Zykas: japonų ir kitų Azijos kalbų neišmoksi, jei nepakeisi mąstymo

Aurelijus Zykas
Aurelijus Zykas
  © Dmitrijus Radlinskas

„Gimtoji ir anglų yra dvi kalbos, kurios privalomos kiekvienam išsilavinusiam žmogui, norinčiam padaryti karjerą. Dabartiniame pasaulyje to nebeužtenka. Manyčiau, ta trečioji kalba žmogaus gyvenime yra be galo svarbi. Jei jis mokėtų šiek tiek retesnę, gal mažiau naudojamą kalbą, tai jam suteiktų išskirtinumo“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. Aurelijus Zykas prieš pirmąkart Kaune organizuojamą Azijos kultūros savaitę. Per ją japonų, kinų ir korėjiečių kalbas besimokantis akademinis jaunimas ne tik studentiją, bet ir platesnę visuomenę išsamiau supažindins su Rytų Azijos valstybėmis.

Verčiau prisistatyti stereotipais, nei neprisistatyti visai

Neseniai davėte interviu japonų televizijos komandai, atvykusiai į Kauną. Teko skaityti ankstesnius Jūsų atsiliepimus apie japonų reportažą iš Lietuvos. Ji pristatyta kaip labai šalta šalis, kurioje žmonės visą dieną neišeina iš pirtelių, maudosi eketėse, valgo šaltibarščius ir cepelinus. Kaip buvo šįkart, stereotipų naujame reportaže bus mažiau?

Kažkas tokio ir buvo, nes čia ta pati televizija, tik kita laida filmavo. Norėjosi, kad būtų šiek tiek kitaip. Dabar pasiekėme, kad būtų daugiau pašnekėta apie studijas. Ta ankstesnė laida, kai pamačiau galutinį rezultatą, mane iš tiesų šokiravo.

Na, be stereotipų negalėtume nė žingsnio žengti šiame pasaulyje, tik nereikėtų jais vadovautis nuolatos.

Japonai nevažiuoja dažnai į Lietuvą, kaip ir lietuviai į Japoniją. Natūralu, kai susiduria tolimos šalys, susiformuoja stereotipai, jų išvengti negalima. Žmogus netgi nuvykęs į tą šalį apie ją susidaro savo stereotipus, tikrovės kitaip pajusti ir neįmanoma. Mano kolegos ir aš esame gyvenę Japonijoje, bet mūsų nuomonės apie kai kuriuos dalykus yra skirtingos, skirtingai matome ta pačią šalį. Tai yra visiškai normalu.

Labai retai klausiu kitų nuomonės apie aplankytą šalį arba stengiuosi nuo jos atsiriboti. Juk kai žmogus kur nors vyksta, man atrodo, taip vienas pasaulis važiuoja susitikti su kitu. Tas susidūrimas būna individualus.

Absoliučiai. Dėl to ir stengiuosi prieš važiuodamas į šalį neturėti jokių stereotipų, bet nuo jų, kaip žinote, pabėgti neįmanoma. Jie mūsų galvose susiformuoja visada. Grįždami iš tos šalies, ypač jei mažai joje būname, parsivežame vienokių ar kitokių. O Japonija yra jais apipinta. Lietuvoje stereotipai apie Japoniją yra labai stiprūs ir gajūs.

Panašu, japonai mus irgi pažins labai stereotipiškai?

Nieko nepadarysi. Jie gerokai supaprastina mus supančią tikrovę, bet tai yra geriau nei nieko. Verčiau taip prisistatyti pasauliui, nei visiškai neprisistatyti. Lietuvos įvaizdis Japonijoje ir kitose Rytų Azijos šalyse – kaip visiškai nežinomas kraštas. Daugelis japonų net nėra girdėję Lietuvos vardo. Geriau turėti bent šiokį tokį įvaizdį, pavyzdžiui, šaltibarščiai, cepelinai ar šaltis, kas padeda mūsų šaliai šiek tiek prisistatyti. Sakyčiau, iš dalies, pradiniu momentu, tai yra teigiamas dalykas.

Mokantys retesnes kalbas tolimas šalis pažįsta giliau

Nemažai tų, kurie gali sau leisti keliauti ir ne per kelionių agentūras, o patys stengiasi pažinti Azijos šalis, jie savo susidarytą įvaizdį parsiveža ir dalijasi su aplinka. Tačiau Jūs kasdien matote studentus, kurie mokosi Azijos kalbų. Tai yra visiškai nauja karta, kuri šias tolimas šalis pažins iš vidaus, per kalbą, atskleidžiančią tautos mąstymą.

