„Rail Baltica“ projektas: jungtis tarp Kauno ir Vilniaus kainuos 850 mln. eurų

"Rail Baltica" statybos
"Rail Baltica" statybos
  © Organizatoriai

Šių metų birželį Baltijos šalys susitarė, kad Vilnius yra europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ dalis, o įgyvendinant šį projektą bus siekiama, kad jungtis su Lietuvos sostine būtų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

Siekiant įvertinti Vilniaus jungties ekonominius rodiklius ir įvertinti jos galimybes bei įtaką visam „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse, tarptautinė inžinerinių sprendimų bendrovė AECOM atliko studiją.

„Džiugi žinia, išgirdome ir pamatėme, jog, sujungus Vilniaus ir Kauno oro uostus, kaip atšaka „Rail Baltica 2“ turi savo ekonominę prasmę ir logiką ir pagerina ne tik dviejų nacionalinių oro uostų galimybes skraidinti keleivius, bet ir duoti ekonominę naudą projektui „Rail Baltica 2“, – teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius apie AECOM atliktą studiją.

Jo teigimu, sujungus du didžiuosius miestus geležinkelio vėže, gerėja kaštų ir naudos santykis, taip pat didėja ekonominė vidinės grąžos norma.

Ministras, kalbėdamas apie „Rail Baltica“ nuosavybės klausimą, teigė, kad ji priklausys ne operatoriui, o valstybei nuosavybės teise.

„Akcininkų sutartyje numatyta ir iš esmės suderinta su Europos Komisija, kad finansavimas šiam projektui sieks ne mažiau 85 proc. europinių pinigų“, – teigė ministras.

Daugiausiai diskusijų transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekte sukėlusi Vilniaus bei Kauno jungtis yra ekonomiškai naudinga ir kainuos apie 850 mln. eurų (2,935 mln. litų), parodė tyrimas.

Studiją atlikusios bendrovės AECOM vadovas Baltijos šalyse Arnis Kakulis teigė, kad, Vilnių ir Kauną sujungus europinio standarto geležinkeliu, bendra projekto kaina išaugs iki 850 mln. eurų. Pasak jo, ekonominis projekto naudingumas padidės – jungtis generuos papildomus keleivių srautus, o naudos ir kaštų santykis augs.

„Atšaka nuo Kauno iki Vilniaus kainuos iki 850 mln. eurų, kas apima ne tik patį geležinkelį, bet ir susijusius projektus, kaip stočių modernizavimą ir kita“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Kakulis.

Skelbiama, kad visos trys Baltijos šalys taip pat sutarė kalbėtis ir analizuoti Lenkijos situaciją – ten taip pat einanti trasa būtų pritaikyta 240 km/val. greičiui.

Europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Projektas įgyvendinamas remiantis bendrovės AECOM 2011 m. atlikta greitojo geležinkelio linijos per Lietuvą, Latviją ir Estiją galimybių studija. Europos Sąjungos lėšomis numatoma finansuoti 85 proc. projekto vertės.