Ar Darbo partija išgyvens be kalėdinio stebuklo?

V. Uspaskichas ir V. Mazuronis
V. Uspaskichas ir V. Mazuronis
© Organizatoriai

Darbo partijos įkūrėjas ir ilgametis užkulisinis lyderis Viktoras Uspaskichas pranešė apie savo ketinimus trauktis iš aktyvios politikos. Jis žada nedalyvauti kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir planuoja sustabdyti narystę partijoje. Tačiau ilgą laiką „darbiečių“ populiarumo dinamika buvo susijusi būtent su V. Uspaskicho šmėžavimu televizijos ekranuose. Ar sugebės Darbo partija išlikti be V. Uspaskicho?

„Ne, neketinu dalyvauti nei Seimo rinkimuose, nei Europos Parlamento rinkimuose. Iš viso (ketinu – red. past.) trauktis iš aktyvios politikos ir rimtai galvojau apie savo narystės sustabdymą partijoje“, – BNS anksčiau sakė V. Uspaskichas.

Nors dar 2012 m. „darbiečiai“ laimėjo Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje, šiuo metu Darbo partijos populiarumas jau kurį laiką nesiekia nė 10 proc. – ši politinė jėga atsilieka nuo socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio ir konservatorių. Politologai anksčiau mėgdavo sieti Darbo partijos populiarumą su V. Uspaskicho šmėžavimu televizijos ekranuose. Kuo dažniau šis politikas rodydavosi rinkėjams, tuo sparčiau augdavo „darbiečių“ reitingai.

Politologas: be Uspaskicho Darbo partijai – liūdnos mišios

Politologas Vytautas Dumbliauskas portalui Alfa.lt teigė, kad be V. Uspaskicho Darbo partijos laukia liūdnas scenarijus, nes jį partijos pirmininko poste pakeitusiam Valentinui Mazuroniui tenka pernelyg sudėtingas uždavinys – vieno žmogaus partiją paversti normalia programine politine jėga.

reklama

„Jei V. Uspaskichas iš tikrųjų pasitrauks iš Darbo partijos, šiai būtų liūdnos mišios. Daug kas kalbėjo, kad V. Mazuronio išrinkimas partijos pirmininku pakels Darbo partijos reitingus. Viena vertus, jis aktyvus, gerai pasirodė anksčiau, jį daugmaž mėgsta kitų partijų atstovai, tačiau vis vien šita partija buvo pastatyta kitaip, kitokia strategija nei V. Uspaskicho asmenybės išnaudojimas jai nelimpa“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, greičiausiai Darbo partijos laukia Artūro Paulausko vadovautos Naujosios sąjungos likimas. Ši partija taip pat kurį laiką buvo įsimaišiusi į politinių jėgų avangardą, tačiau po to, kai smuko jos lyderio populiarumas, Naujoji sąjunga Seimo rinkimuose neperžengė 5 proc. slenksčio ir buvo priversta ištirpti tų pačių „darbiečių“ sudėtyje.

Gali išgelbėti Pakso tingumas

Kol kas apie „darbiečių“ politinį išnykimą šnekėti nereikėtų. Darbo partija per daugiau nei dešimtmetį veiklos šiaip ar taip sukaupė bent keliasdešimt tūkstančių lojalių rinkėjų, kurie leis jai peržengti 5 proc. barjerą kitų metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų metu.

„Dar vienas klaustukas – elektorato dalis, kuri balsuoja už Darbo partiją. Per dešimtmetį trunkantį laikotarpį „darbiečiai“ sukaupė tam tikrą lojalių rinkėjų minimumą, kurie leis šiai partijai patekti į Seimą, tačiau vargu, ar ji gaus 30–40 mandatų. Bet net ir su 10–15 mandatų Seime partijos viršūnėlės turės darbo dar bent ketveriems metams. Kartu su jais veiklos turės ir keliasdešimt padėjėjų. Žodžiu, kažkiek narių iš to galės gyventi, ir tai, matyt, šiek tiek partiją guos“, – svarstė V. Dumbliauskas.

Padidinti mandatų skaičių Seime Darbo partijai galėtų padėti ir jų konkurentų pasyvumas. Į panašaus profilio rinkėją besitaikanti R. Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ kol kas nerodo politinio aktyvumo, o „darbiečiai“ vieni pirmųjų pradėjo savo rinkimų kampaniją. Toks ankstyvas startas Darbo partijai gali leisti mobilizuoti sau lojalų elektoratą ir nukreipti „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjų dėmesį.

