Gydytojas Laprazas: išstudijavęs kraujo tyrimus, galiu papasakoti jūsų gyvenimo istoriją

Medicinos mokslų daktaras Jean-Claude Laprazas. (© Karolis Kavolėlis | Alfa.lt)

Kas svarbiausia pacientui, – kad gydytojas liktų teisus, nustatęs tikslią diagnozę, ar kad padėtų jam iki įsigalint ligai išsaugoti sveikatą? Rytų ir Vakarų medicinos geležinė uždanga neskiria, bet vakariečio mediko bandymai sujungti skirtingas patirtis ir jas pritaikyti gydant pacientą, o ne ligą, dar nesulaukia kolegų pritarimo. Įvairi prancūzo Jeano-Claude'o Laprazo patirtis leido jam turint keturiasdešimt metų šeimos gydytojo praktikos, onkologo darbo ir fitoterapijos žinių sukurti personalizuotą arba konkrečiam žmogui skirtą gydymo metodą.

Su kolega Christianu Duraffourdu ir dabar jau būriu pasekėjų Prancūzijoje, Meksikoje, Jungtinėse Valstijose, Tunise, Belgijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje jis tiki endobiogeninės medicinos ateitimi, nes mato jos rezultatus dabartyje. Ar neseniai išleistos knygos „Individualizuota medicina: atgauti ir išsaugoti sveikatą“ autoriaus idėjos sudomins lietuvius? Ir kodėl turėtų? „Tradicinės medicinos atstovai turi pripažinti, kad įprasti metodai neveikia“, – atitaria prancūzų medikas.

Besikartojančios pacientų ligos privertė ieškoti kitų gydymo metodų

Koks skirtumas man, pacientei, jei ateičiau pas tradicinį šeimos gydytoją ar pas tą, kuris pasirinko endobiogeninės medicinos kryptį? – teiravausi Paryžiuje nuosavą kliniką turinčio gydytojo, Vilniuje viešėjusio tris dienas. Čia jis skaitytojams pristatė knygą, o medikams – savo darbo metodus.

Visų pirma mediciną baigiau Paryžiuje, Prancūzijoje. Esu medicinos mokslų daktaras. Kai pradėjau dirbti šeimos gydytoju, – sakė J. C. Laprazas, jo darbo patirtis šioje srityje yra 42 metai, – iškart susidūriau su problema, kaip ir dauguma medikų. Mano klientai sugrįždavo pakartotinai, su tomis pat ligomis, patyrę šalutinį vaistų poveikį. Pavyzdžiui, per žiemą mama septyniskart atveda vaiką, kuris serga ta pačia liga. Ir matai, kad antibiotikai neveiksmingi.

Štai kodėl ėmėme su kolega ieškoti kito metodo, globalesnio. Klasikinė medicina orientuojasi į specifinius kūno simptomus, mėgina ištaisyti periferinį, mažą, organizmo pusiausvyros sutrikimą, koncentruojasi, pavyzdžiui, į bakteriją.

Kai priimu pacientą, man reikia gilesnio žvilgsnio nei simptomų pastebėjimas. Reikia atlikti tikslius žingsnius. Pirmiausia, stebiu pacientą, kodėl jis kalba garsiai ar tyliai, ar jis yra aukštas, stambus ar lieknas. Tai suteikia daug informacijos apie tai, kaip veikia to žmogaus organizmas. Didelės ar mažos žmogaus akys, platūs ar siauri antakiai nėra smulkmenos. Jos yra svarbios, nes suteikia daug klinikinės informacijos. Šią reikia susieti su šiuolaikinės medicinos, fiziologijos žiniomis.

Štai tokia įvairiapusių simptomų suma leidžia pažvelgti į pacientą ir jo nusiskundimą plačiau. Tarkime, tradicinės medicinos atstovas, jei yra infekcija, skirs antiinfekcinių vaistų. Taip ir dirbau beveik dvidešimt metų, – prisipažino prancūzas, septynerius metus darbavęsis kaip onkobiologas Paryžiaus Boucicaut ligoninės Chirurgijos ir Onkologijos skyriuje. Jis taip pat nuo 1980 metų yra vienas Prancūzijos fito- ir aromaterapijos instituto steigėjų ir vadovų. –

Bet kai tavo pacientai vis sugrįžta su tais pačiais nusiskundimais, supranti, kad to, ką anksčiau taikei, nepakanka. Ligos priežasčių reikia ieškoti giliau. Gerai, aptinki žmoguje simptomą, bakteriją tonzilėse. Bet kodėl ji ten? Žvelgi integruotai, kaip tai susiję su kitais organais. Žinai, kad tonziles reguliuoja nervų, imuninė sistemos. To irgi negana. Vaiko mama paaiškina, kad šis suserga kiekvienąkart mokykloje išbėgęs į lauką, o po to jis valgo daug saldumynų.

