Vilniaus koncertų salei pabrangus iki 75 mln. eurų, numatytas finansavimas atidėtas

Nacionalinės koncertų salės projektas
Nacionalinės koncertų salės projektas
  © BNS
BNS
2021-04-20 13:23

Nacionalinės koncertų salės projektui Vilniuje „pabrangus“ beveik 23 mln. eurų – iki 75 mln. eurų ir užtrukus jos projektavimui, Vyriausybė kol kas atsisako Valstybės investicijų programoje suplanuotų lėšų objekto statyboms.

Vilniaus savivaldybės atstovai teigia, kad projektas pabrango atsiradus ankstesniame projekte nenumatytų salės akustinių sprendimų, naujos erdvės repeticijoms, ir pripažįsta, kad statybų darbai nusikels bent į 2023-iuosius.

Ministrų kabinetas praėjusią savaitę nusprendė atsisakyti Valstybės investicijų programoje 2022 ir 2023 metams suplanuotų beveik 10,4 mln. eurų Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno statyboms ir nutarė palikti tik pinigus projektavimui – 3 mln. eurų šiemet ir dar 2,5 mln. eurų kitąmet.

Dalį šiai salei suplanuotų lėšų – apie 5 mln. eurų – Vyriausybė numatė Stasio Eidrigevičiaus menų centrui Panevėžyje 2022 ir 2023 metams.

Finansų ministerijos pristatytuose pakeitimuose pažymima, kad nuo 2020-ųjų koncertų salei panaudota tik 190 tūkst. eurų, projektavimo darbų derinimas užtruko, o statybos darbai dar nepradėti. Dokumente teigiama, kad „pagal darbo tvarka gautą informaciją“ projekto investicijas numatyta didinti iki 74,83 mln. eurų, t. y. 22,86 mln. eurų.

„Dėl to kyla grėsmė nespėti šio investicijų projekto baigti įgyvendinti iki Investicijų įstatyme nurodyto termino“, – tvirtina ministerija.

Pabrango dėl naujos salės, akustinių sprendimų

Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas BNS sako, kad projektas pabrango dėl kelių priežasčių, esminės jų – pirminiame projekte nenumatyta repeticijų salė, taip pat nauji sudėtingi akustiniai sprendimai, patikslinta būsimų statybų kaina pagal naujausius statistinius duomenis.

„Pirmiausia, suma patikslinta pagal kainų pokyčių indeksą Statistikos departamento, tada padidėjo pastatų energijos klasė iki A++, buvo A+. Tada atsirado aukščiausio lygio akustikos reikalavimai, atsirado papildoma repeticijų salė, scenos technologijos, apšvietimo, akustikos ir interjero elementai – aukščiausiai akustikai reikalingi specialūs mediniai paneliai. Be to, pradinėje sąmatoje nebuvo interjero projekto“, – paaiškino T. Gulbinas.

Anot jo, projektavimo darbai tęsiasi, šiuo metu planuojama, kad projektavimo darbai bus baigti per dvejus metus, statybos anksčiausiai prasidės 2023-iaisiais, nors pirminiame plane iki 2023-iųjų, kai Vilnius švęs 700-ąjį jubiliejų, buvo siekta užbaigti salę.

„Pirmiausia bus rangos konkursas, tada turėtų prasidėti darbai. Galbūt 2023-iaisiais įmanoma suspėti ir pradėti darbus. Projektas neturėtų brangti, nes esminiai elementai jau sudėti“, – sakė vicemeras.

Ministras: lėšų salei atsiras, kai jų reikės

Kultūros ministras Simonas Kairys tvirtino, kad salės projektas ir toliau išlieka prioritetiniame sąraše, bet jam finansavimas bus numatytas vėliau.

„Koncertų salė yra daugiau tokiame statuse, kad pirmiausia pabaikime projektą, tada bus aišku, apie ką mes kalbame. Sprendimai nėra iškalti akmenyje ir tų lėšų būtų iš principo. Bet, kalbant apskritai, esame nužygiavę į priekį: esame neutralizavę visas įtampas, susitarę, koks turi būti veiklos modelis, atlikę krūvą darbo kalbant netgi apie įvairias simuliacijas, koks veiksmas galėtų vykti ištisus metus, kas reikalinga. Tai dėl modelio esame susitarę, galime praktiškai baigti šį klausimą ir projektuotojai gali visu pajėgumu judėti į finišą“, – BNS teigė ministras.

S. Kairio teigimu, kol kas su Vilniaus savivaldybe iki galo nesutarta dėl konkrečių būsimos salės valdymo detalių, priešgaisrinės apsaugos sprendimo, nes salėje bus daug medinių elementų.

„Kai tai yra toks didelis, brangus projektas, tie procesai nėra greiti, o tai atsispindi ir planavime. Žodžiu, bus projektas, bus aiški, reali sąmata, suma, tada bus ir konkretesni sprendimai“, – teigė ministras.

Projektuojamos keturios salės

Salę projektuoja konkursą laimėjusi ispanų architektūros studija „Arquivio architects“, su ja Vilniaus savivaldybė pernai lapkričio pabaigoje pasirašė 7 mln. eurų sutartį. Už akustinę dalį bus atsakinga įmonė iš Japonijos „Nagata Acoustics“.

Koncertų ir „Tautos namų“ salių kompleksas iškils buvusių Profsąjungos rūmų vietoje – ant Tauro kalno, šalia parko ir Liuteronų sodo. Bendras komplekso plotas sieks 16–18 tūkst. kv. m. Planuojama, kad Didžioji koncertų salė talpins iki 1,5–1,7 tūkst. klausytojų, ji bus pritaikyta ir klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos koncertams, ir kitų žanrų muzikos koncertams: salės akustinę kokybę numatyta pritaikyti panaudojant projektuojamas kintamos natūralios akustikos priemones.

Mažąją, kitaip – daugiafunkcę profesionalaus scenos meno, 500 vietų salę planuojama naudoti patiems įvairiausiems meno žanrams pristatyti. Trečioji, „Tautos namų“, salė bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.

Reziduojančio orkestro kasdienei veiklai, pirmiausia – repeticijoms, bus suprojektuota atskira, ketvirta, salė. Akustinėmis savybėmis ji bus artima Didžiajai, tokio pat dydžio planuojama ir scena. Kompleksą jungs holas, jį žadama pritaikyti įvairioms veikloms, čia veiks ir restoranas bei knygynas. Lankytojams bus atvertos ir terasos bei pastatų stogai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.