Lietuvai – akibrokštas iš JAV: kaltina Vyriausybę Holokausto istorijos iškraipymu ir žydų žudikų šlovinimu

Akcijos puslapis
Akcijos puslapis

JAV veikianti organizacija „Izraelio-Amerikos pilietinio veiksmo tinklas“ pradėjo „edukacinę iniciatyvą“ – internete yra renkamos piniginės aukos, už kurias kiekvienam JAV Kongreso nariui (iš viso jų yra 535) bus padovanota Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkės Silvios Foti knyga „Nacio anūkė: kaip aš sužinojau, kad mano senelis buvo karo nusikaltėlis“.

Lėšų rinkimo akcija lydima agresyvios retorikos, tiesiogiai kaltinant Lietuvos valstybę ir Vyriausybę neva vykdant Holokausto istorijos perrašymo kampaniją.

„Lietuvos Respublika vykdo cinišką, nesąžiningą ir moraliai žlugusią kampaniją neigti ir iškraipyti Holokausto faktus. Lietuvos Vyriausybė ne tik slepia Holokausto dalyvių nusikaltimus, bet ir rodo aukščiausio nacionalinio lygmens pagarbą patvirtintiems žydų žudikams“, – rašo akciją organizavusios organizacijos vadovas Dillonas Hossieris.

Kritikos nepagailėta ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, neva taip pat teisinančiam karo nusikaltėlius.

Akcijos tikslams įgyvendinti renkama 18 725 dolerių suma JAV mastu nėra didelė ir veikiausiai bus surinkta. Šiuo metu paaukota beveik 5000 dolerių. Kyla mažai abejonių ir dėl to, kad Kongreso nariams bus išdalytos ne tik S. Foti knygos, bet ir jas lydintys „išaiškinimai“.

Turime veikti, bet… nieko nedarome

Pasak politologo Mariaus Laurinavičiaus, Holokausto klausimas jau ilgą laiką yra nuolatinėje santykių su JAV darbotvarkėje, o problemos sprendimas labiausiai priklauso nuo Lietuvos pastangų.

Paklausus, ar Lietuva iš tiesų, kaip teigia kai kurie apžvalgininkai ir visuomenininkai, tik reaguoja į panašius išpuolius ir nesiima sistemingos veiklos, M. Laurinavičius sakė: „Sutinku, kad veiklos šioje srityje yra per mažai. Lietuva nepakankamai pristato savo pasakojimą šia sudėtinga istorine tema. Tuo pat metu reikia prisiminti, kad ši tema yra ir vienas pagrindinių Rusijos dezinformacijos taikinių, taigi, tokios veiklos juo labiau trūksta.“

Ką Lietuva galėtų priešinti tokioms akcijoms? Galbūt tokia valstybės institucija kaip URM galėtų koordinuoti veiksmus, leisti ir platinti istorinę medžiagą anglų kalba. Alfa.lt kalbinto politologo nuomone, tai vienas iš galimų tinkamų variantų, bet jų yra ir daugiau.

„Turime ne mėginti kažką paneigti, o pateikti, bent jau mūsų požiūriu, objektyvų vertinimą. Aišku, anglų kalba. Aišku, platinti tą medžiagą. Čia galėtų padėti ir tam reikalui nusamdyti viešųjų ryšių specialistai. Bet kuriuo atveju tokia veikla reikia užsiimti nuolat – vykdyti tiek informacinę, tiek politinę kampaniją“, – teigė M. Laurinavičius.

Deja, Lietuva šiuo atžvilgiu yra pasyvi ir šį pasyvumą sunku paaiškinti. „Sunku paaiškinti, kodėl tai nedaroma. Nedaroma todėl, kad nedaroma ir daugybė kitų dalykų, kuriuos Lietuvoje reikėtų padaryti. Nedaroma, ir viskas“, – sakė politologas.