Ar tai susiję? Saldumynai verčia kasą gaminti insuliną. Kai šis išskiriamas į kraują, mažėja žmogaus atsparumas bakterijoms. Taip, plačiau žvelgiant, nustatomas ryšys tarp organų ir jų funkcijų. Tada nuolatos tonzilitu sergančio vaiko mamai gali paaiškinti, kodėl jos atžalos imuninė sistema yra susilpnėjusi. Konkrečiam organizmui skirtingi agresoriai gali sukelti skirtingus sutrikimus.

Kiek laiko galite skirti pacientui, ar to pakanka, kad gautumėte svarbios informacijos?

Prancūzijoje paprastai gydytojas turi 7 minutes pokalbiui su vienu pacientu. Tai yra labai mažai. Kai pradedi šnekėtis, dažnai pacientas kalba netrumpai, jis pasakoja ilgą istoriją su daugybe smulkmenų. Kiekviena detalė turi fiziologinę prasmę. Viskas yra svarbu – žmogaus fizinė, emocinė, psichinė būsena, ką jis geria, valgo. Bet per septynias minutes gali nespėti išgirsti svarbių detalių.

Ir vis dėlto svarbiausia, kad gydytojas neužsifiksuotų ties vienu simptomu – bakterija tonzilėse. Jis yra svarbus, bet to negana. Žingsnis po žingsnio atrandi skirtingas virveles, vedančias į skirtingus organus ar sistemas, kurios valdo to konkretaus žmogaus sveikatą.

Šiuolaikiniai medikai, nesvarbu, kurios srities ligas gydo, onkologines ar imunines, lieka periferiniame lygmenyje, nežvelgia integruotai, todėl ir daro daug klaidų. Taip pat jie skiria sintetinius vaistus, kurie yra agresyvūs, kūnas juos supranta kaip agresorius, su kuriais turi kovoti.

Kitoks požiūris į kraujo tyrimą leidžia užčiuopti ligų užuomazgas

Bet ir Jūs tokius vaistus skirdavote, ar ne?

Taip. Todėl suprantu, kodėl šiuolaikinės medicinos atstovai taip daro, nes pats anksčiau taip dirbau. Tarkime, dabar yra vaistų („targeted medicine“), kurie „nusitaiko“ į auglį, kad padarytų kuo mažiau žalos organizmui. Bet auglys juk yra žmogaus viduje, ne išorėje. Tai yra labai supaprastintas požiūris į mediciną.

Endobiogeninė medicina nedalija žmogaus į atskiras dalis, organus, nes mato jį kaip visumą. Mes, kaip ir kiti medikai, atliekame kraujo tyrimus, bet į juos žiūrime kitaip, plačiau, išsamiau. Per dvidešimt metų sukūrėme integruotą biologinį instrumentą, dabar jį galima surasti internete. Jis padeda aiškiau pamatyti žmogaus organizme vykstančias tendencijas.

Įprastas modelis yra toks: jei tyrimai rodo, kad cholesterolis padidėjęs, jį reikia mažinti, jei gliukozės lygis sumažėjęs, jį reikia pakelti. Paprasta. Tačiau kodėl vienas krito, o kitas kilo? Privalai mąstyti apie priežastis, jų ieškoti. Atradome tam tikrą algoritmą, skirtą raudoniesiems ir baltiesiems kraujo kūneliams tirti. Kai raudonųjų organizme sumažėja, žmogus suserga anemija, kai baltųjų padaugėja, prasideda infekcija. Tai tiesa, bet to nepakanka.

Reikia ir biologinio požiūrio, kas sukelia vienų kūnelių padidėjimą, kitų sumažėjimą. Iš medicinos studijų žinome, kad eritrocitus arba raudonuosius kraujo kūnelius reguliuoja androgenai (vyriški lytiniai hormonai), o baltuosius arba leukocitus – estrogenai, moteriški lytiniai hormonai. Kai pamatai jų tarpusavio sąsajas, galima įvertinti, kas slepiasi organizme.

Atradome tam tikrus algoritmus, kurie padeda pamatyti šias sąsajas, suvokti, kaip veikia atskiri organai ir kokią įtaką daro vienas kitam. Tai yra naujas supratimas, ketiname savo atradimus, sukurtą analizės sistemą patentuoti. Šiuo metu atliekame daug tyrimų.

Gydytojas moko išlaikyti sveikatą ar tik vadovauja karui su liga?

Matyti žmogų kaip visumą gal ir nauja Vakarų medikams, bet rytiečių gydytojai tokio požiūrio laikosi nuo seno, – mėginu suprasti, kokią būtent naujovę prancūzų gydytojas siūlo.

