Atokvėpis po sukrėtimų? 2017-ieji žada būti sotesni

Šventiniai pietūs virš Briuselio (Belgija) stogų (SCANPIX nuotr.)

2016 metai buvo vieni įdomiausių moderniojoje istorijoje. Per juos nutiko tiek keistų ir netikėtų dalykų, kad atmintyje surasti bent kažkiek panašius metus būtų sudėtinga. Nors sunku tikėtis, kad ir 2017-ieji bus tokie pat įdomūs, pateikiame sąrašą įvykių, kurie kitais metais mūsų gyvenimą, tikėtina, labiausiai paveiks iš ekonominės pusės.

1. „Brexit“ kulminacija

Iki metų pabaigos tapo ganėtinai aišku, kad „Brexit“ vis dėlto įvyks, Jungtinės Karalystės (JK) valdžiai aktyvavus Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį. Iš to turėtų išsirutulioti mažiausiai keli svarbūs pokyčiai.

Pirmiausiai JK augs nedarbas ir trauksis užsienio investicijos. Užsienio kapitalo įmonės paprasčiausiai sieks išvengti nestabilumo, susijusio su Britanijos atsiskyrimu nuo žemyno, todėl verslai bus perkeliami į žemynines Europos Sąjungos (ES) valstybes.

Tai turėtų lemti atlyginimų mažėjimą ar bent jų stagnaciją, o kartu ir tolesnį nekilnojamojo turto rinkos kritimą. Ypač tai turėtų atsispindėti prabangiausio turto segmente, kuriame dominuoja užsienio investuotojai.

Galiausiai, kuo ilgiau tęsis nežinomybė, tuo sudėtingiau bus JK valiutai. Svaras per 2016 metus euro atžvilgiu prarado daugiau nei 15 proc. savo vertės, ir šiandien už vieną eurą galimą gauti 0,85 svaro. Jei ginčai užsitęs arba Europa laikysis itin griežtos pozicijos, galima tikėtis ir pariteto – euro bei svaro kainos susilyginimo.

2. Trumpo politika

Donaldas Trumpas sausio 20 dieną pagaliau oficialiai taps JAV prezidentu bei pradės įgyvendinti rinkimų metu išsakytus pažadus. Nors iš karto po rinkimų paaiškėjo, kad nemaža dalis pažadų buvo tik rinkiminės blevyzgos, naujojo JAV vadovo nenuspėjamumas žada daug streso.

Šiuo metu finansų rinkų dalyviai tikisi, jog D. Trumpas vykdys tik tuos pažadus, kurie skatins ekonomiką. Tai yra, kad jis gaivins šalies vidutinį bei smulkųjį verslą, užsiims infrastruktūros projektais, mažins mokesčius ir bandys JAV sukurti verslo aplinką, kurioje didžiausios įmonės nebematytų poreikio iškelti dalį verslo į užsienį.

Tačiau tikėtis, kad naujasis prezidentas pildys tik ekonomikai palankius rinkiminius pažadus, yra tiek pat naivu, kiek ir galvoti, jog D. Trumpas įgyvendins tik pačius keisčiausius ir baisiausius savo pažadus. Labai tikėtina, kad šiame procese aktyviai dalyvaus visa prezidento komanda, todėl realiai vykdoma politika bus nuosaikesnė, nei tikisi tiek kairioji, tiek dešinioji politinio spektro pusės.

Kaip bebūtų, išlieka didelė tikimybė, kad D. Trumpas tikrai imsis gaivinti JAV ekonomiką, tuo pačiu periodiškai dėl įvairių faux pas sukeldamas mažesnę ar didesnę politinę krizę. Tad mums tikrai nebus ramiau gyventi su naujuoju JAV prezidentu.

3. Nafta

Labai panašu, kad 2017 bus naftos kainos sugrįžimo metai. Nors tikėtis pasiekti prieš 3 metus matytą daugiau nei 100 JAV dolerių už barelį lygį būtų naivoka, nuosaikaus žaliavos kainos augimo link 60-70 JAV dolerių už barelį tikrai galime sulaukti.

