Bedė pirštu į problemą: muštis ir „auklėti“ vaiką po 17 valandos galima

Žmogaus teisių komiteto posėdis (© Paulius Peleckis | Alfa.lt)

Muštis ir „auklėti“ vaiką po 17 valandos galima drąsiai, nes tuo metu institucijos baigia darbą – budi tik policija, ugniagesiai ir medikai. Pusiau juokaudami šią rimtą problemą kėlė Seimo Žmogaus teisių komitete susirinkę politikai, ministerijų, policijos ir prokuratūros atstovai.

„Žinome, kad pagal vaikų nužudymo statistiką esame Europos Sąjungos dugne. Mūsų silpniausi visuomenės atstovai nėra apginami“, – priminė Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ji atskleidė vieną iš problemų – po 17 valandos miesteliuose ir kaimuose, atsitikus smurto situacijų, nėra į ką kreiptis, nes didžioji dalis institucijų ir specialistų, vaiko teisių atstovai nebedirba. Seimo vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė pastebėjo, kad iki šiol nepavyko rasti būdo užtikrinti budinčius socialinius darbuotojus, vaiko teisių apsaugos specialistus po darbo valandų.

„Po penktos valandos kas dirba su šiomis šeimomis? Policininkas, ugniagesys ir medikas. Ar kam nors teko imti mėnesio vaikiuką iš šeimos, kurioje girtaujama? Policininkas tam neturi įgaliojimų“ – panašias problemas įvardijo ir policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.


Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pagrindu turėjo būti koordinuojamas kelių ministerijų darbas, tačiau ankstesnė Vyriausybė tą darančio asmens iki šiol neskyrė. Žmogaus teisių komitetas buvo pasiūlęs pakeitimus dėl kardomųjų priemonių įtarus smurtą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, ši nuostata buvo išimta. Policijos departamento teigimu, tai įvyko Seimo narių iniciatyva. Vis dėlto policininkai turėtų būti tie žmonės, kurie, gavę signalą apie galimą smurtą, galėtų reaguoti siūlydami taikyti smurtautojo ir aukos atskyrimą.

„Būna atvejų, kai auka atleidžia smurtautojui, susitaiko. Kalbant apie vaiko situaciją, klausimas, ar pareigūnas turėjo tiek kompetencijų ir įžvalgos, kad suprastų, kad prieš vaiką galėjo smurtauti ir mama, ir sugyventinis“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ir patikslino, kad dažnai policijos pareigūnai būna jauni, neturintys savo šeimos, jiems nėra paprasta įvertinti situacijas.


Ketinama tokio tipo bylas ištirti per porą dienų, o vykstant tyrimui policija labiau sutelks pareigas saugodami aukas.

„Įsivaizduokite, vyras patampė žmoną už plaukų. Siunčiame ją pas ekspertą, vienas sako, kad tampė, kitas netampė. Ką daryti policijai? Nevoliokime tokios bylos du mėnesius, eikime į teismą“, – siūlė generalinis komisaras L. Pernavas.

Iki šiol tik maždaug 30 proc. tokių bylų ištiriama per dvi paras.

Teismus pasiekiančių bylų trūkumą, kai nerandama tyčios, o vaikų mušimas tampa „auklėjimu“, komitete nutarta ištaisyti.

Svarstyta, kaip efektyviausiai išgirsti ir reaguoti į vaiko skundą.

„Vaikas turi būti akimirksniu išimamas iš šeimos ir jau tada aiškinamasi“, – kategoriškai pareiškė komiteto narys Rokas Žilinskas, manantis, kad tai padėtų visų pirma ginti nepilnamečio interesus – tiek išreiškiant poziciją, kad vaikas yra toks pat žmogus kaip suaugęs, tiek mažinant jį skriaudusių suaugusiųjų poveikį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis sakė, kad ministerija pasirengusi spręsti budėjimų po 17 valandos problemą – budėtojų atsiras, jie turėtų aiškų instrumentą, kaip įvertinti smurto riziką, algoritmus, kaip veikti. Komiteto nariams kilo klausimų, kiek tai kainuos, pripažinta, kad teks rasti papildomų lėšų. Taip pat norima grįžti prie modelio, kai į reidus su policininkais vykdavo ir vaiko teisių specialistai, socialiniai darbuotojai.