M. Laurinavičiaus nuomone, nereikia baimintis, kad tokios akcijos rimtai pakenktų santykiams su JAV. „Jei baiminamės, kad JAV nebesiųs rotacinių pajėgų, tai ne, tokiu lygiu tikrai nepasikeis. Tačiau poveikis atskiriems Kongreso nariams tikrai bus ir jie gali atitinkamai imtis daryti politinį poveikį JAV. Žinoma, mūsų tikslas yra, kad kuo daugiau amerikiečių ir JAV politikų vertintų Lietuvą kitaip, nei mus bando parodyti panašiomis akcijomis“, – sakė Alfa.lt pašnekovas.

„Juk Rūta Vanagaitė ne šiaip sau darė renginius JAV. Ji siekė daryti tam tikrą poveikį. Lietuva turi daryti tą patį, jei nori, kad mūsų požiūris būtų išgirstas. Tik daryti tai reikia ne priebėgomis, o profesionaliai – skiriant pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius“, – sakė M. Laurinavičius.

Kovojame ne su žydiška, o sovietine propaganda

Garsus Lietuvos žydų žurnalistas ir litvakų istorijos tyrinėtojas Vitalijus Karakorskis portalui Alfa.lt atvirai teigė, kad yra nusivylęs Lietuvos valstybės neveiklumu ir keistu negebėjimu perduoti pasauliui tą istorinę informaciją, kuri aiškiai parodytų, kad mūsų šalis buvo bene drąsiausiai prieš nacizmą pasisakanti to laikmečio Europos valstybė.

„S. Foti knygos neskaičiau. Man nepatinka knygos, kurios prasideda melu jau nuo viršelio. Gal prieš karą J. Noreika ir buvo antisemitinių pažiūrų, bet tikrai ne nacis. O gal net ir gelbėjo žydus. Istorija žino pavyzdžių, kad prasidėjus Holokaustui žydus gelbėjo antisemitai. Netgi „etaloninis“ gelbėtojas Oskaras Schindleris viso karo metu išbuvo nacių partijos narys. Tiesa, net nežinau, kas per keista organizacija ėmėsi šios akcijos. Bet tenka pripažinti, kad net ši neaiškios kilmės grupė gali padaryti žalą. O ką mūsų valstybė? Kur Lietuvos darbas šviečiant ir mūsų, ir JAV bei kitų šalių auditoriją?“ – retoriškai klausė V. Karakorskis.

„Ką tik klausiau paskaitos Izraelio ir Lietuvos santykių ir dezinformacijos tema. Problema egzistuoja, Lietuvos priešai dirba, ir tai akivaizdu. Norėčiau Lietuvos auditorijai pasakyti, kad tokios akcijos ir tokios knygos yra ne Izraelio ar žydų naratyvas, o Rusijos ir sovietų propaganda, kuri dabar dominuoja Izraelyje“, – sakė žurnalistas.

Pasak V. Karakorskio, Lietuva turi ne reaguoti į išpuolius, nes tiesiog nespės to daryti, o pati kalbėti pasauliui apie istoriją, kokia ji buvo. „Kuo daugiau leisimės į tokias smulkmenas – tuo daugiau atsiras panašių knygų ir straipsnių. Bijome žodžio propaganda. Be reikalo. Turime turėti savo kontrpropagandos priemones ir patys propaguoti savą istorijos naratyvą“, – teigė garsus žydų visuomenininkas.

Anot Alfa.lt pašnekovo, jam teko ne kartą girdėti nusiskundimų, kad Rusija krauna į propagandą milijardus, o Lietuva to padaryti negali. „Nereikia milijardų. Reikia 10 žmonių komandos ir milijono. Gal ir pusės milijono užteks – neskaičiavau“, – sakė V. Karakorskis.