Man labai džiugu, kad studentai neatmeta Azijos ir jos kalbų, suvokia jos svarbą savo gyvenime. Gimtoji ir anglų yra dvi kalbos, kurios privalomos kiekvienam išsilavinusiam žmogui, norinčiam padaryti karjerą, kažkiek iškilti gyvenime. Dabartiniame pasaulyje to nebeužtenka. Tai nebėra išskirtinumas. Manyčiau, ta trečioji kalba žmogaus gyvenime yra be galo svarbi. Jei jis mokėtų trečią, šiek tiek retesnę, gal mažiau naudojamą, tai jam suteiktų išskirtinumo.

Lietuvoje dauguma mūsų, be gimtosios ir anglų, dar moka bent vieną Europos Sąjungos kalbą, nemažai Rytų kaimynų kalbų – rusų, lenkų ar latvių. Džiugu, kad žmonės pamažu ima žvalgytis į tolimesnes šalis ir mokytis jų kalbų.

Iš japonų kalbos ilgai gyvenau, ji buvo mano maitintoja. Prieš penkiolika metų grįžęs iš Japonijos Lietuvoje buvau vienas iš nedaugelio, juos buvo galima suskaičiuoti pirštais, žmonių, mokančių japoniškai. Tai buvo mano išskirtinumas. Galėjau iš to uždirbti pinigų. Man tai gyvenime labai padėjo.

Tikiu, kad dabar kinų, japonų, korėjiečių kalbų mokėjimas tarp jaunosios kartos atstovų vis dar yra išskirtinumas. Tas gebėjimas mūsų studentams tikrai labai padės gyvenime.

Japonų kalbos žinovus anksčiau buvo galima suskaičiuoti pirštais, o dabar didžiuojatės, kad Kaune yra daugiausia visoje Lietuvoje studentų, besimokančių kinų, japonų ir korėjiečių. Kiek jų turite?

Nesigiriame, taip iš tiesų yra. Prieš trejus metus startavo bakalauro studijų programa, nesitikėjome didelio susidomėjimo, planavome priimti po dvidešimt naujų studentų į metus. Dabar yra apie 90 naujai įstojusiųjų. Šiuo metu turime apie tris šimtus studentų. Jie ganėtinai gražiai dalijasi tarp trijų Rytų Azijos šalių kalbų. Turime daugiau nei po šimtą kinų ir japonų kalbų studentų.

Azijos kalbos – kosmosas arba visiškai kitas pasaulis

Ko studentai čia ieško – tiesiog susižavėjo šiomis Azijos šalimis ar siekia to išskirtinumo, kurį minėjote?

Patys labai nustebome dėl tokio didžiulio kinų, japonų, korėjiečių kalbų populiarumo. Stengiamės studentus apklausti, išsiaiškinti, kas juos motyvuoja rinktis šias studijas.

Motyvų yra labai įvairių. Vieni yra pragmatiškai nusiteikę, ypač tie, kurie renkasi kinų kalbą. Jie tiki, kad ši yra jų ateitis, karjera, kad jie dirbs Kinijos kompanijoje arba susijusiose su šia šalimi per prekybą ar investicijas. Jiems kinų kalba yra būsimos karjeros įrankis.

Kaip pastebėjome, japonų ar korėjiečių kalbų studentai yra didesni idealistai. Juos patraukia ne tiek karjeros galimybės, kiek atveda susižavėjimas šalimi ir jos kultūra, ypač šiuolaikine japonų ar korėjiečių popkultūra. Jie domisi japonų komiksais, animacija, korėjietiškais serialais, muzika. Visa tai, kas žavi šiuolaikinį jaunimą. Daugelis jų, inspiruoti tos japoniškos ar korėjietiškos bangos, renkasi mūsų studijas.

Nors jaunimą kartais mėgstama plakti už tingumą, nenorą mokytis, tuo Jūsų studentų nepakaltinsi. Manau, tie, kurie renkasi Azijos kalbas, kurios visiškai skiriasi nuo mums žinomų kalbų sistemų, sutinka sunkiai, ilgai ir atkakliai dirbti, kad jas perprastų.

Sakoma, japonų ar kitų Rytų Azijos kalbų neišmoksi, jei nepakeisi mąstymo. Tai yra teisybė. Iš tiesų reikia pakeisti mąstymą, požiūrį į pasaulį, kad išmoktum tomis kalbomis kalbėti laisvai.

Dauguma mūsų studentų supranta, kad tai nėra lengva. Jie neišmoks taip greitai kinų, kaip galėtų ispanų, kurioje įmanoma atrasti tam tikrų leksinių ar gramatinių panašumų su lietuvių kalba. Ten yra visai kitas pasaulis. Kosmosas, kaip sako kai kurie mūsų studentai. Taip būna pradžioje, jie supranta, kad reikės labai sunkiai dirbti ir į tai investuoti daug laiko.

Laikomės tos koncepcijos, kad Lietuvoje išugdyti šių kalbų specialistą, kuris išmanytų ir kalbą, ir kultūrą, yra praktiškai neįmanoma. Todėl savo kalbomis paskatins kurti daugiau Azijos kalbų studijų programų?

