„Alfa taškas“: lietuviški sostų karai
Įspėjimas: prezidentas rizikuoja atsidurti politinėje izoliacijoje

L. Kasčiūnas (kairėje) ir A. Mazuronis
L. Kasčiūnas (kairėje) ir A. Mazuronis
Alfa.lt
2021-02-18 17:28

„Man atrodo jis (prezidentas Gitanas Nausėda – red. past.) eina labai pavojingu keliu, nes neįvertina, kad buvusi prezidentė turėjo labai nemažą atramą Seime, tai dabar į kairę ir į dešinę daužydamas elementaria logika sunkiai paaiškinamus antausius, jis rizikuoja atsidurti tam tikroje politinėje izoliacijoje“, – laidoje „Alfa taškas“ kalbėjo Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Laidoje taip pat dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas irgi stebėjosi, kad buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis buvo nustumtas „atšalti“.

„Pono Karoblio nepaskyrimas į ambasadorius ir išgalvota „atšalimo“ koncepcija, mano požiūriu, yra didelis šokas tam tikrom praktikom ir tam tikrom tradicijom. Toks žmogus, buvęs ministras, sukaupęs milžinišką patirtį, socialinį kapitalą (turi didelę patirtį europinėse institucijose, vos ne tiesioginius ryšius su Ursula von der Leyen) – ir jo nematyti. Mano požiūriu, tai yra didelė klaida“, – teigė jis ir pridūrė, kad „atšalimo“ taikymas galimai atsilieps ir prezidento patarėjams.

Gal žmogus ir pats kankinasi nuvažiavęs ten – svarsto klausimus, kurių priėmime čia jis visiškai nedalyvauja. Ką ten prezidentui daryti?

A. Mazuronis pridūrė, kad kalbama ne tik apie R. Karoblį, bet ir buvusį užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, kuris esą taip pat nebuvo paskirtas ambasadoriumi JAV, nes neva nesutiko su prezidento dėl kandidato į atstovą ES. Pasak Seimo nario, „reikia matyti bendrą kontekstą, kad prezidentas, matyt, pasimokęs iš prieš tai buvusios prezidentės tokio veikimo būdo, nusprendė, kad tokiu būdu jis čia gali tvarkytis, parodyti, kas kambaryje vadas ir pan.“

Abu politikai, kurie yra ir NSGK nariai, neigė, kad komiteto pradėtas aiškinimasis, kaip buvo paskirtas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadas ir kokį vaidmenį ten vaidino prezidentūra, yra susiję su ambasadorių skyrimo istorija. Anot L. Kasčiūno, AOTD vadą skiria krašto apsaugos ministras, bet galimos ir konsultacijos su Valstybės gynybos tarybos nariais, tarp kurių yra ir prezidentas.

„Pasikonsultavimas dėl vienos ar kitos kandidatūros yra sveikintinas ir praktikuojamas dalykas. Esminis klausimas – kas yra konsultacijos, o kas peržengia konsultacijų ribą“, – kalbėjo NSGK pirmininkas, bet pažymėjo, jog kol kas niekas nekalba apie parlamentinį tyrimą šiuo klausimu.

Seimo nariai taip pat nesiejo NSGK veiklos ir su pastaruoju metu vykstančia diskusija, kas – prezidentas ar premjerė – turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT).

Vis dėlto A. Mazuronis teigė: „Parlamento vaidmuo yra padėti prezidentui, kad jis EVT atstovautų tik tais klausimais, kurių sprendime jis turi realios galios. Gal žmogus ir pats kankinasi nuvažiavęs ten – svarsto klausimus, kurių priėmime čia jis visiškai nedalyvauja (vakcinavimas, daugiametė finansinė perspektyva, energetiniai klausimai). Ką ten prezidentui daryti, kai Lietuvoje prezidentas tų klausimų sprendime visiškai nedalyvauja? Be to, ES klausimai nėra jau užsienio reikalai, jie yra vidinės mūsų sąjungos, kurioje gyvename nuo 2004 m., klausimai. Mano nuomone, turėtų važiuoti tie žmonės, kurie sprendžia šiuos klausimus.“

Plačiau apie tai – laidoje „Alfa taškas“.

JWPLAYER_MAIN:742