„Darbiečiams“ padedantis veiksnys – kol kas Lietuvoje nėra kitos partijos, kuri žadėtų fantastiškus dalykus, didelius ir greit augsiančius atlyginimus bei pan. Tai taip pat darydavo R. Pakso „Tvarka ir teisingumas“, tačiau šiandien matome, kad „tvarkiečius“ ištikęs sąstingis, tad tai gali amortizuoti Darbo partijos nuosmukį“, – kalbėjo pašnekovas.

Socialdemokratams naudingas aktyvus Uspaskichas

V. Dumbliauskas pasakojo, kad politiniuose kuluaruose jau kurį laiką sklando kalbos, jog V. Uspaskicho ketinimai trauktis iš Lietuvos politikos gali būti siejami su jo noru išlikti laisvėje po juodosios buhalterijos bylos, kuri artėja į pabaigą. Žemesnės instancijos teismas V. Uspaskichui jau buvo skyręs laisvės atėmimo bausmę, tad visai tikėtina, kad ir apeliacinio teismo sprendimas bus panašus.

„Jau seniai yra kalbama, kad V. Uspaskichas nori trauktis iš Lietuvos politikos mainais į tai, kad jam nereikėtų sėsti į kalėjimą. Žinoma, bausmė gali būti skirta lygtinai, tačiau kalėjime tokiu atveju jis atsidurti neturėtų“, – užsiminė V. Dumbliauskas.

reklama

Visgi, jo manymu, nėra aišku, ar V. Uspaskicho išnykimas iš Lietuvos politinio gyvenimo būtų naudingas kitoms politinėms jėgoms, o visų pirma socialdemokratams, kurių nuolatiniu koalicijos partneriu yra būtent Darbo partija. Pirmiausia, jei ši pernelyg susilpnėtų, taptų neaišku, kuo socdemai pakeistų „darbiečius“. Antra, vietoje Darbo partijos gali iškilti daug mažiau prognozuojama politinė jėga.

„Čia reikia klausti, kas geriau – žinoma Darbo partija ar kažkokia kita politinė jėga? Socialdemokratų strategams galbūt geriau yra prognozuojama Darbo partija nei nežinomybė, nes kas žino, o jeigu atsiras naujas V. Uspaskichas, kuris sukurs neaiškią partiją ir šturmuos Seimą? Gal tokiu atveju geriau dirbti su senuoju „darbiečių“ elitu, kuris jau yra pažįstamas ir suprantamas?

Juk jei nelikus V. Uspaskicho Darbo partija išnyks, kažkas turės užimti jos rinkėjus. Kadangi R. Pakso partija to nepadaro, atsiranda dirva iškilti kitoms politinėms jėgoms, kurios nebūtinai bus prognozuojamesnės“, – svarstė pašnekovas.

O jei Uspaskichui teks atsidurti kalėjime?

Kitas galimas scenarijus – nepalankus V. Uspaskichui apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo jis būtų pasiųstas už grotų. Tačiau, pasak politologo Bernaro Ivanovo, jei taip atsitiktų, V. Uspaskicho ir greičiausiai visos partijos populiarumas galėtų tik išaugti.

„Jei V. Uspaskichui tektų sėsti į kalėjimą, tai, įvertinus elektorato mentalitetą, galima pasakyti, kad jo populiarumas nesmuks, nes valstybės esą skriaudžiamus politikus piliečiai mėgsta. Tai yra bendras pokomunistinių šalių fenomenas, pasireiškiantis tuo, kad, visuomenės manymu, valstybė mėgsta dorotis su tais, kurie jai neįtinka, kurie galbūt kažką daro gerai. Todėl nuteisimas V. Uspaskichui galėtų populiarumo prasme netgi padėti.

Juolab reikia prisiminti – jau turėjome istorijų apie politiką, kuris buvo „nuteistas už gerus darbus“. Jis populiarumą prarado ne dėl to, kad buvo siejamas su visomis blogomis istorijomis, bet dėl to, kad paprasčiausiai išsikvėpė ir neturėjo idėjų. Žinome ir nušalinto prezidento istoriją, kuri smarkiai padėjo jo partijai ilgą laiką būti politikoje, o ne atėmė balsus. Ši partija dabar patiria nuosmukį irgi ne dėl senų istorijų, bet dėl to, kad neturi idėjų bei energijos“, – apibendrino politologas.

Darbo partijos byloje liko tik paskutinis nuteistųjų žodis. Tikėtina, kad sprendimas bus tik kitų metų pradžioje. Šiemet turėtų įvykti dar vienas bylos posėdis, kuris yra suplanuotas gruodžio 16 dieną.