Pirmiausia orientuojamės į Rytų Azijos kalbas ir šalis, nes jos Lietuvai kol kas yra strategiškai įdomiausios ir svarbiausios. Būtent ten kaupiasi pasaulio ekonomika, ten yra didžiausias gyventojų skaičius, palyginti su kitais pasaulio regionais.

Neabejotinai mąstome apie tai, kad turėtume į savo veiklą įtraukti ir naujai augančių Pietryčių Azijos šalių, pavyzdžiui, Indonezijos, Tailando, Malaizijos, kalbų. Jos turėtų tapti Lietuvai įdomios. Tokie yra artimesni mūsų planai. Dėl to šių metų Azijos savaitėje pristatome ir Indonezijos kultūrą.

Į Lietuvą atvyksta studijuoti ir minėtų Azijos šalių studentų. Tai praplečia jų bendramokslių Lietuvoje mąstymą, bet kaip tai keičia miestą?

Tai svarbu ir Kaunui, ir visai Lietuvai. Rytų Azijoje turime partnerių, 25 universitetų tinklą. Taigi kiekvienais metais galime išsiųsti ne mažiau nei 25 studentus iš savo programos ir priimame šiek tiek daugiau iš Rytų Azijos šalių.

Aktyviausi yra Pietų Korėjos studentai, jų būna apie 25 kiekvieną semestrą, atvažiuoja iš Kinijos ir Japonijos (japonų būna apie dešimt kasmet). Tai nėra dideli skaičiai miesto mastu, bet šie studentai yra labai matomi. Jie keičia Kauną, miestiečių mąstymą. Miestas tampa atviresnis pasauliui.

Labai džiugu, kad atvažiavusieji nepaliekami be veiklos, mūsų studentai juos aktyviai įtraukia į stiprius japonų, korėjiečių ir kinų kultūros klubus. Būtent čia, net nenuvažiavus į Rytų Aziją, jie atveria savo pasaulį mums.

Pribrendo poreikis dalytis žiniomis apie Rytų Aziją

Jūsų studentai pirmąkart Kaune organizuoja Azijos kultūros savaitę, kuri vyks spalio 20–24 dienomis. Tiek žinių ir patirties studentai sukaupė, kad jau veržiasi per kraštus, norisi su kitais pasidalyti?

Tai bus didelis ir labai patrauklus renginys, tikimės svečių ir iš kitų miestų. Jis organizuojamas pirmąkart, studentai pasiūlė šią idėją ir ją įgyvendina. Azijos studijų centras tik koordinuoja. Mūsų studentai priaugo, jie patys gali inicijuoti ir organizuoti tokius dalykus.

Šie studentai yra šiek tiek kitokie, jie turi labai daug energijos. Ypač grįžusieji iš Japonijos, Kinijos ar Pietų Korėjos, jie atsiveža dar daugiau tos energijos, parvažiuoja tarsi „pasikrovę“. Jie pamato pasaulį, judantį gerokai didesniu tempu, tampa lyderiais, kurie siūlo naujų idėjų ir perduoda tos energijos mums, esantiems Lietuvoje.

Bent jau renginio programa atskleidžia, kad ne visi šių studijų programų studentai mąsto pragmatiškai, ne tik pristatys skaičius, įrodančius bendradarbiavimo naudą su azijiečiais, bet pažindins su maisto kultūra, organizuos Rytų Azijos šalių kovos menų pasirodymus ir surengs protų mūšį.

Kurdami Azijos kultūros savaitės koncepciją, siekėme, kad kiekviena diena turėtų idėją. Viena būtų skirta kalboms, kita skoniams, trečia – kovos menams, o penktadienis bus žinių diena, kai galima bus pasivaržyti, kas geriau žino apie šias Azijos šalis.

Daug idėjų Lietuvoje įgyvendinamos pirmą kartą. Pavyzdžiui, rengiamas kinų ir korėjiečių šnekamosios kalbos konkursas. Su japonų kalba jau turime patirties, tokie konkursai būdavo labai smagūs, savotiškos olimpiados. Žmonės, mėgstantys šias kalbas, suvažiuoja iš visų miestų ir tarpusavyje varžosi, kuris gražiau ta kalba pašnekės prieš auditoriją. Žiūrėsime, kaip tai pavyks su kinų ir korėjiečių kalbų konkursu.

Informacijos iš pirminių šaltinių apie šias tolimas šalis, panašu, daugės, ar tai nenuvainikuos, neatims šiek tiek jų žavesio, meilės joms nesumažės?

Svarbiausia yra griauti stereotipus. Ypač tie, susiję su Azijos šalimis, yra labai gajūs. Nemanau, kad sumažės ar padaugės meilės šioms šalims, greičiau jau bus mažiau stereotipų ir visuomenėje padaugės žinių apie jas, – tikisi Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. A. Zykas.

Zykas: japonų ir kitų Azijos kalbų neišmoksi, jei nepakeisi mąstymo

Aurelijus Zykas
+1