​Psichologo komentaras: kaip elgtis, jei viršininkas taiko „mobingą“?

Despotas
Despotas
  © 123rf.com

Kaip paveikti viršininką, kad baigtų engti pavaldinius ir naudoti prieš juos „mobingą“? Kokios taktikos imtis: tylėjimo ar ginčijimosi?

Į naujienų portalo Alfa.lt skaitytojos laišką atsako psichologė Agnė:

Klausiate lakoniškai ir nedetalizuojate, koks yra viršininko elgesys su pavaldiniais, tik užsimenate, kad viršininkas taiko mobingą ir domitės, kaip į tai reaguoti – tylėti ar ginčytis. Gali būti, kad kalbate ne apie mobingą, o apie patyčias darbe, nes šie du reiškiniai skiriasi. Patyčių metu vienas asmuo taiko psichologinį smurtą prieš kitą žmogų, o mobingas pasireiškia tuo, kad grupė žmonių yra priešiškai nusiteikusi prieš vieną asmenį ir visais būdais siekia jį sugniuždyti ar net priversti išeiti iš darbovietės. Šiuo atveju ir mano atsakymas abiem atvejais kiek skirtųsi. Tačiau kadangi Jūs klausiate apie mobingą, pateiksiu jo apibrėžimą, jo sukeliamas pasekmes bei būdus, kaip elgtis, susidūrus su šiuo reiškiniu darbo vietoje. Tuo tarpu apie psichologinį smurtą daugiau galite paskaityti anksčiau skelbtame straipsnyje: spauskite čia.

Kas yra mobingas?

Darbe patiriamas psichologinis smurtas gali tapti tikra kančia, nes žmogus eidamas į darbą ima jausti nerimą ir baimę būti užgauliojamas ir nuvertinamas. Klinikinė psichologė Sophie Henshaw teigia, kad mobingas, kitaip nei patyčios, dažniausiai neapima fizinio smurto, nors grasinimų gali pasitaikyti. Mobingas, anot psichologės, yra ilgalaikis sistemingas psichologinis teroras, vykdomas vieno suaugusio asmens, bet dažniau grupės asmenų, prieš kitą suaugusį žmogų ir visa tai vyksta darbo aplinkoje. Tai priešiškas ir neetiškas elgesys, kuris vyksta dažnai, beveik kasdien, ir ilgą laikotarpį – bent pusę metų. Dėl dažnumo ir trukmės tai sukelia psichologinių, psichosomatinių ir socialinių problemų mobingo aukai. Mobingas gali pasireikšti pašaipiomis pastabomis, informacijos, reikalingos darbui, nesuteikimu, apkalbomis, viešu pažeminimu, nuomonės menkinimu, pernelyg sudėtingų arba menkų ir nereikšmingų užduočių skyrimu, pertraukų ribojimu, erzinimu. Ilgainiui prie žmogaus yra kabinėjamasi dėl visko, pradedant jo aprangos stiliumi, baigiant netinkamu darbo atlikimu.

Mobingo priežastys ir pasekmės

Priežasčių, kodėl mobingas yra taikomas darbovietėje, gali būti įvairių. Kaip teigia psichologė S. Henshaw, psichologinio smurto aukomis darbe dažnai yra pasirenkami kažkuo kitokie žmonės. Ir priešingai, nei gali atrodyti, dažniausiai tai būna kompetentingi, išsilavinę, stiprūs, nuoširdūs ir patrauklūs žmonės. Iš tiesų mobingas neretai kyla dėl pavydo, kai koks nors darbuotojas yra itin „užsidegęs“, energingas, entuziastingas, dirba daug ir kruopščiai arba yra kažkuo pranašesnis už savo kolegas. Kartais mobingą gali paskatinti ir konkurencija, tačiau mobingo aukomis gali tapti ir tam tikros mažumos grupės nariai arba tiesiog nauji darbuotojai.

Lygiai taip pat įtakos turi ir organizaciniai veiksniai. Mobingo tikimybė yra didesnė tose organizacijose, kuriose būdingas per griežtas autokratinis vadovavimo stilius, skatinamos apkalbos ir neetiškas elgesys su kitais, yra daug stresą keliančių dalykų, pvz., vaidmenų neaiškumas, sprendimų priėmimo laisvės trūkumas, didelis krūvis ir iš to kylantis nuovargis, konfliktai darbe.