Taip, bet aš esu Vakarų medikas, – atsakė J. C. Laprazas. – Noriu naudoti šiuolaikinės medicinos žinias ir patirtį, tik pritaikyti joms kitokį požiūrį. Endobiogeninė medicina, kitoks požiūris į mediciną, gali pagerinti visuomenės sveikatą, kilstelėti gyvenimo kokybės lygį pasaulyje, sumažinti ligų ir išlaidas joms gydyti, juk cheminiai vaistai yra brangūs. Todėl svarbiausia yra tiksli biologinė ir klinikinė diagnozė, o tada būtina sukurti strategiją, kaip gydyti ligą.

Reikia apsvarstyti ir kitas galimybes, ne tik gydymą cheminiais vaistais, bet ir medicininiais augalais (fitoterapija). Rezultatai gali būti fantastiški. Fitoterapinius vaistus skiriu beveik keturiasdešimt metų. Iš pradžių, tik tapęs šeimos gydytoju, penkiolika kartų per dieną pacientams išrašydavau antibiotikų nuo paprastų infekcijų. Dabar pas mane lankosi pacientai su daug rimtesnėmis ligomis, o jiems antibiotikų skiriu kartą per trejus ar ketverius metus!

Yra ir kitų būdų be antibiotikų gydyti pacientus. Tai turi rūpėti ir patiems pacientams, ir visai visuomenei. Žinoma, sintetinių vaistų gamintojams tai nenaudinga, bet pacientai dėl kliniškai ištirtų ir šiuolaikinėje medicinoje pritaikytų augalinių medicininių preparatų tikrai jaučiasi geriau, taip pat jie yra pigesni.

Kai kalbame apie Vakarų mediciną, turime galvoje aiškų jos tikslą – gydyti ligas. Bet kai kreipiuosi į savo gydytoją, noriu, kad jis, turėdamas daugiau žinių apie žmogaus kūną, padėtų man užčiuopti negalavimus pirminėje stadijoje ir padėti likti sveikai, o ne laukti aiškių simptomų, kai jau galima ligą diagnozuoti ir išrašyti man vaistus. Ar gali man tradicinis gydytojas padėti likti sveikai?

Jie negali identifikuoti ligos jos užuomazgoje. Pavyzdžiui, onkologijoje, auglys aptinkamas tik tada, kai jis būna 1 cm dydžio. Bet ką tai reiškia žmogui? Jo organizme apie penkerius–septynerius metus auga šis svetimkūnis, kol gydytojai jį geba pastebėti. Mes galime anksčiau pamatyti, kas dedasi organizme, užčiuopti galimą riziką.

Dabar šią sistemą (endobiogeninės medicinos metodus) patentuojame JAV, kad apsaugotume ją ir gydytojai nesinaudotų tik atskiromis veiksmingomis jos dalimis, o taikytų visą gydymo kompleksą. Lietuvoje pristatome endobiogeninės medicinos idėją, jei pavyks susitarti, vesime apmokymus jūsų šalies medikams.

Jei būtumėte mano šeimos gydytojas, galėtumėte man padėti likti sveikai, o ne konstatuoti diagnozę?

Taip, tą ir darau beveik keturiasdešimt metų. Mūsų sukurtas instrumentas padeda atpažinti, pamatyti neigiamas tendencijas organizme.

Kraujo tyrimai – ne tik ligos, bet ir gyvenimo istorijos išrašas

Internete ieškodama informacijos radau endobiogeninės ir integruotos medicinos klinikų Amerikos, Europos Žemynuose. Ar jose vadovaujamasi jūsų siūlomais metodais?

Svarbiausia – nereikėtų painioti dviejų sąvokų. Endobiogeninė medicina (endo – vidinis, bio – gyvenimas, geny – kilmė ir vystymasis) laikosi principo, kad kūną valdo endokrininė sistema. Integralios medicinos klinikos, kurių yra JAV ar Kanadoje, nėra iš tiesų integralios. Jos tik naudojasi keliomis skirtingomis sistemomis, bet netaiko integruoto metodo, kuris reiškia, kad viskas organizme yra susiję ir vienas nuo kito priklausomi.

Su mūsų sukurtais endobiogeninės medicinos instrumentais dirbama Meksikoje, Mechike. Ten yra apie 40 medikų. Tunise turime daugiausia bendraminčių – apie 70–75 gydytojus. Tik prieš kelerius metus sukūrėme programą, kurios galime mokyti Europos (Prancūzijos, Belgijos, Šveicarijos, JK beveik dešimt metų gydytojams skaitau paskaitas) šalių medikus. Kitąmet pradėsime mokyti kinų ir tajų medikus.