Kilo klausimas ir dėl galimo fizinių bausmių apibrėžimo išbraukimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo grupėje. Vis dėlto ministras L. Kukuraitis patvirtino, kad tikimasi pavasario sesijoje priimti reikalingas pataisas, neatsižvelgiant į parlamentarės Agnės Širinskienės ir jos bendraminčių siekį fizines bausmes palikti kaip galimybę tėvams „auklėti“ vaikus. „Sieksime, kad fizinės bausmės būtų įrašytos šalia kitų smurto formų“, – patikino ministras.


Įstatymo, kalbančio apie smurto prieš vaikus situacijas, pakeitimus dalis parlamentarų ir visuomenės mato kaip baudimo įrankius. Tą pastebėjusi viena iš pataisoms pritariančių Seimo narių V. Čmilytė-Nielsen Alfa.lt dar svarstant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas sakė, kad iš tiesų pokyčiai susiję su prevencija. Taip pat tai būtų pagalba socialiniams darbuotojams lengviau identifikuoti problemas ir suskubti teikti pagalbą.

„Mes kalbame ne šiaip apie žmones, kalbame apie vaikus. Jie yra specifinė grupė, kuri praktiškai silpnesnė negu visos kitos, ir šituose pasiūlymuose, teiktuose kolegų, patobulintuose Žmogaus teisių komiteto, fizinės bausmės buvo išskiriamos kaip atskira sąvoka, detalizuojamos smurto rūšys. Bet mes neišrastumėme dviračio, mes tiesiog perkeltumėme tai, kas jau galioja 51 pasaulio šalyje, taip pat ir Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.

Būtų neteisinga manyti, kad vien įstatymo pataisomis, vien kalbomis išspręsime problemas. Tačiau nuostatos labai svarbios tam, kad visuomenėje keistųsi požiūris, būtų suprasta, kad netoleruotinos fizinės bausmės, net jei jos gyvybei tuo metu realaus pavojaus nekelia“, – savo požiūriu pasidalijo Liberalų sąjūdžio atstovė.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik patikino, kad stengsis užtikrinti vadinamojo nemušimo įstatymo pataisų priėmimą.

„Ar smurtui gali būti kompromisas?“ – stebėjosi parlamentaras Justas Džiugelis ir pridūrė, kad jeigu žmonėms norisi klaidinti visuomenę apvelkant įstatymą į interpretavimus, įvedant „tyčią“, pateisinant „beržinę košę“, viskas baigsis besitęsiančiomis vaikų mirtimis.

Emocingą Seimo nario kalbą iššaukė komiteto kolegos Sergejaus Jovaišos abejonė, kurios iš pataisų sąvokų aiškios ir reikalingos.

Gydymo įstaigų darbuotojai dažnai pirmieji susiduria su nukentėjusiais nuo smurto vaikais. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pastebėjo, kad medikai moka nustatyti fizinio smurto žymes, kartais jiems pasipasakoja patys vaikai. Tačiau trūksta sistemos, leidžiančios jiems dalytis informacija su policijos pareigūnais, socialiniais darbuotojais. „Teisė į asmens domenų apsaugą yra šventas reikalas. Mes tiek saugome tą informaciją, kad galų gale prarandame žmogaus gyvybę“, – sakė ministras.

Jo nuomone, regionuose itin trūksta psichologų ir psichiatrų, dažnai jie nebūna savivaldybių prioritetas. „Absoliuti dauguma pačių baisiausių smurtautojų greičiausiai bus gimę su problemomis – gimę šeimose, turinčiose biologinį pažeidimą centrinėje smegenų sistemoje, teisėsauga jų neištaisys“, – apie vaikus su vadinamuoju vaisiaus alkoholiniu sindromu, išaugančius į neadekvačiai besielgiančius suaugusiuosius, kalbėjo ministras.

„Po Dembavos tragedijos man toksikologai sakė: šitie žmonės neturėjo gimti“, – replikavo parlamentaras R. Žilinskas.

Alkoholio nulemtą vaisiaus sutrikimų spektrą atpažinti ir dirbti su tokiais vaikais nuo pat gimimo moka daugelis Vakarų ir Skandinavijos šalių. Lietuvoje tokios sistemos trūksta. A. Verygos manymu, šią problemą būtina spręsti kuo greičiau.


Alfa.lt

Žmogaus teisių komiteto posėdis
Linas Kukuraitis
Edita Žiobienė
+32

Taip pat skaitykite:

Populiariausios naujienos

Susijusios naujienos