Bėda ta, kad kai psichologinį smurtą taiko pats įmonės vadovas, kritikuojamą ir žeminamą žmogų ir kiti kolegos ima suvokti kaip turintį problemų, todėl kartais nuo to žmogaus nusisuka ir visi jo bendradarbiai, o tai dar labiau padidina izoliacijos ir nepriėmimo jausmą. Taip nutinka, nes kolegos mano, kad vadovo kritikuojamas žmogus tikrai turi daryti kažką ne taip, kad būtų kritikuojamas, todėl ima vengti bendravimo su tuo žmogumi, nes nenori ir patys būti kritikuojami.

Kitų atstūmimas yra tik viena iš mobingo pasekmių, šalia to mažėja žmogaus savigarba, atsiranda savęs menkinimas, patologinė baimė, miego ir virškinimo sutrikimai, nerimas bei pervargimas. Heinzas Leymannas dar prideda, kad psichologinis smurtas darbe gali paskatinti paniekinimo jausmą, savanorišką pasitraukimą iš darbo, įveikimo resursų praradimą, nevilties ir bejėgiškumo jausmą, stiprų pyktį dėl teisinių gynybos būdų trūkumo, nevilties jausmą, o sunkesniais atvejais ir depresiją, hiperaktyvumą, maniją, psichosomatines ligas bei savižudybės riziką.

Kaip kovoti su mobingu?

Akivaizdu, kad psichologinis smurtas darbe gali sukelti daug rimtų psichologinių, socialinių ir psichosomatinių problemų. Todėl palikti visko likimo valiai tikrai nereikėtų. Tačiau kitaip nei patyčių atveju, kai skriaudėjas yra vienas, susitvarkyti su mobingu bei jo sukeltomis pasekmėmis nėra taip paprasta.

Susidūrę su psichologiniu smurtu žmonės gali jaustis bejėgiai, vieni, tačiau nieko nedarant problema tik stiprėja ir didėja, todėl būtina ieškoti pagalbos ir situaciją keisti. Žmogus būna jautrus, pažeidžiamas, praradęs pasitikėjimą savimi ir tik dalis susidūrę su mobingu, gali nutraukti psichologinį smurtą bei toliau sėkmingai dirbti toje darbovietėje. Dauguma tiesiog pasirenka išeiti iš darbo ir susirasti naują. Pateikiu keletą minčių, kas gali padėti patiriant psichologinį smurtą darbe.

Visų pirma, aiškiai žinokite ribas, neleiskite mobingą taikančiam asmeniui Jūsų kontroliuoti, nesivelkite su juo į emocines kalbas, reaguokite konstruktyviai, dalykiškai, tačiau neatsitraukite, kai Jus nepagrįstai puola, nes toks ir yra skriaudėjo tikslas – įbauginti, sumenkinti ir priversti jaustis blogai. Jei kritikuoja Jūsų darbą, o Jūs manote, kad atlikote jį puikiai, pasakykite tai ir paklauskite, kokias klaidas vadovas mato Jūsų darbe. Būkite mandagus, nesivelkite į emocijas, tačiau nepraleiskite pro ausis įžeidžiančių komentarų. Labai svarbu objektyviai įvertinti, kieno tai yra problema. Jei esate tikri, kad darbą atliekate puikiai, vargu ar verta save graužti, jei kažkas nuolat komentuoja jūsų tariamas klaidas. Jei manote, kad nėra dėl ko, bent jau nepradėkite patys savęs kaltinti. Net jei atrodo, kad visi nusiteikę prieš Jus, pasistenkite atrasti kolegų, kurie Jus palaiko, supranta ir yra Jums draugiški. Tai padės sumažinti izoliacijos ir vienišumo jausmą.