Mūsų yra nedaug, ne visi dar sugeba mokyti, todėl negalime vienu metu plėstis. Apie dešimtmetį dirbome dviese su Ch. Durrafourd’u. Paskui atsirado grupė medikų Prancūzijoje, keliavau į JAV. Prireikė daug laiko užmegzti kontaktus.

Sunku mokyti kitus?

Žinoma, visada taip yra. Be to, privalai būti tikras tuo, ko mokai kitus, – medicinos mokslų daktaras J. C. Laprazas atvėrė nešiojamąjį kompiuterį ir parodė minėtą instrumentą, algoritmą, kurį galima taikyti, analizuojant kraujo tyrimus. KItąmet jo rengiamus seminarus Lietuvoje galės lankyti ir šalies medikai. –

Pažiūrėjęs ir išstudijavęs jūsų kraujo tyrimus, galiu papasakoti jūsų gyvenimo istoriją. Tai yra nuostabu ir nelabai sudėtinga.

Čia yra mano pacientės, kuri sirgo vėžiu ir dabar jau yra mirusi, kraujo tyrimai, daryti nuo 2007 metų. Kai juos visus sudedi į vieną, matai aiškias tendencijas, kas vyko organizme. Tarkime, šis indeksas rodo, kad kūnas jau griauna pats save, nes kortizolis, kuris yra labai agresyvus, jo indeksas didėja keturiolika kartų. Likus penkiems mėnesiams iki mirties, jis padidėjo beveik du šimtus kartų. Atlikus ir peržiūrėjus vieną kraujo tyrimą, kaip atskirą paveikslo detalę, to nepamatysi.

Privalai atsitraukti, kad pamatytum visą paveikslą. Tiksliau, žemėlapį. Jis yra tarsi schema, kuri parodo, kaip veikia endokrininė žmogaus sistema.

Tradicinės medicinos atstovai privalo žvelgti plačiau

Įgijote patirties, dirbdamas su onkologiniais ligoniais, daugiau nei keturiasdešimt metų esate šeimos gydytojas ir apie 33 metus dirbate su fitoterapija. Ar šios skirtingos patirtys Jums padėjo atrasti savo gydymo metodą, kai galite padėti žmogui, o ne tik išrašinėti vaistus?

Taip. Nors esi tradicinės medicinos atstovas, privalai žvelgti plačiau, didinti savo regos lauką. Privalai susikurti gydymo strategiją.

Lietuvoje viename rašinyje buvo cituojama Jūsų frazė. Joje perspėjate apie pavojų, kurį gali sukelti be gydytojo žinios vartojami vaistai ir medicininiai augalai. Susidarė įspūdis, kad esate prieš gydymą vaistažolėmis, gydomaisiais augalais. Paprastai šios dvi sritys yra supriešinamos: jei jau gydo sintetiniais vaistais, tai pasisako prieš kitokius.

Ateities medicina turi būti integrali. Tradicinės medicinos atstovai turi pripažinti, kad įprasti metodai neveikia.

Kaip kolegos reaguoja į Jūsų idėjas?

Jie jas atmeta, nepriima. Draudžia publikuoti straipsnius moksliniuose leidiniuose, neleidžia pasisakyti viešai. Prancūzijoje medikų bendruomenė yra labai uždara, todėl jau apie penkiolika metų nebepasisakau Prancūzijoje.

O kitose šalyse?

Reikia laiko, kad sutiktum žmonių, kurie mato tą pačią problemą, – sena gydymo sistema neveikia.

Dirbome apie dvidešimt metų, kol sukūrėme naują veikiančią sistemą, dabar galime ją pasiūlyti šiuolaikiniams medikams. Pats su ja dirbu nuosavoje klinikoje Paryžiuje.

Prancūzijos medikų etikos komisija nepripažįsta mūsų sistemos, nes ji yra analitinė, paremta tik daugelio metų pacientų tyrimų analize. Mes pajutome, ką reiškia izoliacija.

Ar požiūris į Jūsų darbo metodus su laiku keičiasi?

Prancūzijoje – ne, kitose šalyse – taip. Dabar labai daug laiko skiriu mokymams, metodo pristatymams, knygų rašymui, – atsakė medicinos mokslų daktaras, bendrosios praktikos gydytojas iš Prancūzijos J. C. Laprazas.

Alfa.lt

Medicinos mokslų daktaras Jean-Claude Laprazas.
Jean-Claude Lapraz „Individualizuota medicina: atgauti ir išsaugoti sveikatą“ (leidykla „Tyto alba“).
Medicinos mokslų daktaras Jean-Claude Laprazas.
+1

Taip pat skaitykite: