Šustausku, kuris yra mūsų bomžas filosofas Diogenas. Dėdės yra tie, na, žmogiškųjų tiesų, ledinės reputacijos išminčiai, kovotojai su blogiu, atstovėtojai už tas normalias vertybes.

Dėdės juk nesupranta, kad jie nėra žmonės. Bet mes suprantame, todėl pats laikas nustoti juos rinkti, jų klausyti ir apskritai manyti, kad jie pajėgūs atnešti kokį nors gėrį aplinkiniams.

Autoriaus pageidavimu kalba netaisyta.