Profesionalių sportininkų mėgdžiojimas gali baigtis liūdnai
Patarimai

Taikomosios kineziologijos ir funkcinės medicinos asamblėja LSU /S. Petkaus nuotr.
Taikomosios kineziologijos ir funkcinės medicinos asamblėja LSU /S. Petkaus nuotr.
  © Organizatoriai

Taisyklingas kvėpavimas, sėdėsena, pasivaikščiojimas ar bėgiojimas. Nuo tokių elementarių kasdienių veiksmų priklauso mūsų savijauta ir ilgalaikė sveikata, įsitikinęs olimpinės čempionės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės sveikata besirūpinantis kineziologas, Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentams pranešimą skaitęs Eduardas Lakštauskas.

Dėmesį reikia kreipti ne į pasekmę, o priežastį

Naujausias gydymo technologijas taikantis ir stiprią kineziologijos mokyklą Rusijoje praėjęs specialistas pastebi, kad į jo kliniką kreipiasi vis daugiau žmonių, besiskundžiančių įvairiais skausmais.

„Dauguma pacientų kreipiasi jau išbandę konservatyvius gydymo metodus, tačiau taip ir nesulaukę žymaus pagerėjimo. Dabartinė diagnostika remiasi vietinės reikšmės skausmu. Dėmesys kreipiamas tik į konkretų ir lokalizuotą skausmo židinį. Gal geriau dirbkime ties skausmo priežastimi, o ne su jo pasekmėmis?“

Su profesionaliais sportininkais dirbantis E. Lakštauskas įsitikinęs, kad toji priežastis dažnai būna raumenų disbalansas, dėl kurio sutrinka viso kūno koordinacija. Tai lemia plika akimi nepastebimi reiškiniai.

„Pasinaudodami šiuolaikinėmis galimybėmis, galime daug daugiau, negu durti pirštu į skaudamą vietą. Turime praplėsti savo fokusą. Jeigu iš krano nebėga vanduo, tai dar nereiškia, kad dėl to kaltas pats kranas. Jeigu negauname norimo rezultato, plėskime matymo lauką. Tarkime, pažaidus tinklinį suskausta petį. Pacientas dėl to kreipiasi į gydytoją, tačiau nė nenumano, kad pagrindinė problema glūdi ne pačiame petyje. Jam rytoj gali skaudėti juosmenį ar nugarą, nes į tam tikrus rankų veiksmus likęs kūnas įsijungia netaisyklingai“, – patarimus žarstė kineziologas.

Paprasti patarimai, kurių neverta pamiršti

Lietuvos funkcinės medicinos ir taikomosios kineziologijos asociacijos atstovė Brigita Paulienė įspėjo: „Per metus įkvepiame daugiu kaip 6 milijonus kartų. Jeigu tai atliekame teisingai, tai mums neša sveikatą. Jeigu ne, lašas po lašo prie mūsų artinasi liga. Kvėpuoti reikia išsitiesus, nesikūprinti, jokiu būdu nekryžiuoti kojų sėdint. Tokiu atveju kūne prasideda žalingi procesai.“

Tuo metu konferencijos viešnia, Rusijos taikomosios kineziologijos asociacijos direktorė, profesorė Liudmila Vasiljeva atkreipia dėmesį, kad neteisingai atliekamas masažas pacientui gali pridaryti tik dar daugiau problemų.

„Tas pats masažavimo būdas vienam gali padėti, kitam – pakenkti. Būtent tokiais atvejais ir atsiskleidžia taikomosios kineziologijos nauda. Būna, kad žmogui kaklą skauda tik stovint arba sėdint, o pakeitus kūno padėtį jis nuslopsta. Galbūt problema tūno dubenyje, kojose?

Bėgant turi dirbti duobuo, kitu atveju bus ištampyti kelių raiščiai. Jeigu žmogus su savo kūnu nesikalbės, vaikščiosime kaip drambliai po indų parduotuvę – viską sugadinsime, ištampysime. Ir dėl ko? Raumuo neegzistuoja pats sau vienas. Jis įjungia visą grandinę raumenynų. Jeigu yra bent vienas raumuo su netinkamu tonusu, jis sujaukia visą organizmo veiklą. Nuo pirštų galiukų iki pakaušio.

Būtų protinga savęs paklausti, koks būtent judesys provokuoja skausmą. Turime sekti savo judesius. Skausmas yra signalas, tai – organizmo klyksmas, kviečiantis pagalbos. Reikia jam ne kumščiu užkimšti burną, o įsiklausyti, apie ką jis kalba“, – kalbėjo profesorė.

Mėgdžioti profesionalus – žalinga

L. Vasiljeva taip pat pasidalijo klasikiniu pavyzdžiu, kuomet dailią figūrą norėjusi turėti mergina pakenkė savo kūnui: „Neseniai pas mane atėjo 20-metė gražuolė. Ji norėjo ištobulinti pilvo raumenis ir namuose savarankiškai darė atsilenkimus. Ji jaučia skausmą, tačiau negali jo tiksliai apibūdinti. Jei skauda dabar, kas bus dar po 10 ar 20 metų? Kiek dar žmonių reiks sutraumuoti, kad suprastume ydingų kasdienių veiksmų žalą?“

Su profesionaliais dviratininkais dirbantis Izraelio Ben-Guriono universiteto dėstytojas Aleksas Šapiro susirinkusiems patarė nemėginti mėgdžioti prestižinių „Tour de France“ lenktynių dalyvių.

„Jeigu taikomas krūvis viršija sportininko galimybes, tik laiko klausimas, kada jis patirs traumą. Didinat krūvį, reikia suprasti, kokie pratimai nekenkia sveikatai. Paprasti žmonės ant dviračio sėdi taip, lyg būtų „Tour de France“ lenktynėse. Kai kurie nesupranta, kad, norint užimti tokią sėdėseną, reikalingas nuoseklus pasiruošimas. Svarbu ne tik sėdynės aukštis, bet kokiu kampu statome savo pėdą ant pedalo. Jeigu susidaro pleištas, gresia rimti kojų nemalonumai. Geriausia, kad tarp blauzdikaulio ir šlaunikaulio susidarytų 50 laipsnių kampas“, – dėstė specialistas.

Profesionalių sportininkų mėgdžiojimas gali baigtis liūdnai

Taikomosios kineziologijos ir funkcinės medicinos asamblėja LSU /S. Petkaus nuotr.
+37