Tyrinėdamas litvakų istoriją, V. Karakorskis pastebi, kad Lietuva nesugeba atkreipti pasaulinės bendruomenės dėmesio ir padėti suprasti istorinio konteksto: „1934 m. Lietuva teisė nacius Klaipėdoje. Ji buvo viena antinaciškiausių valstybių Europoje. Tai pačiais metais JAV naciai buvo ne teisiami, o įsteigė „Amerikos vokiečių bundą“ – visiškai pronacistinę organizaciją. 1939 m. Lietuva išdavė pabėgėlių vizas tūkstančiams Lenkijos žydų, o prieš tai priėmė tūkstančius iš Vokietijos „paleistų“ žydų. Kiek iš viso to žino pasaulis ir kodėl Lietuva apie tai nekalba? Tada įvairūs perėjūnai ir vaizduoja Lietuvą kaip vos ne fašistinę valstybę.“

V. Karakorskis apgailestavo, kad prieš metus rado duomenų, rodančių, kad Kazys Škirpa, būdamas ambasadoriumi Vokietijoje, galimai taip pat gelbėjo žydus, išduodamas jiems vizas. „K. Škirpa nėra mano didvyris, bet kreipiausi į istorikus ir diplomatus, kad padėtų išsiaiškinti, ar tikrai taip buvo. Niekas man neatsakė. O juk padaryti galima daug, pavyzdžiui, sukurti dokumentinių filmų ciklą. Būtų lengviau, jei būtų bent kažkokia valstybės parama. Bet manau, kad įstengsiu tai daryti ir be paramos“, – sakė V. Karakorskis.

Dirba ir su žydų organizacijomis

Kaip Alfa.lt komentavo Lietuvos URM: „J. Noreikos-Generolo Vėtros anūkės S. Foti knyga yra bandymas per savo šeimos istoriją pažvelgti į dramatiškus ir tragiškus 1941 m. birželio įvykius Lietuvoje. Nesiimame spręsti knygoje aprašomų faktų ir pateikiamų duomenų bei vertinimų autentiškumo, tai geriausiai galėtų padaryti profesionalūs ir pripažinti istorikai viešoje diskusijoje.“

URM komentare pabrėžiama, kad visais atvejais atvira diskusija apie Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje pradžią yra reikalinga tam, kad geriau suvoktume ir įvertintume nacistinio režimo žiaurumus, tarp kurių išsiskiria Holokaustas.

„Tokią konstruktyvią diskusiją, kuri remtųsi autoritetingų Lietuvos ir tarptautinių ekspertų nuomone bei išvadomis, padėtų suformuoti objektyvų ir nešališką žvilgsnį į mūsų istoriją, nevengiant pripažinti ir Lietuvai skaudžių bei nemalonių jos puslapių, visokeriopai skatinsime ir remsime. Apie tai nuolat kalbamės ir su savo tarptautiniais partneriais, įskaitant JAV politikus ir administraciją“, – teigė URM atstovai.

Komentare teigiama, kad Vyriausybė yra pasirengusi atvirai diskusijai, o Lietuva yra daug nuveikusi Holokausto švietimo ir įamžinimo srityje. Į šią veiklą stengiamasi aktyviai įtraukti savivaldybes, visuomenines organizacijas ir jaunimo atstovus.

„Palaikome nuolatinį dialogą ir koordinuojame veiksmus su Lietuvos žydų bendruomene. Istorinės atminties puoselėjimas, Holokausto aukų pagerbimas ir atviras kalbėjimas yra efektyviausias atsakas į galimas akcijas, kuriose išsakomi priekaištai ar kaltinimai Lietuvai“, – pažymima komentare.

„Nuolat palaikome dialogą su savo partneriais, įskaitant tarptautines žydų organizacijas JAV ir kitose valstybėse, informuodami juos apie tai, ką istorinės atminties klausimais daro Lietuva. Į tai yra aktyviai įsitraukusios mūsų atstovybės užsienyje“, – teigė ministerijos atstovai.

Pabrėžiama, kad nuolat svarstoma, kaip pagerinti komunikaciją, ir URM šiuo klausimu bendradarbiauja su Vyriausybės kanceliarija, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis, Tautinių mažumų departamentu ir kitomis institucijomis, kadangi daugelio klausimų sprendimas reikalauja platesnės negu vien URM kompetencijos. „Dabartinė Vyriausybė istorinės atminties temą priskyrė prie prioritetinių savo programoje, tai užfiksuota ir programos įgyvendinimo plane, – pažymėta komentare.