Antropologė Janice Harper, kuri daug domisi organizacijų kultūra, teigia, kad mobingas sukelia emocijų antplūdį, todėl labai svarbu išmokti kontroliuoti savo emocijas:

  • Visų pirma, stiprios emocijos gali paskatinti su stresu susijusias ligas, pavyzdžiui, širdies priepuolį ar insultą, bei mintis apie savižudybę. Emocijos apsunkina žmogaus gebėjimą susikaupti ir dirbti. Todėl labai svarbu kiek įmanoma atsiriboti nuo komentarų ir pašaipų ir neleisti sau patikėti, kad Jūs esate prastas darbuotojas, negalintis gerai atlikti savo darbo.
  • Visų antra, kai žmogus nesugeba kontroliuoti emocijų, beveik neįmanoma efektyviai reaguoti į agresyvius išpuolius ir išsivaduoti iš tos situacijos, pavyzdžiui, pakeičiant darbovietę.
  • Norint išmokti kontroliuoti emocijas, svarbu žinoti, kad mobingas dažniausiai išprovokuoja pyktį, baimę ir liūdesį. Nepastebėtas ir neatpažintas pyktis gali virsti įniršiu, baimė gali virsti paranoja, o neatpažintas liūdesys gali paskatinti depresiją. Visos šios emocijos yra normali reakcija į grėsmę, tačiau jei žmogus jų nepastebi ir nekontroliuoja savo reakcijos, jos gali sukelti papildomų sunkumų.

J. Harper pateikia keletą idėjų, kaip išmokti kontroliuoti emocijas, kurios kyla dėl patiriamo psichologinio smurto. Emocijų kontrolė visai nereiškia, kad pajutus pyktį jį reikia nuslopinti. Priešingai, jį reikia atpažinti ir išjausti, tačiau labai svarbu, kaip žmogus elgsis pykdamas, todėl išmokti kontroliuoti savo emocines reakcijas yra būtina:

  • Kontroliuokite savo mąstymą. Kuo daugiau žmogus galvoja apie situaciją darbe, tuo didesnė ir sunkesnė jam ta problema ima atrodyti. Todėl svarbu išmokti kontroliuoti savo mintis, nes kaskart prisimindami skausmingą įvykį Jūs tarsi iš naujo jį išgyvenate. Kai pastebite, kad imate galvoti apie tai, pasistenkite save sustabdyti, nukreipti mintis kita linkme, užsiimti kažkokia veikla.
  • Sutelkite dėmesį į savo kūną. Svarbu išmokti kontroliuoti savo kūno reakcijas. Jei pajuntate, kad širdis pernelyg dažnai plaka, pasivaikščiokite, stenkitės tolygiai kvėpuoti, daugiau mankštinkitės, nes išmokus kontroliuoti kūno reakcijas, iš dalies galėsite kontroliuoti ir savo emocijas.
  • Keiskite savo emocijas. Pastebėkite ir atpažinkite emociją, pasakykite sau, kad pykstate arba bijote, tuomet pagalvokite, kaip norėtumėte jaustis ir padėkite sau atrasti mažą dalyką ar veiksmą, kuris padėtų taip pasijusti. Tai turi būti kažkas mažo ir lengvai įgyvendinamo. Tai nebūtinai leis Jums pasijusti laimingu žmogumi, tačiau šiek tiek pozityvaus efekto bus, o darant tai, kas Jus nudžiugina, gali padėti pasijusti geriau ar bent jau neleisti pykčiui ar baimei kontroliuoti Jūsų.

Susidūrus su psichologiniu smurtu reikėtų kreiptis į personalo vadovą ar įmonės vadovą, jei tai nėra žmonės, kurie ir vykdo psichologinį smurtą. Raskite žmogų, kuriuo pasitikite, ir pasikalbėkite apie tai, kas vyksta. Tai gali padėti atrasti problemos sprendimą. Taip pat naudinga kreiptis pagalbos ir į psichologus, kurie gali padėti išmokti kovoti su patiriamu stresu ir psichologiniu smurtu. Šioje situacijoje blogiausia likti vienam ir nesikreipti pagalbos. Jei vis tik jaučiate, kad situacijos pakeisti negalite, o buvimas toje situacijoje kelia Jums pernelyg didelį stresą ar kitas psichologines arba psichosomatines problemas, pagalvokite apie galimybę pakeisti darbą. Noriu paskatinti neignoruoti šios problemos ir ieškoti sprendimo. Nuoširdžiai linkiu Jums sėkmės!

​Psichologo komentaras: kaip elgtis, jei viršininkas taiko „mobingą“?

Despotas
+1