Tai turėtų didinti infliaciją visame pasaulyje, o kartu dalinai stabdyti ūkių augimą dėl to, jog vidutinis vartotojas vis didesnę savo pajamų dalį turės skirti kurui. Savaime suprantama, kaip netapome nepamatuojamai turtingesni naftos kainai kritus, taip smarkiai jos augimo 10-20 proc. taip pat nepajusime.

Žinoma, bent degalinių tinklų operatoriams kiekvienas naftos kainos šoktelėjimas tampa pakankamai gera priežastimi kelti degalų kainas pagal niekam nesuprantamą formulę. Todėl ir 2017-aisiais reikėtų tikėtis augančių degalų kainų.

4. Pasaulio ekonomikos padėtis

Remiantis Pasaulio Banko (PB), įvairių centrinių bankų bei komercinių finansų institucijų tyrimais ir duomenimis, kitais metais pasaulio ekonomikos augs. Turėtų gerėti tokie makroekonominiai rodikliai, kaip nedarbas, infliacija, atlyginimų ir BVP augimas.

Nors ypatingai gerai vis tiek nebus, tačiau turėtumėme visame pasaulyje stebėti po truputį atsigaunantį augimą. Besivystančios valstybės turėtų augti itin sparčiai – maždaug 5 proc. per metus. Išsivysčiusių valstybių augimas galiausiai turėtų grįžti link 2 proc. Tuo metu bendras pasaulio augimas, jei PB analitikai bus teisūs, turėtų pasiekti 3 proc. ribą. Tai signalizuotų grįžimą prie visiškai įprasto nuosaikaus augimo.

Todėl jau šiandien pakankamai stipriai atrodantys makroekonominiai duomenys turėtų gerėti ir per 2017 metus. Tačiau tai, deja, negali garantuoti, kad metai bus geri ir finansų rinkoms.

5. Neapibrėžtumas finansų rinkose

Ateinantys metai žymės labai netipiškus metus finansų rinkose. Dažniausiai tuo metu, kai ekonomikos atsigauna bei auga, daugumos finansinių aktyvų kainos taip pat kyla. Tačiau 2017 metais to galime ir nepamatyti.

Taip yra pirmiausiai dėl to, kad daugelio įmonių veiklos rezultatai nėra tokie geri, kaip makroekonominiai duomenys. Todėl remiantis klasikiniais aktyvų kainų vertinimo metodais, šiandien dauguma jų, ypač akcijos ir obligacijos, yra pakankamai brangūs.

Antra didžioji problema ta, jog dėl centrinių bankų beveik dešimtmetį vykdytos ekonomiką skatinančios monetarinės politikos, didžiosios dalies finansinių aktyvų kainos yra labai smarkiai pakilusios.

Dėl šių dviejų priežasčių profesionalūs investuotojai šiandien į finansų rinkas žiūri atsargiai ir didelio augimo akcijų rinkose nesitiki. Tuo metu obligacijų, ypač valstybinių, rinkose visi tikisi kritimo.

Todėl, nepaisant ekonomikos atsigavimo, augimo finansų rinkose galime ir nematyti. Vietoje to labai tikėtina, kad dažniau nei įprasta stebėsime didelius kainų pokyčius, kurie ypatingai gąsdins mažiau patirties turinčius smulkiuosius investuotojus.

6. Gyvensime dar geriau

Lietuvos augimas, vertinant per BVP ir atlyginimų pokyčių prizmę, gali šiek tiek sulėtėti, tačiau, tikėtina, išliks pakankamai spartus. Darbo rinkoje, ypač tam tikrose sektoriuose, vis ryškėja pasiūlos trūkumas, dėl ko trumpuoju laikotarpiu darbdaviai jaučia spaudimą kelti atlyginimus.

Nedarbo mažėjimas ir atlyginimų augimas turėtų persikelti ir į vartojimo bei nekilnojamojo turto rinkas, dėl ko galime tikėtis kainų augimo ne būtiniausių prekių ir paslaugų bei NT rinkoje. Ypač tai turėtų būti jaučiama didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: